Rusija ir Kinija savo draugystę įprasmina ekonominiu bendradarbiavimu
Ištisus dešimtmečius bene vienintele pasaulio supergalybe laikyta Amerika karo Ukrainoje metu spėjo įsitaisyti ne vieną įtakingą ir galingą konkurentę. Pastebėjus staiga atsiradusią galimybę savo naudai pakeisti nusistovėjusią pasaulio santvarką, Iranas, Kinija, o kartu ir Rusija tarptautinėje arenoje stiprina savo pozicijas, atranda naujus partnerius bei formuoja pavojingus partnerystės aljansus.
Šią savaitę Maskvoje lankęsis Kinijos lyderis Xi Jinpingas, patogiai ignoruodamas situaciją Ukrainoje, gyrė „beribę“ partnerystę su Rusija, o šios prezidentą Vladimirą Putiną vadino „brangiu draugu“. Ne kartą subtiliai kritikuodamas Vakarus su JAV priešakyje, Kinijos prezidentas su Rusijos lyderiu galiausiai pasirašė naują susitarimą dėl ekonominių ryšių plėtojimo[1].
Šį naują susitarimą apima planai didinti vietinės valiutos naudojimą tarpusavio sandoriuose, paliečiamas ir dvišalės prekybos plėtojimas, bendradarbiavimas energetikos ir maisto saugos srityse, geležinkelių ir kitos tarpvalstybinės logistikos infrastruktūros plėtra[2].
Oficialiuose pareiškimuose teigiama, kad abi šalys taip pat susitarė bendradarbiauti žiniasklaidos srityje: tai apima bendrą televizijos programų kūrimą ir kitokį abiejų šalių valstybinių žiniasklaidos priemonių bendradarbiavimą.
Bene daugiausia dėmesio skiriama šių šalių energetiniam bendradarbiavimui: šiuo metu Kinija ir Rusija plečia gamtinių dujų dujotiekį, kuriuo dujos tiekiamos daliai Kinijos.
Kremliaus teigimu, pagal naują bendradarbiavimo projektą, bendros kinų investicijos Rusijoje apima net 80 dvišalių projektų, kurių vertė siekia apie 165 mlrd. dolerių.
Beprecedentis Pekino bei Maskvos suartėjimas neramina JAV
Politikos apžvalgininkai ir analitikai atsargiai vertina tokį staigų Rusijos bei Kinijos suartėjimą: akcentuojama, kad abi šios šalys turi išskirtinai savanaudiškų tikslų, dėl dabartinės geopolitinės padėties plėtoja bendradarbiavimą, tačiau situacijai pakitus – gali greitai imti konkuruoti. Tai ypač aktualu Kinijos atveju, kuri iš Rusijos gauna sąlyginai menką ekonominę naudą.
Vis dėlto, akivaizdu, kad dabartinė Pekino ir Maskvos partnerystė kelia didelę grėsmę JAV. Amerika, kartu su Vakarais gali imti kovoti naują Šaltąjį karą, kurio kitoje barikadų pusėje būtų ne tik Kinija ir Rusija, tačiau ir aibė kitų Vakarų lyderystę globalioje geopolitinėje erdvėje kritikuoti linkusių šalių.
Iš tiesų dabartinė geopolitinė įtampa signalizuoja, kad tiek Kinijos lyderis Xi Jinpingas, tiek ir Rusijos prezidentas V. Putinas norėtų visiškai diskredituoti ir pakeisti pasaulio santvarką, kuri yra pagrįsta toli gražu ne visiems suvokiama vakarietiška kultūra bei veidmainišku dialogu apie laisvę bei demokratiją[3].
Rusijos bei Kinijos įsivaizduojamas naujas pasaulio santvarkos vaizdinys gali būti patrauklus daugeliui: tiek daliai ypač įtakingų ir svarbių Azijos šalių, tokių kaip Indija, tiek ir didžiosioms Afrikos valstybėms bei Lotynų Amerikai, ar net kai kurioms teritorijoms Senajame žemyne. Ženkli dalis valstybių „globaliuose Pietuose“ jau dabar atvirai reiškia antipatiją JAV, todėl naujas pasaulio modelis galėtų būti sutiktas net labai palankiai. Kaip teigia buvęs JAV ambasadorius Pekine Garis Lockas, tokią galimybę supranta ir pati Kinija.
„Kinija bando prisistatyti kaip tam tikra nauja jėga, stojanti prieš Vakarų galybes ar Vakarų tvarką. Kinija ir daugelis kitų šalių, kurios tampa daug stipresnės ekonomiškai ir politiškai, jaučia, kad turi laikytis Jungtinių Valstijų ir kai kurių Europos šalių sukurtų taisyklių. Jie jaučia, kad turėtų turėti galimybę pareikšti savo nuomonę dėl vadinamųjų „šalių klubo“ taisyklių. Ir jie iš tiesų piktinasi Jungtinių Valstijų ir Europos šalių valdžia bei dominavimu sprendžiant daugelį pasaulio reikalų“, – teigia JAV ambasadorius.
