Beveik šimtmetį egzistavęs pasaulio modelis žlunga
Praėjusią savaitę Iranas ir Saudo Arabija, vienos iš įtakingiausių musulmoniškojo pasaulio valstybių, atnaujino savo diplomatinius ryšius, imta kalbėti apie šalių lyderių susitikimą bei bendradarbiavimą.
Po įtempto laikotarpio įsivyravo taika, o už tai padėkoti galima Kinijai, kuri skelbia, kad taikos puoselėtojos vaidmens ėmėsi dėl priežasčių, neturinčių nieko bendro su paties Pekino kėslais.
Žinoma, tokią poziciją verta kvestionuoti. Juk tuo pat metu Kinijos lyderis Xi Jinpingas puoselėja ir „beribę“ partnerystę su „brangiu draugu“ Vladimiru Putinu.
Šalys neseniai pasirašė naują, milžiniškos vertės bendradarbiavimo projektą, apimantį viską nuo žiniasklaidos, iki energetikos sektorių.
Be to, Rusija sutiko pradėti naudoti Kinijos juanį savo prekyboje su didžiąja dalimi Azijos, Afrikos bei Lotynų Amerikos valstybėmis. Taip grėsmė kyla JAV dolerio, kaip geidžiamiausios pasaulio valiutos, likimui.
Taip tarsi tampa aišku, kad JAV lyderystė pasaulyje eina į pabaigą. Prie to prisideda ne tik pačios Amerikos valdžios pareigūnų bei globalistų retorika bei sąmoksliškos idėjos, tačiau ir tai, kad daugėja valstybių, vis atviriau signalizuojančių, jog amerikietiškojo pasaulio tvarkos pakęsti negali ir neprivalo.
JAV įtaką žlugdo ne tik užsienio jėgos
„Artėja pokyčiai, kokių nebuvo per 100 metų. Ir mes kartu skatiname šiuos pokyčius“, – lankydamasis Maskvoje sakė Xi Jinpingas[1].
Atrodo, kad pokyčiai iš tiesų vyksta. Nuo pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Jungtinės Amerikos Valstijos buvo lyderiaujanti pasaulio valstybė, tačiau dabar viskas kinta.
Vis daugiau ekspertų teigia, kad mes visi stebime Amerikos pasaulinės hegemonijos pabaigą. Tačiau tai ne tik kintančios galios balanso ir geopolitinių pokyčių padarinys, tačiau ir ilgametės vidinės JAV politikos krizės rezultatas.
Pats Abraomas Linkolnas yra teigęs, kad „Amerika niekada nebus sunaikinta iš išorės: jei nusilpsime ir prarasime savo laisves, tai tik todėl, kad patys save sunaikinome“.
Ilgus dešimtmečius pasaulio „policininkės“, demokratijos ir laisvės šauklės vaidmens besiėmusi JAV dabar iš tiesų atsidūrė ties praraja.
Akivaizdu, kad Kinija su kitomis panašią poziciją dėl globalios tvarkos propaguojančiomis šalimis bando sukurti savo naują pasaulio tvarką.
Akivaizdu ir tai, kad ne tik JAV užsienio politikos spragos ir nevienareikšmiškai vertinama lyderystė, bet ir vidaus politikos žaizdos pasipriešinimą Kinijai padarė ypač sudėtingu.
Kai kurie analitikai jau be užuolankų teigia, kad šiandienos Amerika gali būti nepajėgi laimėti karo prieš Kiniją[2]. Ir taip yra kalbama neatsižvelgiant į karinę galią, tačiau į ekonominius pajėgumus, politinius bei socialinius svertus, kuriuos yra įvaldžiusi Kinija ir kurie šiuo metu imponuoja ne tik tradicinėms JAV priešininkėms, tačiau ir ilgus metus neutraliomis laikytomis valstybėms.
