Nepaisant eksporto sankcijų, Rusija džiaugiasi kylančia naftos kaina
Panašu, jog kitų valstybių sugalvotos sankcijos Rusijai ilgainiui virto neveiksmingu žingsniu. Didysis septynetas (G7) buvo nustatęs griežtas sankcijas Rusijos naftos eksportui, tačiau Rusija geba išvengti šių sankcijų beveik visai eksportuojamai naftai. Nors Vakarai buvo numatę, kad Kremliaus nafta negali kainuoti daugiau nei 60 JAV dolerių už barelį, Kremliaus pajamos auga lyg ant mielių. Besikeičianti Rusijos prekyba leidžia jai pardavinėti naftą uždirbant net 100 JAV dolerių už barelį.
Remiantis „Financial Times“ atlikta laivybos ir draudimų įrašų analize[1], beveik trys ketvirtadaliai visų jūra gabenamos rusiškos naftos srautų rugpjūtį keliavo išvengiant Vakarų sankcijų, draudžiančių parduoti rusišką naftą brangiau nei 60 JAV dolerių už barelį. Krovinių analizės bendrovės „Kpler“ ir draudimo bendrovių duomenimis, šį pavasarį Rusijai pavyko sudaryti maždaug 50 procentų daugiau sandorių, apeinančių minėtąsias sankcijas. Toks didelis šuolis akivaizdžiai rodo, kad Rusija vis dažniau geba apeiti ribojimus ir pardavinėti savo naftą tarptautinei rinkai artimesne kaina.
Kijevo ekonomikos mokykla (KSE) apskaičiavo, kad palaipsniui nuo liepos mėnesio auganti naftos kaina kartu su Rusijos sėkme mažinant savo naftos nuolaidas reiškia, kad 2023 metais Maskva uždirbs kur kas daugiau nei prieš tai. Manoma, kad Rusija šiais metais gaus mažiausiai 15 mlrd. JAV doleriais daugiau. Tad galima sakyti, jog Vakarų pastangos apriboti Rusijos pajamas už naftą ilguoju laikotarpiu vargiai pasiteisins.
Rusija išmoko apeiti sankcijas ir tapo dar mažiau priklausoma nuo Vakarų
Nors ES ir JAV ilgą laiką trimitavo, jog iš esmės uždraudė Rusijos naftos importą, ši ir toliau plūsta į likusį pasaulį. G7 sukurta viršutinė kainų riba irgi vis labiau atrodo beprasmė, nors ji buvo sugalvota tam, kad Rusijos nafta nepatektų į pasaulinę rinką. Taip buvo siekiama užkirsti kelią tiekimo spaudimui ir dideliam kainų šuoliui.
Vakarų paslaugos, tokio kaip naftos gabenimas ar draudimas, leidžiamos tik tuo atveju, jei Rusijos nafta parduodama už mažiau nei 60 JAV dolerių už barelį. Kadangi seniau Rusija labai smarkiai priklausė nuo Vakarų, G7 skaičiavo, jog norėdama pateikti savo naftą į plačiąją rinką, Maskva privalės laikytis reikalavimų.
Kai ši kainų riba buvo įvesta praėjusių metų gruodį, iš pradžių ji atrodė veiksminga, nes Rusijos naftos kaina nukrito iki vos 40 JAV dolerių už barelį. Maskvai tuo metu reikėjo siūlyti dideles nuolaidas pirkėjams, kad galėtų pergrupuoti milijonus barelių į Aziją, kurie seniau buvo skirti Europos rinkai. Negana to, Rusija tuo metu vis dar buvo smarkiai priklausoma nuo Vakarų laivybos paslaugų.
KSE akademikai apskaičiavo, kad sankcijos, apribojimai ir verslų pasitraukimai iš Rusijos nuo 2022 metų vasario mėnesio kainavo maždaug 100 mlrd. JAV dolerių. Tačiau per šį laiką Rusija sukūrė vadinamąjį „tamsųjį laivyną“ – naftos tanklaivius, galinčius veikti be Vakarų draudimo ar kitų paslaugų. Tai leido Maskvai didinti naftos kainas, kai pasaulinė rinka susiaurėjo. „Urals“ vidutinė kaina dar liepos mėnesį pakilo virš Vakarų numatytos 60 USD už barelį ribos.
