Ne apie gripą, ne apie COVID
Kalbėsime apie respiracinį sincitinį virusą (RSV), nuo kurio, kaip kad teigiama, anksčiau neturėjome jokios specifinės apsaugos. 2023 m. birželio mėnesį buvo pranešta, kad nuo šio viruso pirmą kartą patvirtinta vakcina ir Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad vertinama, ar (ir kada) tokia vakcina turėtų atkeliauti ir į Lietuvą. Vertinamas vakcinos reikalingumas, o kol šis procesas vyksta knygos rašymo metu, aš lažinuosi, kad ją mes greitai turėsime.
Vakciną Europos vaistų agentūra jau yra patvirtinusi, o mūsų sveikata susirūpinę institucijos kreipėsi į Nacionalinės imunoprofilaktikos programos nepriklausomų ekspertų grupę, įvertinimui dėl šios vakcinos galimybių. Kadangi mūsų nepriklausomi ekspertai nepriklausomybės neturi – jų pozityvaus vertinimo ilgai laukti nereikės ir prie visos puokštės turimų – pridėsime dar vieną, turėsiančią išgelbėti mus ir mūsų vaikus.
Vertinama ne tik suaugusių žmonių vakcinacija nuo RSV, ateityje bus papildomas įvertinimas ir dėl vaikų vakcinacijos
Žinoma, kad yra vertinama ne tik suaugusių žmonių vakcinacija nuo RSV, ateityje bus papildomas įvertinimas ir dėl vaikų vakcinacijos. Apie naują vakciną yra kalbėjęs ir virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, teigęs, kad „Europoje jau patvirtinta vakcina nuo respiracinio sincitinio viruso. Ir labai norėtųsi, kad Lietuvoje būtume vieni iš pirmųjų, kur suteiktume galimybę vaikams, galbūt ir senjorams apsisaugoti nuo šio viruso. Jis gali padaryti netgi daugiau žalos nei gripas‘‘.
Kaip saugu darosi vos perskaičius oficialią informaciją apie RSV vakciną! Pasirodo, ji yra dešimtmečius trukusių tyrimų rezultatas, siekiant apsaugoti vyresnio amžiaus žmonių grupes nuo paplitusios ligos, nuo kurios Europoje kasmet miršta apie 20 000 suaugusiųjų, vyresnių nei 60 metų amžiaus. Oficialių institucijų skelbiams melas yra tiesa – tuo neabejoja dalis edukuotų, bet nelabai adekvačių Lietuvos žmonių.
RSV virusas nėra naujas
Sąžininga ir tikslu būtų pasakyti, kad jis labai senas, kaip ir visi kiti, virusai. Medicinos pažanga sukūrė daug testų įvairių ligų diagnostikai – juos šiandien atliekame dažnokai, todėl ir apie sukėlėją girdime vis dažniau. Mažiau testuotume, mažiau girdėtume, mažesnė grėsmė būtų ir… vakcinos nereikėtų!
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos prieš maždaug du metus atlikto tyrimo duomenimis ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos simptomus jaučiantiems pacientams iš viso buvo paimta 611 mėginių, iš kurių 146–uose buvo aptiktas respiracinis sincitinis virusas. Gaila, kad lygiagrečiai su šia, neskelbiama informacija, kokia dalis pacientų, kuriems buvo rastas RSV buvo gimę cezario pjūvio pagalba, nes sąsajos, pasirodo, yra. Gydytojai ir būsimi tėvai turėtų būti informuoti apie šią papildomą planinių cezario pjūvių riziką ir su tuo susijusį kūdikių sergamumą, kad būtų lengviau nuspręsti, koks yra tinkamiausias gimdymo būdas. Negreitai taip bus, todėl panašaus pobūdžio informaciją palikime sąmoningai auditorijai, o iki tol pasidomėkime virusais, kuriais mus ir vėl gąsdina.
Tai kas gi toks tas baisusis RSV, kuriam būtina gyvybes gelbstinti vakcina, nors virusas sukelia tik peršalimo simptomus?
Bet koks virusas, bet kokia bakterija, bet koks pirmuonis ar grybelis gali būti pavojingas rizikos veiksnių turintiems vaikams ar suaugusiems. Ar tai reiškia, kad nuo visų šių ligų ir grėsmių mes kažkada būsime skiepijami, nors sveikiems vaikams ir suaugusiems jis sukelia tik paprastus peršalimo simptomus, tokius kaip varvanti nosis, apetito sumažėjimas, kosulys, čiaudulys, karščiavimas? Natūralu, kad beveik visi vaikai iki jiems sukaks dveji metai, turės RSV ar bet kokią kitą virusinę infekciją, kurių dauguma praeina savaime per savaitę ar dvi. Specifinio RSV infekcijos gydymo nėra, todėl rekomenduojama karščiavimą ir skausmą valdyti naudojant nereceptinius karščiavimą ir skausmą mažinančius vaistus, tokius kaip acetaminofenas (paracetamolis) arba ibuprofenas, užuot palengvinus simptomus paprastomis, prieinamomis, pigiomis, efektyviomis ir nekenksmingomis priemonėmis.
