Kadaise buvusi egzotika tampa problema
Dar ne taip seniai hidžabus apsivilkusios, būrio vaikų lydimos tradicinės rytietiškos šeimos kėlė aplinkinių susidomėjimą kaip savotiška užsienio egzotika. Šiandien jos tapo daugelio Rusijos miestų gyvenimo norma. Tiksliau, priemiesčių, kuriuose migrantai kuriasi dėl ženkliai pigesnių būstų. Tai lemia rajonų, kuriuose vietos gyventojams tampa nebesaugu gyventi, formavimąsi. [1]
Leningrado srityje esantis Janino kaimas virto panašiu „getu“, kur siaučia suaugusiuosius užgauliojanti ir vaikus puldinėjanti migrantų paauglių gauja.
„Iš Rytų kilusių paauglių pulkai susirenka labiausiai perpildytose kaimo vietose. Jie sėdi greito maisto kavinėse, slampinėja po prekybos centrą, leidžia laiką riedlenčių parke. Nemalonu pro juos eiti, nes jie tikrai ką nors šūktelės savo kalba. Mes nesuprantame, ką jie sako, o jie pradeda juoktis, – išgyvenimais dalinosi kaimo gyventojai. – Nuolat jaučiama įtampa, nes taip ir lauki, kol kažką įbes į šoną ar kažkur tavęs patykos.“
Jeigu iš suaugusiųjų jie tik tyčiojasi, tai vaikai ir paaugliai vis dažniau užpuolami. Rugpjūčio 8 d. iš artimojo užsienio (taip rusai linkę vadinti buvusias TSRS respublikas – aut. past.) atvykęs 16-metis priėjo prie savo bendraamžio ir liepė šiam nusivilkti marškinėlius. Pastarajam atsisakius, atvykėlis išsitraukė pistoletą ir pagrasino, kad peršaus vietos gyventojui kojas. Laimei, pro šalį važiavo suaugę kaimelio gyventojai. Jie operatyviai įsikišo, sulaikė ir nuginklavo užpuoliką. Tuomet paaiškėjo, kad grasinta buvo vaikišku pistoletu, tačiau užpultasis prisipažino, kad migrantai jį ilgą laiką persekiojo, o galiausiai nuo grasinimų perėjo prie veiksmų. Policija nurodė, kad užpuolikas kilęs iš Užkaukazės.
Informacija apie išpuolį gatvėje greitai pasklido po visą rajoną. Po to į viešumą iškilo kiti paauglių migrantų gaujos smurto atvejai. Pavyzdžiui, 12 metų moksleivė internete paskelbė susirašinėjimą su vartotoju, kuris save vadina Fedia Šaripov. Laužyta rusų kalba Fedia reikalavo sekso, prašė intymių nuotraukų ir grasino smurtu. Moksleivė pasakojo, kad dieną prieš tai ji prasilenkė su rytiečių kompanija. Jie kvietė ją prieiti, bet mergaitė spėjo pabėgti. Tuomet ją užplūdo intymių žinučių lavina.
Smurtavimas giliai įsišaknijęs
Pasipiktinę tėvai puolė dalintis informacija socialiniuose tinkluose ir paaiškėjo, kad visa tai prasidėjo ne vakar.
„Janino miestelyje jau seniai egzistuoja etninė gauja, vienijanti migrantų vaikus“, – sakė vietos gyventojas. – Imigrantų iš kaimyninių šalių vaikai puola subūrę 10-12 žmonių gaują. Jie atima daiktus, telefonus, kišenpinigius arba tiesiog juos muša. Tai, kas vyksta, yra nufilmuota ir paskelbta internete.“
Viename iš šių vaizdo įrašų buvo matyti, kaip paauglių grupė persekioja praeinantį bendraamžį, pargriauna jį ir tada muša, veiksmus palydėdama komentarais su aiškiai juntamu akcentu. Kilus pasipiktinimui, vaizdo įrašas buvo skubiai pašalintas. Nepaisant to, socialiniuose tinkluose toliau aktyviai reiškiasi vartotojo Šachas Šachas (Shah Shah), Ibraška Samanininkas (Ibrashka Samaganov) ir kiti, ne mažiau spalvingus slapyvardžius pasirinkę, veikėjai.
Janino gyventojai ne kartą skundėsi policijai, administracijai ir rajono mokyklai, tačiau į jų skundus buvo sureaguota labai savotiškai. Janino švietimo centro direktorius ragino laikytis tolerancijos, o kaimo administracija organizavo… šokių būrelis, kuriuose kvietė susivienyti skirtingų tautybių gyventojus.
Beje, prieš porą metų Rusijoje buvo nuspręsta, kad, esą rūpinantis žmonių teisėmis, žiniasklaida nebegali skelbti nusikaltimą padariusių asmenų tautybės. Visuomenės vertinimu, taip valdžia mėgina nuslėpti migrantų daromų nusikaltimų mąstą.
„Kalbant apie policiją, viskas yra labai blogai. Imant Vsevoložsko rajoną, jis yra paliktas likimo valiai. Esant probleminei situacijai, policijos galima nelaukti“, – teigia Jaroslavas Aksionovas, Janino-1 kaimo gyventojas.