Iranas vis tvirčiau ir sparčiau žengia į tarptautinę areną
O Amerikai galvos skausmą dabar kelti gali ne tik Kinija su „brangia drauge“ Rusija šalimais, tačiau ir vis sparčiau į tarptautinę areną žengiantis Iranas. Saudo Arabija neseniai pateikė Irano prezidentui Ebrahimui Raisi kvietimą atvykti oficialaus valstybinio vizito. Tokia žinia – beveik revoliucinis įvykis, nes tik praėjusią savaitę abi šalys susitarė atkurti diplomatinius ryšius[4].
Tai pagal specialų taikos susitarimą padaryti padėjo ne kas kitas, bet Kinija, kas tapo svarbia diplomatine pergale Pekinui: Saudo Arabija nutraukė ryšius su Iranu dar 2016 m. po to, kai protestuotojai įsiveržė į Saudo Arabijos diplomatinius ofisus.
Kol Iranas, regis, aktyviau ėmė megzti diplomatinius ryšius su likusiu pasauliu, šalis kartu toliau tęsia ir savo ginklavimasi, vykdo urano sodrinimą, o tai reiškia, kad jau netrukus gali turėti pakankamai medžiagos, kad galėtų pasigaminti branduolinį ginklą.
Tai reikštų ne tik papildomas problemas JAV, tačiau ir bet kada dar labiau galinčias įsižiebti aistras Artimuosiuose Rytuose. Izraelio pareigūnai jau perspėjo JAV prezidento Joe Bideno administraciją, kad Iranas urano sodrinimu iki pavojingo lygio gali sukelti Izraelio karinį smūgį[5].
Aukšto rango Izraelio pareigūnai skelbia, kad yra priversti nuolat stebėti Irano branduolinę programą, o jei kils reali grėsmė, Izraelis gali imtis atgrasymo veiksmų.
Dar praėjusio mėnesio Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitoje buvo teigiama, kad Iranas yra sukaupęs 87,5 kg 60 proc. prisodrinto urano. Branduoliniams ginklams tinkamas uranas turi būti prisodrintas iki 90 proc.
Europai Amerikos vienvaldystė kelia vis daugiau klausimų
Kinija, Rusija, Iranas. Prie šių JAV valdžiai rizikas keliančių valstybių pridėti galima ir visą Europos Sąjungą (ES). Nors Bendrija nesirengia pulti partnerių už Atlanto, tačiau vis kritiškiau vertina JAV užsienio politiką ir bendrą šalies įvaizdį tarptautinėje arenoje.
Jei dėl invazijos Ukrainoje, amerikiečių visuomenė vėl sutelkė visą savo dėmesį į Europą ir dabar piliečiai iš bet kurio politinio spektro vieningai teigia, kad Europa yra svarbiausias pasaulio regionas Jungtinių Valstijų saugumui, europiečiai pateikia visiškai kitokią poziciją.
Didžiųjų Europos valstybių – Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos – piliečiai, 18-29 metų jaunuoliai, dalyvavo apklausoje, kur turėjo pasisakyti apie Jungtines Amerikos Valstijas. Dauguma apklaustųjų apie didžiausią Europos partnerę atsiliepė daugiau neigiamai nei teigiamai[6].
Nors Amerikos įvaizdis Europoje išrinkus prezidentą J. Bideną gerokai pagerėjo lyginant su jo pirmtaku Donaldu Trumpu, europiečiai nerimauja dėl to, kaip Amerika naudojasi savo galia. Tyrimo dalyviai teigia, kad priimdamos užsienio politikos sprendimus JAV neatsižvelgia į sąjungininkų interesus. Be to, tyrimo dalyviai ypač kritiškai vertina JAV karines intervencijas, pavyzdžiui, Irake ir Afganistane.
Daugelis britų, prancūzų arba vokiečių taip pat mano, kad JAV praeityje ne kartą elgėsi hipokritiškai pasisakydamos už žmogaus teises ir demokratiją užsienyje, bet nespręsdamos problemų namuose.
Įdomiausia tai, kad ši apklausa rodo, kad Prancūzijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje dauguma gyventojų lyderiaujantį Amerikos vaidmenį pasaulio arenoje vertina neigiamai. Nors jauni europiečiai pripažįsta, kad JAV veikia kaip „pasaulio policininkas“, tačiau kartu pabrėžia, kad šalis kenkia pasaulio bendruomenei ir pernelyg „kišasi, kur tik nori, vien dėl savo karinių siekių“.
Tiesa, bet kokią galimą kritiką JAV nuslopinti siekia aktyvia partneryste ir parama. Pavyzdžiui, neseniai JAV pasiūlė Slovakijai 12 naujų karinių sraigtasparnių kaip kompensaciją už naikintuvus „MiG-29“, kuriuos ši šalis perduoda Ukrainai[7].
