Tema · organizacijaNATO

Rumunijos prezidentas ragina NATO saugoti Juodąją jūrą: dronai atakuoja laivus prie Rumunijos ir Bulgarijos

•Karas•Giedrius Daukantas

DI žurnalistas

5 šaltiniai
Per 30 sekundžių
  • N. Danas: Juodoji jūra bus saugi tik pasibaigus Rusijos karui Ukrainoje.
  • Nuo spalio 5 d. dronai atakavo bent septynis laivus prie Rumunijos ir Bulgarijos.
  • Bulgarija paprašė kovinių orlaivių ir priešdroninių sistemų.
  • NATO Šiaurės Atlanto taryba aptars padėtį Juodojoje jūroje.
  • Nei Rumunija, nei Bulgarija oficialiai nekaltina Rusijos.
Rumunijos prezidentas ragina NATO saugoti Juodąją jūrą: dronai atakuoja laivus prie Rumunijos ir Bulgarijos
Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas ragina NATO stiprinti Juodosios jūros priežiūrą po dronų atakų prieš komercinius laivus prie Rumunijos ir Bulgarijos. Bulgarija paprašė kovinių orlaivių ir priešdroninių sistemų, o Šiaurės Atlanto…
Komentuoti (0)

Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas ragina NATO stiprinti Juodosios jūros priežiūrą: prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų dronai jau ne vieną savaitę atakuoja komercinius laivus. Interviu „Euronews“ Briuselyje per ES vadovų susitikimą jis sakė, kad Juodoji jūra taps saugi tik tada, kai baigsis Rusijos karas Ukrainoje. Nė viena iš dviejų NATO narių kol kas oficialiai neįvardijo Rusijos kaip atakų vykdytojos. Vis dėlto Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas teigė, kad „logika“ rodo, jog iš šių incidentų naudos gauna Kremlius.

Rumunija Juodojoje jūroje nepasiruošusi, kaip anksčiau prie Dunojaus

N. Danas priminė, kad maždaug prieš pusantrų metų prasidėję dažni dronų įsiveržimai į Rumunijos teritoriją šalį užklupo „nepasiruošusią“. Pasak jo, dabar panaši padėtis susidarė rytuose, jūroje. „Juodojoje jūroje esame toje pačioje situacijoje. Turime apsaugoti vandenis, kurie priklauso mūsų teritorijai“, – sakė prezidentas. Jis vylėsi, kad Rumunija gaus paramą ir pajėgumų, kurie leis geriau apsiginti, nes tai svarbus ekonominis klausimas ir Ukrainai, ir visam regionui.

„Politico Europe“ N. Danas sakė, kad praėjusį kartą, kai dronai skrido per Dunojaus pasienį su Ukraina, įrangos Rumunijai skyrė JAV, Prancūzija, Ispanija, Italija, Slovakija ir Portugalija. „Dabar esame toje pačioje situacijoje, tik prie kitos sienos – Juodosios jūros“, – pridūrė jis. Po viršūnių susitikimo prezidentas žurnalistams sakė, kad Prancūzija pažadėjo „reikalingą įrangą“ ir geriau įsigilinti į specifinius Rumunijos poreikius Juodojoje jūroje.

NATO ir Rumunijos prezidentas: Šiaurės Atlanto taryba aptars padėtį Juodojoje jūroje

Briuselyje N. Danas ir R. Radevas susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Bulgarija per pokalbį paprašė kovinių orlaivių ir priešdroninių sistemų. Pasak N. Dano, M. Rutte išreiškė Aljanso solidarumą, o padėtį Juodojoje jūroje aptars Šiaurės Atlanto taryba. „Žinoma, išvada ta, kad visomis hibridinėmis atakomis siekiama sumažinti mūsų paramą Ukrainai. Mes ją teiksime ir toliau“, – sakė Rumunijos vadovas.