Praradę kantrybę, kaimo vyrai nusprendė problemą spręsti patys. Jie surinko žmonių būrį ir išėjo patruliuoti gatvėse. Per pirmuosius reidus budėtojams pavyko sulaikyti tipą, kuris žaidimų aikštelėje grasino vaikams peiliu Tiriamasis komitetas jau atkreipė dėmesį į padėtį Janino kaime.
Štai ką apie tai pasakojo Leningrado srities tiriamojo komiteto atstovas:
„Dėl išpuolio Oranžinėje gatvėje fakto tyrimą atliekančios institucijos inicijavo baudžiamąją bylą pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 2 dalį. Siekdamas koordinuoti bendrą veiklą ir stebėti tyrimo eigą bei rezultatus, Leningrado srities tyrimų skyriaus vedėjas surengė tarpžinybinį operatyvinį susitikimą, kuriame dalyvavo Leningrado srities Vsevoložsko rajono Vidaus reikalų ministerijos tyrėjai, vadovybė ir darbuotojai. Baudžiamojoje byloje atliekami tyrimo veiksmai, kuriais siekiama nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes ir su jo padarymu susijusius asmenis“.
O kol teisėsauga aiškinasi aplinkybes, kaimo vyrai priversti ir toliau patruliuoti gatves bei dažniausiai žmonių lankomas vietas.
Regionai, iš kurių, tikėtina, keliasi migrantai
Rusijoje dirba nemažai kirgizų, tadžikų, uzbekų ir kitų. 2022 metais smarkiai augo darbo migrantų iš Uzbekistano skaičius – jis padidėjo 377,7 tūkst. arba 35,1 proc. Panašiai išaugo ir atvykėlių iš Tadžikistano skaičius – +336,7 tūkst. arba 51,8 proc., daugėjo atvykėlių iš Kirgizijos – +84,6 tūkst. arba 17,7 proc. bei Kazachstano – +62 tūkst. arba 118,3 proc. Taip pat Rusijos tarnybos fiksavo didėjančius migrantų srautus iš Azerbaidžano (+16,6 tūkst. arba 21,1 proc.), Vietnamo (+8 tūkst., išaugo 9 kartus), Moldovos (+4,1 tūkst. arba +87,7 proc.), Turkijos (+2 tūkst. arba +12,9 proc.), Turkmėnijos (+1,6 tūkst., išaugo beveik 100 kartų) ir Kinijos (+1,3 tūkst. arba +12,2 proc.). [2]
Visgi jiems, kaip užsienio šalių piliečiams, galioja tam tikri ribojimai. Visiškai kitokia situacija yra kalbant apie pačios Rusijos Užkaukazės regionus arba pasaulio nepripažintas pseudovaltybes, kurios susiformavo ir vis dar gyvuoja tik dėl to, kad už jų stovi Maskva. Šių regionų gyventojams Rusija yra atvira ir jie, tikėtina, prie migrantų nepriskiriami, todėl į bendrus migracijos sąrašus nepatenka. Nepaisant to, patys rusai nebeslepia, kad europinėje šalies dalyje daugėja atvykėlių tiek iš Centrinės Azijos, tiek iš Kaukazo regionų, pagrindinių musulmoniškų švenčių dienomis Maskvos gatvės tampa nepravažiuojamos dėl ten besimeldžiančių žmonių, o kai kuriuose sostinės priemiesčiuose rusų kalba tapo retenybe.
Dagestanas (rus. Дагестан) – federacinė respublika pietų Rusijoje, Kaukaze. Vakaruose ribojasi su Čečėnija, Gruzija ir Stavropolio kraštu, šiaurėje – su Kalmukija, pietuose – su Azerbaidžanu. Rytinę pusę skalauja Kaspijos jūra. Sostinė – Machačkala. XXI a. pradžioje jame gyveno apie 2,7 mln. gyventojų. [3]
Čečėnijos Respublika (čeč. Нохчийн Республика=Noxçiyn Respublika; rus. Чеченская Республика) – Rusijos Federacijos respublika Kaukaze. 1,2 mln. gyventojų (2010). [4]
Abchazija (abch. Аҧсны/Apsni, gruz. აფხაზეთი/Apchazeti) – regionas Kaukaze, de facto nepriklausomybę paskelbusi teritorija. Sostinė – Suchumis, oficialios kalbos – abchazų ir rusų (pagal Abchazijos konstituciją); abchazų ir gruzinų (pagal Gruzijos konstituciją). Abchazijos nepriklausomybę pripažino Rusija, Nikaragva, Venesuela, Nauru, Sirija bei Pietų Osetija ir Padniestrė. 2012 metais turėjo apie 250 tūkst. gyventojų. [5]
Pietų Osetijos Respublika (Pietų Osetija; oset. Республикæ Хуссар Ирыстон; rus. Республика Южная Осетия; gruz. სამხრეთი ოსეთია) – de facto nepriklausoma respublika, formaliai – Gruzijos dalis. Sostinė – Cchinvalis. 2013 metais turėjo daugiau negu 50 tūkst. .gyventojų. [6]
Padniestrė (arba Uždniestrė; rumun. Transnistria, rus. Приднестровье, ukr. Придністров’я), oficialiai Padniestrės Moldavijos Respublika (PMR)[d] – nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos (daugiausia kairiajame Dniestro krante, likusi Moldova – dešiniajame). Sostinė – Tiraspolis. Nors formaliai laikoma Moldovos dalimi, šalis yra paskelbusi nepriklausomybę. Gyventojų skaičius 2022 metais – 347 251. [7]