Pagal šį pasiūlymą Slovakija už sraigtasparnius „Bell AH-1Z“ sumokėtų 340 mln. dolerių, o į maždaug 1 mlrd. dolerių vertės sandorį taip pat įeitų 500 raketų „AGM-114 Hellfire II“ ir mokymai. JAV užsienio karinis finansavimas padengtų likusius 660 mln. dolerių.
JAV problemų ištakos – šalies viduje ir vis radikalesne tampančioje politikoje
Tačiau JAV užsienio reikalai ir galimos geopolitinės įtampos yra visiškai kita istorija nei padėtis šalies viduje. Iš skirtingų valstijų sudaryta valstybė tikriausiai dar niekada nebuvo tokia susiskaldžiusi, o radikaliųjų politikų kalbos apie šalies atskyrimą su kiekviena diena gali atrodyti kaip vis geresnė idėja.
Ekspertai perspėja, kad JAV visuomenėje daugėja nerimą keliančių ženklų, demokratiją ištiko visiškas krachas, o užtikrintumo stokojantys ir pasimetę piliečiai vis labiau linksta prie autoritarizmo ir fašizmo.
Praėjusių metų pabaigoje JAV politologas Deividas B. Hilas iš „Hill Research Consultants“ atliko Amerikos rinkėjų apklausą. Respondentams buvo pateiktas 21 klausimas „sutinku arba nesutinku“ skalėje: pagal tai siekta nustatyti, kiek asmenų iš tiesų palaiko autoritarizmą arba jam nepritaria[8].
Vienam iš apklausos teiginių, kad „kai lyderiai duos mums leidimą, kiekvieno patriotiškai nusiteikusio piliečio pareiga bus padėti išnaikinti dekadansą, kuris nuodija šalį iš vidaus“, pritarė beveik pusė respondentų – 49 proc. Daugiau nei pusė, net 56 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad „grįžimas prie tradicinių vertybių, tvirto lyderio paskyrimas į valdžią ir radikalias pažiūras skleidžiančių asmenų nutildymas yra vienintelis būdas šaliai įveikti artėjančią krizę“.
Koks gi tas minėtas nutildymas gali būti – pašalinimas iš valdžios ar, pavyzdžiui, dujų kamera, apklausoje įvardinta nebuvo, tačiau dalyje valstijų priiminėjami teisės aktai leidžia manyti, kad bausmės turėtų būti pačios griežčiausios. Būtent tuomet jau ima kvepėti ne tik autoritarizmu, bet ir fanatišku fašizmu.
Vienoje įdomiausiai veikiančių Amerikos valstijų Floridoje rengiama pataisa „HB 999“, kuri yra skirta moterų, lyčių ir seksualumo bei rasių studijų paskaitų uždraudimui visiems studentams, visuose valstijos valstybiniuose universitetuose. Negana to, priėmus pataisą gubernatoriui būtų suteikta teisė atleisti profesorius už „neteisingą mokymą“.
Ypač aktyvūs Floridos įstatymų leidėjai svarsto ir dar vieną įstatymo projektą, kuriuo būtų uždrausti pokalbiai apie sveikatą ir sveikatingumą penktos klasės ir jaunesnių klasių vaikams. Nors mokslininkai skambina pavojaus varpais ir perspėja, kad šiais laikais vaikai bręsta ženkliai greičiau, amerikiečių penktokėms būtų uždrausta kalbėti apie artėjančias, o gal jau ir prasidėjusias menstruacijas bei pasiruošimą joms[9].
Žengiant į dar radikalesnę Pietų Karoliną, čia vietos respublikonai, ironiška, bet kovojantys „už gyvybę“, rengia įstatymo projektą, kuriuo siekiama pakeisti valstijos įstatymus apvaisintą kiaušinėlį pripažinti žmogumi, o abortą pasidariusią moterį apkaltinti žmogžudyste, už kurią gresia 30 metų laisvės atėmimo bausmė arba mirties bausmė[10].
Edukacinę kontrolę bei reprodukcinių teisių netekimą JAV lydi ir tikinčiųjų persekiojimas. Kaip teigia krikščionių persekiojimą Kinijoje stebinčios grupės vadovas, problemos kurios fiksuotos Kinijoje, yra tokios pačios, kurios šiuo metu yra įvardijamos ir JAV.
Nevyriausybinės krikščionių organizacijos „China Aid“ prezidentas Bobas Fu sako, kad Vakarų šalyse mato lygiai tokią pačią taktiką, kurią komunistinis kinų režimas taiko siekdamas susidoroti su bažnyčiomis[11].
Neabejojama, kad tokius žmogaus teisių pažeidimus fiksuojančią ir sparčiai link fašizmo žengiančią kitą užsienio valstybę JAV jau būtų pradėjus „gelbėti“ ir „vaduoti“, tačiau šiuo atveju, prieš tai, kas vyksta pačioje Amerikoje, užmerkia akis. Ir tai daro abi šalies partijos, kol išsigandę piliečiai su baime laukia, ką gi jų tautos išrinktieji nuspręs toliau.