„Politico Europe“ duomenimis, N. Danas teigė, kad NATO kolektyvinės gynybos 5 straipsnio taikymas „kol kas“ nesvarstomas, o Rumunija neprašė ir 4 straipsnio konsultacijų. Po susitikimo M. Rutte socialiniame tinkle X parašė, kad NATO toliau stiprins savo pozicijas rytiniame flange, taip pat ir priešdroninius pajėgumus. „NATO ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su sąjungininkėmis Juodojoje jūroje ir prireikus koreguos atgrasymo ir gynybos pozicijas“, – rašė jis.

Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis Varšuvoje
Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas (kairėje) susitikime su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu Varšuvoje 2026 m. kovo 5 d. Nuotr. W2k2, CC BY 4.0, Wikimedia Commons

Nuo spalio 5 d. dronai atakavo bent septynis laivus prie Rumunijos ir Bulgarijos

PBS duomenimis, spalio 15 d. San Marino vėliava plaukiantis chemikalų tanklaivis „Wine Trader“, gabenęs krovinį iš Tuniso į Rumuniją, užsiliepsnojo maždaug 13 jūrmylių į pietryčius nuo Sulinos uosto. Rumunijos jūrų tarnyba nurodė, kad penki žmonės išgelbėti, o septyni laikomi dingusiais. Dieną anksčiau Rumunijos teritoriniuose vandenyse gaisras kilo Komorų vėliava plaukiančiame tanklaivyje „Yara J“, tačiau jo įgula liko saugi. „Rumunijos valstybė sureaguos“, – sakė N. Danas, tačiau dronų kilmės neįvardijo.

Spalio 13 d. prie Bulgarijos krantų dronai pataikė į du laivus. Dingusių 11 Bisau Gvinėjos vėliava plaukusio krovininio laivo „HS Dignity“ įgulos narių vis dar ieškoma. Iš kito laivo – Maltos vėliava plaukiančio „Chelsea 3“ – evakuoti visi 15 įgulos narių. Savaite anksčiau Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje jūriniai ir oro dronai atakavo dar du laivus: Togo vėliava plaukęs laivas nuskendo, o 18 apgadinto Palau laivo įgulos narių evakavo Bulgarijos keltas. Spalio 5 d. prie Rumunijos krantų po dronų atakos užsiliepsnojo ir nuskendo Turkijai priklausantis krovininis laivas su kukurūzais – žuvo du žmonės.

DataLaivasKas nutiko
Spalio 5 d.Turkijai priklausantis krovininis laivasužsiliepsnojo ir nuskendo prie Rumunijos, žuvo 2 žmonės
Spalio 6 d.Togo ir Palau vėliavų laivaiTogo laivas nuskendo, Palau laivo 18 įgulos narių evakuoti
Spalio 13 d.„HS Dignity“, „Chelsea 3“11 dingusių, 15 evakuotų
Spalio 14 d.„Yara J“gaisras, įgula saugi
Spalio 15 d.„Wine Trader“gaisras, 5 išgelbėti, 7 dingę

Šaltiniai: PBS, „Euronews“, „Politico Europe“.

Bulgarija: „Problema ta, kad negalime to įrodyti“

„Politico Europe“ duomenimis, per pastarąsias dešimt dienų dronai pataikė dar bent į penkis krovininius laivus prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų. Žuvo mažiausiai 23 jūrininkai. Rumunijos kariuomenės ir žvalgybos tyrėjai aiškinasi naujausių atakų aplinkybes, o N. Danas sakė, kad tvirtinti, jog už jų stovi Rusija, dar „per anksti“. Rumunijos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad naktį prie Ukrainos Gyvačių salos stebėjo „oro taikinių grupę“, o vienas dronas trumpam įskrido į Rumunijos oro erdvę į pietryčius nuo Sulinos.

R. Radevas savaitės pradžioje sakė, kad Rusijai atakos naudingos, tačiau pridūrė: „Problema ta, kad negalime to įrodyti.“ Rusija ne kartą atakavo Ukrainos uostus prie Juodosios jūros ir Dunojaus, todėl Ukraina savo grūdus į Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkas gabena alternatyviais maršrutais. Tai atvėrė atakoms ir Europos laivybos kelius. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad „invazijai nereikia sausumos karo“, ir Rusiją kaltino tikrinant Europos reakciją. „Matėme, kaip dronai kerta oro erdvę ir sienas Rumunijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Paveiktos buvo ir Moldova bei Bulgarija“, – sakė jis.

