Net ir gyvenant šalia Kauno klinikų, greitosios pagalbos tenka laukti virš valandos
Į 77.lt kreipėsi netoli Kauno klinikų gyvenanti Aldona. Pensijinio amžiaus moteris teigia, kad sunegalavus sveikatai susidūrė su itin nemalonia situacija. Blogai pasijutusi moteris ryte paskambino greitajai pagalbai, tačiau buvo informuota, jog pagalbos teks laukti net iki pusantros valandos.
Pasak Aldonos, jos sveikatos būklė ryte pablogėjo staiga – pajuto stiprų silpnumą, galvos svaigimą ir dusulį, o širdis daužėsi krūtinėje taip, jog net nebūdama medike suprato, kad jos būklė yra labai rimta. Kaip ji pati teigia, skambutis į greitąją pagalbą buvo tikrai būtinas, o kadangi gyvena netoli Klinikų, tikėjosi greitai sulaukti pagalbos.
„Skambinau ir sakiau, kad jaučiuosi labai blogai, gal net tuoj sąmonę prarasiu. Bet jie man pasakė, kad atvažiuos tik po valandos ar pusantros. Ar čia normalu? Jei jau kviečiu greitąją, vadinasi, man tikrai reikia neatidėliotinos pagalbos, o ne laukti eilėje, kaip pas kokį šeimos gydytoją prie kabineto!“ – pasakojo Aldona.
Moteris pridūrė, kad jos sūnus, tą rytą atvykęs jos aplankyti iš kito miesto, nusprendė nelaukti ir pats ją nuvežė į artimiausią gydymo įstaigą – tas pačias vos kelių minučių atstumu įsikūrusias Kauno klinikas. Tačiau patirtas nusivylimas niekur nedingo:
„Ar aš tikrai turėjau tokios būklės sėdėti ir laukti pusantros valandos, kol greitoji susiruoš atvažiuoti? Kas, jei sūnaus nebūtų buvę namie ir būčiau priversta tiesiog laukti, kol atvyks specialistai? Kas atsakytų, jei po tokio nenormaliai ilgo laukimo būčiau mirusi?“ – retoriškai klausė Aldona.
Ar skubioji pagalba Lietuvoje tikrai teikiama laiku?
Aldonos istorija atkreipia dėmesį į vieną iš esminių klausimų – kaip skubiosios medicinos pagalbos sistema sudėlioja prioritetus? Ar yra kažkokios taisyklės, pagal kurias nustatoma, kam pagalba teikiama greičiau, o kam tenka laukti? O galbūt jų užimtumas toks didelis, o automobilių kiekis toks mažas, kad paprasčiausiai nebespėjama atvykti laiku?
„Jeigu jie sudarinėja kažkokias pirmumo eiles, tai galėtų aiškiai pasakyti. Juk jei žmogus kviečiasi greitąją, tai dažniausiai reiškia, kad jos reikia čia ir dabar“, – pridūrė Aldona.
Moteris pabrėžė, kad gyvenant netoli Klinikų, buvo sunku suprasti, kodėl greitosios pagalbos automobilis negali atvykti greičiau.
„Kaip taip gali būti? Gyvenu vos už kelių kilometrų nuo Klinikų. Ar čia reikia gyventi prie pat priėmimo durų, kad tave pastebėtų?“ – ironizavo kaunietė.
Būtų galima spėti, jog galbūt Kaune yra per mažai greitosios pagalbos automobilių. Tačiau 2024 m. rugsėjo mėnesį Kaune buvo pristatyti 15 naujų greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilių, kurie paskirstyti penkiems Lietuvos regionams, įskaitant Kauną. O per artimiausius dvejus metus planuojama įsigyti dar apie 200 naujų GMP automobilių, siekiant atnaujinti ir pagerinti paslaugų teikimą visoje šalyje[1].
Itin ilgas greitosios pagalbos atvykimo laikas gali būti susijęs su netinkamais iškvietimais. GMP darbuotojai jau yra ne sykį skundęsi, kad gyventojai dažnai kviečia greitąją pagalbą dėl nereikšmingų sveikatos problemų, tokių kaip užsitęsęs kosulys, nulūžęs nagas ar po depiliacijos paraudusi oda[2]. Tai apkrauna tarnybą ir gali lemti vėlavimus tikrai skubiais atvejais.
Žinoma, prie šios situacijos taip pat gali prisidėti nepakankamas kvalifikuotų specialistų skaičius. Kai trūksta GMP darbuotojų, gali būti ribojami brigadų pajėgumai ir drauge pailgėti reagavimo laikas. Lietuvoje greitosios medicinos pagalbos tarnyba susiduria su darbuotojų trūkumu, kuris ypač išryškėjo po centralizacijos proceso. 2023 metų duomenimis, darbuotojų trūkumas visoje Lietuvoje buvo padidėjęs net iki 15 proc.[3].
Automobilio parkavimas prie Kauno klinikų – papildomas galvos skausmas
Aldonos pasakojimas nėra vienintelė istorija, atskleidžianti problemas, su kuriomis susiduria pacientai ir jų artimieji. Kitas su mumis susisiekęs 77.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad atvykus į Skubios pagalbos priėmimo skyrių savo automobiliu, susidūrė su netikėtu iššūkiu – aukštomis parkavimo kainomis.
„Mano mašina aikštelėje stovėjo nuo 7:30 iki 11:00. Ir už tai turėjau susimokėti 6 eurus. Ar tai normalu? Jei neturi pinigų ar nėra kas tave nuvežtų ir iškart išvažiuotų, ką tada daryti? Laukti greitosios, kuri girdėjau, kad kai kuriais atvejais užtrunka nenormaliai ilgai?“ – pasakojo Kauno gyventojas.
Šis atvejis kelia klausimą, ar sveikatos apsaugos sistema tikrai pasirengusi padėti visiems be išimties pacientams, ypač tiems, kurių finansinė padėtis nėra stipri.
„Juk žmonės į skubią pagalbą atvyksta dėl rimtų problemų, o ne dėl to, kad šiaip sau norėtų pasistatyti čia mašiną ir papildomai leisti pinigus už nenormaliai brangų stovėjimą“, – pridūrė vyriškis.
Deja, bet dideli Kauno klinikų įkainiai čia stovintiems automobiliams nėra naujiena. Išimtys dažniausiai nedaromos net ir ilgesniam laikui atvykstantiems pacientams, tad už keliolika dienų stovintį automobilį tenka pakloti triženklę sumą. Tiesa, Kauno klinikų direktorė ekonomikai ir infrastruktūrai Gintarė Bagdonaitė visgi tikina, jog išimtiniais atvejais įmanoma susitarti dėl nuolaidų[4]:
„Dėl pačių pacientų – taip, suprantame, kad didžiajai daugumai tai yra nepatogu. Tačiau išskirtinėmis sąlygomis, kai pacientai kreipiasi į mus, kreipiasi į profilinę kliniką, mes tikrai visada juos įleidžiame tiek į teritoriją, tiek darome nuolaidas mūsų kaip ir mokamose aikštelėse. Tik jie visuomet turėtų kreiptis būtent į tą profilinę kliniką, kurioje jie gydosi, ir tada mes tikrai bandome spręsti geranoriškai visas kylančias problemas.“
Kauno klinikos oficialiai teigia, jog klinikų aikštelės yra mokamos ne šiaip sau, o dėl to, kad jas reikia prižiūrėti. Klinikoms tenka susimokėti už įrangą, elektrą, kasų aptarnavimą ir kitus aspektus, be kurių aikštelės deramai neveiktų.
