Bulgarijos premjeras Radevas palaikė Trumpo ir Putino dyzelino sandorį: „Mūsų problema – kuro kainos“

Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas ES viršūnių susitikime Briuselyje nustebino kolegas: jis parėmė JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sutartą rusiško dyzelino tiekimo sandorį, nors šis prieštarauja Vakarų sankcijoms Maskvai. Dauguma ES vadovų sandorį vadina rizikingu ir klaidingu, o ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas – dovana V. Putinui.

Radevas: didžiausia Europos problema – aukštos kuro kainos

„Žinote, kokia mūsų problema dabar Europoje? Aukštos kuro kainos“, – angliškai sakė R. Radevas, atvykdamas į dviejų dienų viršūnių susitikimą. – Vertiname bet kokį žingsnį, kuris mažina kuro kainas ir užtikrina mūsų konkurencingumą.“

„Euronews“ pažymi, kad šie žodžiai Bulgarijos premjerą atskyrė nuo daugumos ES vadovų, kurie sandorį griežtai pasmerkė kaip rizikingą, pavojingą ir klaidingą. Kad sandoris būtų įgyvendintas, JAV iki 2027 m. balandžio sušvelnino sankcijas rusiško dyzelino importui. Viršūnių susitikimo išvadų projektas, kaip rašė „Euronews“, buvo papildytas priekaištu: Europos Vadovų Taryba apgailestauja dėl JAV sprendimo laikinai atšaukti sankcijas rusiškam dyzelinui.

Švedija ir Danija sandorį vadina žingsniu klaidinga kryptimi

„Labai apgailestaujame dėl šio susitarimo dėl dyzelino. Akivaizdu, kad tai nėra labai didelė dalis, bet vis tiek tai žingsnis klaidinga kryptimi“, – sakė Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas. Jo teigimu, kiekvienas žingsnis, padedantis rusams didinti karo finansavimą, yra blogas ženklas.

Danijos premjerė Mette Frederiksen sandorį pavadino priešišku signalu Ukrainai, kuris Europą stato į sunkią padėtį. „Mes, Vakarų aljansas, esame blogesnėje padėtyje nei prieš kelias dienas“, – sakė ji. Pasak M. Frederiksen, Europa puikiai žino, kad perkant ką nors iš rusų finansuojamas europiečių žudymas.

Suomijos premjeras Petteri Orpo pažymėjo, kad naujas JAV ir Rusijos dyzelino sandoris sustiprins Maskvos karo mašiną, o Ukrainai trūksta oro gynybos sistemų.

Kallas: dyzelino sandoris – dovana Putinui

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas „Euronews“ sakė, kad dyzelino sandoris yra dovana V. Putinui tuo metu, kai Rusija intensyvina bombardavimus. „Klausimas: ką jis (Putinas) davė mainais? Matome, kad jis iš tikrųjų didina atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą. Paskelbtos paliaubos Rusijos pusėje iš tikrųjų neveikia“, – sakė K. Kallas.

Italijos premjerė Giorgia Meloni dar prieš viršūnių susitikimą parlamente pareiškė, kad JAV ir Rusijos susitarimas dėl rusiško dyzelino pirkimo yra labai rizikingas pasirinkimas ir Maskvos legitimavimas, kol jos bombos vis dar krinta ant Ukrainos miestų.

Vadovas	Šalis / pareigos	Pozicija dėl dyzelino sandorio
Rumenas Radevas	Bulgarijos premjeras	palaiko: „vertiname bet kokį žingsnį, mažinantį kuro kainas“
Ulfas Kristerssonas	Švedijos premjeras	apgailestauja: „žingsnis klaidinga kryptimi“
Mette Frederiksen	Danijos premjerė	kritikuoja: „priešiškas signalas Ukrainai“
Petteri Orpo	Suomijos premjeras	kritikuoja: sustiprins Maskvos karo mašiną
Kaja Kallas	ES vyriausioji įgaliotinė	kritikuoja: „dovana Putinui“
Giorgia Meloni	Italijos premjerė	kritikuoja: „labai rizikingas pasirinkimas“

Radevas nepritaria Ukrainos smūgiams Rusijos naftos perdirbimo gamykloms

Dar vienas R. Radevo nukrypimo nuo ES bendros pozicijos ženklas – jo kritika Ukrainos smūgiams Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. D. Trumpas paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio juos nedelsiant nutraukti, tačiau V. Zelenskis pareiškė, kad kampanija tęsis.

