ES viršūnių susitikimas Briuselyje: energijos kainos, biudžeto ginčai ir priekaištas Trumpui dėl rusiško dyzelino

Europos Sąjungos vadovai spalio 15–16 dienomis renkasi į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje. Darbotvarkė itin plati: kylančios energijos kainos, ES biudžetas 2028–2034 metams, parama Ukrainai ir prekybos santykiai su Kinija. Taip pat bus kalbama apie hibridines Rusijos atakas, ES plėtrą ir migraciją. Prieš susitikimą ES vadovai į išvadų projektą įrašė priekaištą JAV dėl laikinai sušvelnintų sankcijų rusiškam dyzelinui.

Energijos kainos – pirmasis klausimas ketvirtadienio darbotvarkėje

Susitikimas prasidės diskusija apie energijos kainas, kurias išaugino karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose. „Euronews“ duomenimis, naftos kaina laikosi virš 100 JAV dolerių už barelį, nepaisant koordinuoto G7 atsargų išleidimo. Dujų kaina yra aukščiausia nuo 2022 metų žiemos, o požeminės saugyklos užpildytos mažiau nei įprastai.

Rinkų sukrėtimai didina spaudimą ES vadovams, kad jie pasiūlytų apčiuopiamą pagalbą namų ūkiams ir pramonei, ypač prasidedant šildymo sezonui. Europos Vadovų Tarybos darbotvarkėje numatyta aptarti ir ilgalaikę strategiją, kaip mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis ragina laikinai sušvelninti ES fiskalines taisykles, kad vyriausybės galėtų finansuoti „laikinas ir tikslines priemones“. Kitos šalys baiminasi, kad tai paskatintų iškastinio kuro vartojimą. Šešios valstybės – Austrija, Vokietija, Italija, Lenkija, Portugalija ir Ispanija – siūlo visoje ES apmokestinti energetikos bendrovių viršpelnį, tačiau šis pasiūlymas kol kas nesulaukė pakankamo palaikymo.

ES su Kinija patiria 1 mlrd. eurų prekybos deficitą kasdien

Kitas ekonominis iššūkis – Kinija. ES prekybos deficitas su ja siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną. Prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Pekine išsiderėjo preliminarias nuolaidas dėl hibridinių automobilių, retųjų žemių elementų, nuolatinių magnetų ir Europos įmonių patekimo į Kinijos rinką. Vienas aukšto rango diplomatas sakė, kad tai „tik pirmas žingsnis“, nes disbalansas apima ne vieną sektorių. Vokietija ir Prancūzija pasiūlė „išjungimo jungiklį“ – priemonę, leidžiančią apriboti Kinijos prieigą prie ES rinkos, jei deficitas išliks netvarus.

Airijos pasiūlymas apkarpyti ES biudžetą 141 mlrd. eurų nepatenkino nė vienos stovyklos

Daugiausia ginčų sulauks kitas septynerių metų ES biudžetas – daugiametė finansinė programa 2028–2034 metams. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ragina valstybes atsisakyti „raudonųjų linijų“ ir susitarti iki metų pabaigos, kad sudėtingas teisėkūros darbas būtų baigtas iki 2028 metų sausio.

ES Tarybai pirmininkaujanti Airija pasiūlė Europos Komisijos projektą sumažinti 141 mlrd. eurų, arba 8 proc. Bendra suma būtų 1 622 mlrd. eurų (2025 m. kainomis).

Taupiosios šalys – Austrija, Danija, Suomija, Nyderlandai, Švedija ir Vokietija – reikalauja karpyti gerokai daugiau. Sanglaudos šalių draugų grupės 17 narių, priešingai, mano, kad karpoma per daug. Nesutariama ir dėl naujų ES masto mokesčių, kurie papildytų bendrą biudžetą. Papildomo neapibrėžtumo kelia Ispanijos premjero Pedro Sánchezo sprendimas skelbti pirmalaikius rinkimus.

Airijos kompromise numatytas ir naujų ES nuosavų išteklių paketas – visos ES mokesčiai, kurie, skaičiuojama, kasmet duotų apie 55 mlrd. eurų. Didžiausias pokytis – siūlymas į ES biudžetą nukreipti 90 proc., o ne 75 proc. pajamų iš pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM). Taupiosioms šalims to nepakanka. Švedijos ES reikalų ministrė Jessica Rosencrantz naująjį derybų dokumentą pavadino „nepagrįstu“ ir pareiškė, kad bendra suma turi būti gerokai mažesnė.

ES vadovai apgailestauja dėl JAV sprendimo sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui

Penktadienis skirtas Ukrainai, susitikime dalyvaus prezidentas Volodymyras Zelenskis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo į JAV. Vašingtonas išdavė sankcijų išimtį, galiojančią iki 2027 metų balandžio. „Politico“ duomenimis, D. Trumpas paskelbė, kad importuos 300 tūkst. tonų rusiško dyzelino.

Į susitikimo išvadų projektą įrašytas sakinys: „Europos Vadovų Taryba apgailestauja dėl Jungtinių Valstijų sprendimo laikinai panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui.“ ES užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad šis sandoris „nepadeda nei naftos produktų kainoms, nei transatlantinės bendruomenės vienybei“. Jis pridūrė: „Spaudimas, spaudimas, spaudimas Rusijai.“

V. Zelenskis Varšuvos saugumo forume sakė, kad siūlomos rusiško dyzelino siuntos yra menkos, palyginti su maždaug 120 mln. tonų pasauliniu mėnesio suvartojimu, ir abejojo, ar jos turės apčiuopiamą poveikį kainoms. „Kodėl tada Amerika nesudaro dyzelino sandorio su Ukraina?“ – klausė jis.

D. Trumpas taip pat ragina Ukrainą nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir laikytis jo paskelbtų „energetinių paliaubų“. ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas perspėjo, kad paliaubos neturėtų apimti vien perdirbimo gamyklų, „kurių Ukraina turi vieną, o Rusija – daugybę“. Europos šalys nenori atsisakyti Kyjivo tolimojo nuotolio smūgių, nes šie yra didžiausias jo svertas prieš Maskvą. Tarptautinis valiutos fondas, „Politico“ duomenimis, apskaičiavo, kad kitais metais Ukrainos finansavimo spraga sieks 30–35 mlrd. JAV dolerių.

Plėtros ir migracijos diskusijos užbaigs dvi viršūnių susitikimo dienas

Pirmąją dieną lyderiai aptars, kaip pasirengti naujų narių priėmimui ir reformuoti ES sprendimų priėmimą. Toliausiai stojimo procese pažengusi Juodkalnija siekia dar šiais metais uždaryti visus derybų skyrius. Paskutinis klausimas – strateginė diskusija apie migraciją. Po Seutos pasienio krizės Italija įvedė patikras pasienyje su Ispanija, o Ispanija atsakė tuo pačiu. Atsitiktinės patikros oro uostuose vykdomos iki šiol.