Amerika pati griauna savo galingiausią ginklą – ekonomiką
JAV yra pati didžiausia pasaulio ekonomika, o šios šalies doleris figūruoja beveik visuose globaliuose prekybos sandoriuose. Tačiau jau aibę metų pastebima tendencija, kad pačios Valstijos naikina savo ekonomiką iš vidaus, o tai yra daroma pasitelkiant vis pavojingesnę politiką ir retoriką, siejamą su klimato kaita.
Kaip pažymi „Fox News“ žiniasklaidos kanalo apžvalgininkas Tuckeris Carlsonas, JAV politika klimato kaitos klausimu, taršiais laikomų energetikos šaltinių atsisakymas ir nuolatinė „žalioji“ kontrolė verslui kaip reikiant smogė Amerikos ekonomikai.
Tuo tarpu Kinija tokios ekstremistinės aplinkosauginės praktikos netaiko ir šiuo metu kas savaitę pastato bent po dvi naujas anglių elektrines.
Žurnalistas atkreipia dėmesį ir į susiklosčiusią neteisybę, kai JAV „žalioji“ politika šaliai kainuoja beveik dvigubai tiek, kiek auga Kinijos biudžetas iš vadinamųjų taršiųjų energetikos šaltinių.
Kinijos išmetamo anglies dioksido kiekis šiandien yra daugiau nei dvigubai didesnis nei JAV išmetamo anglies dioksido kiekis, tačiau JAV, išmesdama mažiau taršos, už tokią savo politiką netenka daugiau biudžeto lėšų.
„Nes turime moralinę pareigą. Kodėl? Tai nepaaiškinta“, – piktinasi T. Carlsonas.
JAV dolerio likimas pakibo ant plauko
JAV doleris pasaulinėje prekyboje yra dažniausiai naudojama valiuta nuo pat 1999 m[5]. JAV doleriais yra išrašoma net 96 proc. prekybos sąskaitų faktūrų Amerikoje. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione šis rodiklis sudaro 74 proc. ir 79 proc.
JAV yra ne tik didžiausia pasaulio ekonomika pagal BVP, bet doleris taip pat yra didžiausia rezervinė valiuta pasaulyje, naudojama daugelio prekių, įskaitant naftą, auksą ir varį, kainoms nustatyti.
Tačiau tam gali ateiti galas. Populiaraus finansų bestselerio „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“ knygos autorius, finansų rinkos analitikas ir apžvalgininkas Robertas Kiyosaki prognozuoja, kad JAV dolerio kaip pasaulinės rezervinės valiutos dominavimas gali netrukus baigtis[4].
Pasak R. Kiyosaki, JAV ilgą laiką buvo neliečiama dėl savo dolerio, kaip rezervinės valiutos padėties, tačiau dabar, remiantis Grešamo dėsniu, kuris teigia, kad „blogi pinigai išstumia gerus pinigus“, gali prarasti savo vertę. Ekspertas lygina dolerį su „tualetiniu popieriumi“ ir prognozuoja, kad sidabras bei auksas artimiausiu metu gali pakeisti dolerį[5].
„Stebime Amerikos imperijos pabaigą, ir egzistuoja dėsnis, vadinamas Grešamo dėsniu. <…>. Čia yra blogi pinigai; jie vadinami JAV doleriu. Šiandien aš jį vadinu tualetiniu popieriumi, o čia yra geri pinigai: tai yra sidabras, auksas. Taigi šiandien veikia Grešamo dėsnis. <…>. Amerika buvo savotiškas grobuonis, nes turėjome pasaulio rezervinę valiutą. To nebebus“, – sako R. Kiyosaki.
R. Kiyosaki atkreipia dėmesį į tai, kad niūrias jo prognozes galima pagrįsti tuo, kad matome, kaip kitos valstybės jau sudaro ekonominius aljansus.
Tai iš tiesų jau matome Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos atvejais, kai yra pasirenkama sudarinėti prekybinius sandorius ne doleriu, o kita valiuta.