„Nepalaikau smūgių jokioms naftos perdirbimo gamykloms. Nepalaikau smūgių jokioms elektrinėms, kaip ir Rusijos atakų prieš Ukrainos elektrines, nes tai atsisuka prieš mus. Kainos Europoje šauna į viršų“, – sakė Bulgarijos premjeras.

Europos vadovai didžiąja dalimi palaiko V. Zelenskį ir mano, kad smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms suteikia Kyjivui stiprų svertą prieš Maskvą. D. Trumpo prašymą jie vertina kaip beviltišką bandymą sumažinti kuro kainas prieš JAV Kongreso tarpinės kadencijos rinkimus.

Radevas – buvęs prezidentas, šiemet tapęs premjeru

1963 m. Dimitrovgrade gimęs R. Radevas prieš ateidamas į politiką vadovavo Bulgarijos karinėms oro pajėgoms ir turėjo generolo majoro laipsnį. Prezidento pareigas jis ėjo nuo 2017 m., kol 2026 m. sausį atsistatydino. Tuomet jis įkūrė partiją „Progresyvioji Bulgarija“, kuri parlamento rinkimuose gavo 44,6 % balsų ir absoliučią daugumą vietų. Taip buvęs prezidentas tapo ministru pirmininku.

Prezidentu R. Radevas pirmą kartą išrinktas 2016 m. kaip nepriklausomas kandidatas, remiamas Bulgarijos socialistų partijos: antrajame ture jis įveikė partijos GERB kandidatę Cecką Cačevą, surinkęs 59,37 % balsų. 2021 m. jis perrinktas antrajai kadencijai, antrajame ture gavęs 66 % balsų. Antrosios kadencijos metu Bulgarija išgyveno penkerius metus trukusią politinę krizę, kurią, pasak Vikipedijos, užbaigė „Progresyviosios Bulgarijos“ pergalė rinkimuose.

„Euronews“ duomenimis, nuo rinkimų pergalės šių metų pradžioje R. Radevas Europos diskusijose dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užsiima prieštaraujančio balso vaidmenį. Neseniai jis „Euronews“ teigė, kad ES „taikos per jėgą“ strategija žlugo, ir ragino kolegas siekti diplomatijos su Kremliumi.

ES pastaruoju metu Ukrainai pervedė 6 mlrd. eurų ir išplėtė sankcijas

Didžioji dalis ES valstybių, priešingai nei Bulgarijos premjeras, Ukrainos paramą laiko prioritetu. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot sakė, kad du trečdaliai Ukrainai teikiamos žvalgybos informacijos dabar gaunama iš europiečių, ypač Prancūzijos. Pastarosiomis dienomis ES pervedė Kyjivui 6 mlrd. eurų ir įvedė naujas sankcijas beveik 1600 su Rusijos karu susijusių asmenų ir subjektų.

Bulgarijos premjero pareiškimai rodo, kad ES vienybė dėl JAV ir Rusijos dyzelino sandorio nėra visiška, nors dauguma vadovų jį kritikuoja. Suomijos premjeras P. Orpo pažymėjo, kad svarbiausias Helsinkiui klausimas – užtikrinti, jog Ukraina turėtų pakankamai finansavimo kitai žiemai ir kitiems metams.

Viršūnių susitikimas tęsiasi, o penktadienį į jį turėjo prisijungti ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kai bus aptariamas karas.