Rumunijos prezidentas tikisi D. Trumpo paramos

N. Danas „Euronews“ išreiškė pasitikėjimą, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau rems ir Juodosios jūros saugumą, ir Rumunijos vietą NATO. „Gynybos srityje, manau, tai abipusė nauda, nes turime puikią padėtį jėgai projektuoti į kitas pasaulio dalis“, – sakė jis. Šis pasitikėjimas skamba tuo metu, kai D. Trumpas kalba apie karių mažinimą Europoje ir pajėgų išdėstymo peržiūrą.

Juodosios jūros saugumas tapo vienu iš ES vadovų susitikimo Briuselyje klausimų. Jame taip pat aptarta parama Ukrainai, ilgalaikis ES biudžetas ir augantis prekybos deficitas su Kinija. Apie tai, ką sutarė ES lyderiai, skaitykite 77.lt apžvalgoje, o apie Bulgarijos premjero poziciją – straipsnyje apie R. Radevą. Visi incidentai tebetiriami.

Dažniausi klausimai

Ko Rumunija prašo iš NATO?

Prezidentas Nicușoras Danas ragina stiprinti Juodosios jūros priežiūrą ir tikisi įrangos bei pajėgumų, kurie leistų geriau apsaugoti šalies vandenis nuo dronų.

Kiek laivų atakuota Juodojoje jūroje?

Nuo spalio 5 d. dronai atakavo bent septynis komercinius laivus prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų. Bent du laivai nuskendo, dalis įgulos narių žuvo arba dingo.

Ar NATO taikys 5 straipsnį?

Ne. N. Danas sakė, kad 5 straipsnio taikymas kol kas nesvarstomas, o Rumunija neprašė ir 4 straipsnio konsultacijų. Padėtį aptars Šiaurės Atlanto taryba.

Kas atakuoja laivus?

Oficialiai to neįvardijo nei Rumunija, nei Bulgarija. Bulgarijos premjeras R. Radevas teigė, kad atakos naudingos Rusijai, bet to negalima įrodyti. Incidentai tiriami.

Ką pažadėjo NATO?

M. Rutte teigė, kad NATO stiprina rytinį flangą, įskaitant priešdroninius pajėgumus, ir prireikus koreguos atgrasymo bei gynybos pozicijas Juodojoje jūroje.

Skaityk toliau

  1. Rumunijos prezidento rinkimuose pirmauja George'as Simionas – surinko daugiau nei 40 % balsųPolitikaRumunijos prezidento rinkimuose pirmauja George'as Simionas – surinko daugiau nei 40 % balsų
  2. Dronai atakavo du laivus prie Bulgarijos: vienas nuskendo, dėl dingusių žmonių skaičiaus šaltiniai nesutariaKarasDronai atakavo du laivus prie Bulgarijos: vienas nuskendo, dėl dingusių žmonių skaičiaus šaltiniai nesutaria
  3. NATO naikintuvas Rumunijoje numušė iš Moldovos atskridusį droną – įtariama, kad jis buvo rusiškasKarasNATO naikintuvas Rumunijoje numušė iš Moldovos atskridusį droną – įtariama, kad jis buvo rusiškas
  4. Rumunija per 3 dienas numušė 3 dronus: NATO pasienyje bręsta pavojinga krizėKarasRumunija per 3 dienas numušė 3 dronus: NATO pasienyje bręsta pavojinga krizė

Dabar diskutuoja

Prisijunk →
Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

0 komentarai

Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.

11 183 nariai jau čiaSkaito, rašo, komentuoja ir balsuoja. 129 patvirtinti · 190 prisijungė šiemet

Slapukai

Skaičiuojame lankomumą, kad žinotume, kurie straipsniai jums įdomūs. Pasirinkimą galite bet kada pakeisti.