Rusijoje dar veikia ir kai kurios JAV bendrovės, finansuojančios karą Ukrainoje?
2023 m. JAV bendrovės Rusijai sumokėjo daugiau nei 1,2 mlrd. dolerių pelno mokesčių – gerokai daugiau nei 915,7 mln. dolerių 2021-aisiais, nors jų bendros pajamos sumažėjo nuo 50 mlrd. iki 30,5 mlrd. dolerių. Tarp pagrindinių mokėtojų – „Philip Morris International“, „PepsiCo“, „Mars“ ir „Procter & Gamble“, o vien „Philip Morris“ sumokėjo 220 mln. dolerių mokesčių. Kritikai, pavyzdžiui, buvęs JAV ambasadorius Michaelas McFaulas, pasmerkė šiuos veiksmus, teigdami, kad jais netiesiogiai finansuojamas Rusijos karas Ukrainoje ir pažeidžiamos tarptautinės sankcijos.
Nors kai kurios bendrovės, remdamosi humanitariniais ar teisiniais įsipareigojimais, sumažino veiklos apimtis, daugelis jų ir toliau vykdė didelę verslo veiklą Rusijoje. Tokios įmonės kaip „Mondelez“ ir „Coca-Cola Hellenic“ gynė savo tolesnį dalyvavimą Rusijos rinkoje, nepaisant kritikos, kad jų daromi mokestiniai įnašai remia tolesnius karinius veiksmus Ukrainoje. Pavyzdžiui, „Philip Morris“ pažadėjo Ukrainai skirti 10 mln. dolerių, o tai yra gerokai mažiau nei 220 mln. dolerių, kuriuos ji sumokėjo mokesčių pavidalu[1].
Iš Rusijos sumaniusioms pasitraukti bendrovėms kaipmat uždedami apynasriai – taikomas 15 % pasitraukimo mokestis ir turto pardavimas su didelėmis nuolaidomis, dėl ko Kremlius bet kokiu atveju gauna papildomų pajamų. Nepaisant to, nei vienas europietis iki šiolei nesugalvojo boikotuoti „Coca-Cola“ ar mesti rūkyti.
Kritikai, įskaitant analitinius centrus ir akademikus, teigia, kad Rusijoje veikiančios JAV bendrovės skatina jos ekonomiką, todėl Maskva gali įsigyti ginklų ir tęsti karą. Raginama taikyti griežtesnes finansines sankcijas, kad bendrovės būtų atgrasomos nuo veiklos Rusijoje. Ekspertų teigimu, apribojus galimybę įsigyti JAV prekių, gali sumažėti Rusijos piliečių parama karui.
Kadangi 2025 m. Rusijoje įmonių pelno mokesčio tarifai padidės nuo 20 % iki 25 %, finansinė grėsmė įmonėms, kurios tęs veiklą Rusijoje, dar labiau padidės.
Rusijoje veikia dar keli šimtai bendrovių iš Amerikos
Tuo tarpu pernai metais JAV vyriausybė išleido pirmąją verslo rekomendaciją dėl Rusijos, kurioje įspėjo, kad šioje šalyje veikiančios įmonės gali būti įtrauktos į Rusijos karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinės teisės pažeidimus. Šiose rekomendacijose pabrėžiami tokie pavojai kaip darbuotojų verbavimas, korupcija, sankcijų taikymas ir galimas turto nusavinimas, kaip pastebėta tokių įmonių kaip „Danone“ ir „Carlsberg“ atveju[2].
Nepaisant to, Rusijoje (2024 m. pavasario duomenimis) ir toliau aktyviai veikia daugiau kaip 300 JAV bendrovių, kurios reikšmingai prisideda prie jos militarizuoto biudžeto – vien 2022 m. buvo sumokėta 751 mln. dolerių pelno mokesčių.
Daugelis bendrovių, ypač greito vartojimo prekių (FMCG) sektoriuje, savo likimą Rusijoje pateisina teigdamos, kad tiekia „pirmo būtinumo prekes“, nors tarp jų yra ir nekritinių prekių, tokių kaip sausainiai ar šampūnas. Advokatų grupė „B4Ukraine“ paragino įmones pasitraukti iš Rusijos, nurodydama reputacijos, teisinę ir materialinę rizikas. Kritikai teigia, kad tolesnė veikla Rusijoje kenkia JAV paramai Ukrainai, kuri per karą pasiekė 73 mlrd. dolerių.
Nors rekomendacijoje nesiekiama įpareigoti imtis veiksmų, joje akcentuojama, kad JAV ir sąjungininkų bendrovėms būtina skubiai pasitraukti iš Rusijos, siekiant išvengti bendrininkavimo vykdant karo nusikaltimus ir prisidėti prie platesnių tarptautinių pastangų darant spaudimą Maskvai. Šis žingsnis vertinamas kaip raginimas atsakingai pasitraukti iš rinkos ir paskatinimas kitoms G7 šalims paskelbti panašias gaires.
Kandidatė į Vokietijos kanclerius S. Wagenknecht kritikuoja Rusijai taikomas sankcijas
Savo ruožtu Vokietijos kairiosios partijos BSW lyderė ir kandidatė į kanclerius Sahra Wagenknecht per konferenciją Bonoje kritikavo Vakarų taikomas sankcijas Rusijai. Ji teigė, kad sankcijos kenkia Vokietijoje ir Europoje veikiančiam verslui, o naudą teikia JAV ekonomikai, ir pavadino jas „žudymo programa“ vietos pramonei. R. Wagenknecht paragino atnaujinti rusiškų gamtinių dujų importą remiantis ekonominiais sumetimais, o ne ideologija.
Ji kaltino JAV užsienio politiką, kad ši per tarpinius karus kursto pasaulinius konfliktus, ir ragino Vokietiją ginti savo suverenitetą, vengiant tapti JAV „vasale“. BSW partija pasisako už diplomatinį tarptautinių ginčų sprendimą ir, visų pirma, dėmesį Vokietijos interesams.
O štai dešiniajam sparnui priklausanti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atmetė Rusiją smerkiančius pasiūlymus ir vietoje to skatino diplomatiją Ukrainos konfliktui išspręsti.
Pasibaigė rusiškų dujų sutartis su Ukraina
2025 m. sausio 1 d. pasibaigė dujų tranzito sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos, žyminti svarbų pokytį Europos energetikos rinkoje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad naujos sutarties nebus, siekiant sustabdyti Rusijos pajamas iš dujų tranzito ir sumažinti jos įtaką. ES intensyviai diversifikavo energijos šaltinius, tačiau kainos išaugo, o pramonės konkurencingumas sumažėjo.
Rusijos pajamos iš Europos dujų eksporto sumažėjo nuo 35% iki 8% rinkos dalies, tačiau kai kurios šalys, kaip Austrija ir Slovakija, vis dar yra iš dalies priklausomos. Skaičiuojama, kad dėl tokio savo sprendimo Ukraina neteks apie 1 mlrd. eurų tranzito mokesčių per metus, tačiau laiko tai priimtina kaina už politinį atsiskyrimą nuo Maskvos.
Rusijos „Gazprom“ patiria didelius finansinius nuostolius, o ES skatina alternatyvius tiekimo maršrutus per Graikiją, Turkiją ir Norvegiją. Tačiau infrastruktūros pakeitimas Europoje bus sudėtingas procesas, nes senoji sistema buvo kuriama dešimtmečius.