Ateityje rusiškos naftos kainos ribojimas bus dar sunkiau įgyvendinamas
Būtina atkreipti dėmesį ir į kitą svarbų aspektą. Maskvos, kaip naftos pardavėjos, nepriklausomybės augimas sutapo su stipriu naftos kainų augimu. Pirmą kartą per 13 mėnesių naftos kaina viršijo 95 JAV dolerių už barelį ribą.
Nors Rusijos naftos sektorius vis dar susiduria su keletu iššūkių, įskaitant aiškinimus apie trūkumą jos vidaus kuro rinkoje ir apskritai sumažėjusią eksporto apimtį, visgi naujausi skaičiai rodo, kad Maskva sėkmingai pildosi kišenes ir į jas pateks dar daugiau pajamų, gautų už naftą. KSE ekonomistas Benas Hilgenstockas sakė:
„Atsižvelgiant į šiuos Rusijos naftos tiekimo pokyčius, ateityje gali būti labai sunku prasmingai įgyvendinti aukščiausios kainos ribojimą. Dėl to dar labiau apmaudu, kad nepadarėme daugiau, jog tinkamai tai įgyvendintume, kai tam turėjome daugiau svertų.“
Rusija apribojo dyzelino ir kitų degalų eksportą, o tai atneš didesnes kainas
Negana to, praėjusią savaitę Rusija laikinai apribojo dyzelino ir kitų degalų eksportą į visas šalis, išskyrus Baltarusiją, Kazachstaną, Armėniją ir Kirgiziją[2]. Tai laikoma reikšmingu vienos didžiausių pasaulyje dyzelino pardavėjų žingsniu, nors oficialiai sakoma, jog to imtasi norint stabilizuoti padėtį degalų rinkoje. Toks sprendimas dar labiau paaštrino spėjimus, jog Vladimiras Putinas nori sutrikdyti naftos rinką. Po šio draudimo įsigaliojimo, dyzelino kainos Europoje iš karto pakilo 5%.
Rusijos energetikos ministerija pranešė, jog nustatyti apribojai galios neribotą laiką. Tad toks Rusijos sprendimas yra neabejotinas smūgis Europai, kurioje artimiausiu metu kuro kainos gali šoktelėti dar stipriau.
Verta pastebėti, kad dyzelino eksporto draudimas taipogi gali laikinai paveikti Rusijos pajamas. Tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, ji veikiausiai ir vėl išloš. Toks draudimas gali lemti didesnes kainas už mažesnes dyzelino apimtis.
Europos šalys pačios apeina sankcijas: perka rekordinius SGD kiekius ir reaktyvinį kurą
Reikia paminėti ir tai, kad pati Europa su džiaugsmu priima Rusijos siūlomas prekes, todėl Maskva pelnosi ne tik iš naftos. Europa importuoja rekordinius SGD dujų kiekius iš Rusijos, taip apeidama savo pačių susigalvotas sankcijas. Nors Vakarai nuolat kalba apie Rusijos atskyrimą nuo pasaulinės rinkos ir jos izoliavimą, šiemet suskystintų dujų (SGD) bus importuojama dar daugiau nei prieš tai. Europai skirtas importas iš Rusijos šiais metais išaugo net 40 proc., jei lygintume su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais[3].
Šiuo metu tarp didžiausių rusiškų SGD pirkėjų (neįskaitant Kinijos) puikuojasi Belgija ir Ispanija. SGD su džiaugsmu perka ir kitos Europos valstybės: Prancūzija, Graikija, Nyderlandai, Suomija, Portugalija, Italija bei Švedija.
Ir viskas tik dėl to, jog suskystintos dujos yra perkamos be jokių sankcijų, nes ribojimai galioja tik paprastoms dujoms. Lygiai taip pat sankcijas sugebėjo apeiti Jungtinė Karalystė, pirkdama lėktuvams skirtą reaktyvinį kurą. Nors jis pagamintas iš rusiškos naftos, šią naftą tereikėjo nugabenti perdirbimui į trečiąsias šalis ir stebuklingai rusiškas produktas tapo nebe rusišku[4].
Tad iš esmės kalbos apie griežtas sankcijas ir visišką nusigręžimą nuo Rusijos taip ir liko tik kalbomis. Tiek pati Rusija, tiek ir sankcijas įvedusios šalys geba apeiti ribojimus ir Maskva gali džiaugtis dar didesniu pelnu nei iki šiol.