Teigiama, kad RSV gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų tokių kaip bronchiolitas, smulkiųjų plaučių kvėpavimo takų uždegimas ir pneumonija, plaučių infekcija. Taip, šis virusas, kaip ir visa eilė dešimtis tūkstančių metų egzistavusių virusų, tą padaryti gali (bet ne visada), jei kūdikis gimė neišnešiotas, turi įgimtus anatominius plaučių defektus, įgimtas širdies ar imunodeficitines ligas. Netgi minėtais atvejais kūdikis pasveiksta savaime ir tik esant sunkesnei ligos eigai, reikia pagalbinio gydymo (papildomai kvėpuoti per deguonies kaukę). Sunkiausiais atvejais prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos– tiems, kurie iki tol sirgo sunkiomis lėtinėmis ligomis, kurių plaučiai buvo pažeisti pasyvaus rūkymo ar turėjo kitokias bendrą sveikatą apsunkinančias sąlygas.
Ką mums žada ta ,,dešimtmečiais kurta vakcina‘‘?
Kaip jau supratome – sergama nesunkiai ir tai buvo kiekvieno mūsų vaikystėje, brandoje ir senatvėje egzistavusi problema. Išgyvenom nesiskiepiję. O ką mums žada ta ,,dešimtmečiais kurta vakcina‘‘? CDC (Centers for Disease Control and Prevention) rekomenduoja motiną arba kūdikį paskiepyti monokloniniais antikūnais – tam viena motinos RSV vakcinos dozė sušvirkščiama 32–36 nėštumo savaitę prieš pat RSV sezoną arba jo metu ir Abrysvo yra vienintelė RSV vakcina rekomenduojama nėštumo metu. Nirsevimabas (Beyfortus) yra skiepijimas, rekomenduojamas visiems jaunesniems nei 8 mėn. kūdikiams, gimusiems arba pradedantiems pirmąjį RSV sezoną, jei jų motina paskiepyta nebuvo. Preparatas taip pat rekomenduojamas kai kuriems 8 – 19 mėnesių kūdikiams ir vaikams, kuriems yra padidėjusi sunkios RSV rizika. CDC kalba, kad ligos išvengti galima skiriant antikūnų produktus arba jų motinas paskiepijant RSV vakcina nėštumo metu.
Šalutinis poveikis, apie kurį klinikinių tyrimų metu pranešė paskiepytos moterys buvo: skausmas injekcijos vietoje, galvos ir raumenų skausmas, pykinimas. Moterims sunkia laikoma būklė – preeklampsija – pasireiškė dažniau, nei kontrolinėje grupėje, joms taip pat padaugėjo priešlaikinių gimdymų, paguodžiant, kad sunkios alerginės reakcijos joms laikomos retomis, galinčiomis pasireikšti kaip ir pasiskiepijus kitomis vakcinomis.
Toks truputį galvosūkis gavosi… RSV vakcinos kurtos dešimtmečiais, turėtų būti saugios, todėl informacija, kad siekdama sumažinti galimą priešlaikinio gimdymo ir RSV komplikacijų riziką, FDA patvirtino motinos RSV vakciną, skirtą naudoti 32–36 savaitę, kol atliekami papildomi tyrimai, leidžia daryti išvadą, kad iki tol jie nebuvo pakankami. Pasikartokime: sukurta vakcina nėščiai moteriai, galinti sukelti priešlaikinį gimdymą, kad sumažinti galimą priešlaikinio gimdymo riziką, jei susirgtų RSV ar tam, kad apsaugoti būsimą kūdikį nuo susirgimo, kuris daugumoje atvejų pasireiškia kaip paprastas peršalimas… Štai taip! Tai kaip čia dabar yra? Jei dešimtmečių neužtenka saugiai vakcinai sukurti, kokio saugumo lygmens yra per gerokai trumpesnį laikotarpį sukurti vaistai ar tokios vakcinos, kurios brukamos skiepytis nuo Covid–19 ligos?
Pasirinktas labai tinkamas laikas nėščiosios vakcinacijai. Paprasčiau yra vakcinacijos išprovokuotas priešlaikinis gimdymas negu dėl jo įvykęs persileidimas. Paprasčiau yra neišnešiotas gimęs naujagimis, nei dėl persileidimo prarastas kūdikis. Sunkoka būtų to nepastebėti – tada vakcinaciją tektų stabdyti, todėl apsisaugota iš anksto. Todėl stebėkime, mąstykime, analizuosime statistiką ne tik tada kai Lietuvoje pradės skiepyti dar viena viltinga vakcina.
Nirsevimabu (Beyfortus) paskiepytam kūdikiui galimas šalutinis poveikis yra sunkus bėrimas, dilgėlinė ar niežulys, veido, burnos ar liežuvio patinimas, pasunkėjęs rijimas arba kvėpavimas, nereagavimas. Pastarosios problemos, nepaisant mėginimo supaprastintai aprašyti vaisto sukeliamas grėsmes, yra būklės, kurios pavojingos gyvybei. ,,Nereagavimas‘‘ paprastai būna, kai kūdikis be sąmonės ar miręs… Ar nėra nusikaltimas, kad prieš paleidžiant vaistą į rinką, nebuvo atlikti Beyfortus tyrimai dėl galimybės sukelti vėžį, pažeisti genus ir netgi nebuvo tirtas jo poveikis vaisingumui? Kai išeis ši knyga, galimai jau turėsime šį preparatą ir Lietuvoje, todėl būkime budrūs, skaitykime informaciją ir neskubėkime skiepytis eiline vakcina, kurios klinikiniai tyrimai pilnai nebuvo atlikti. Verta paminėti: tik 3 proc. bronchiolitu sergančių kūdikių patenka į ligoninę… Nekeltų nuostabos, jei sergamumas bronchiolitu ar kitomis sunkesnėmis plaučių ligomis, taip pat komplikacijų dažnis dėl peršalimo ligų augtų. Panaši tendencija stebima stebint sergamumą beveik visomis ligomis – tai ankstyvos diagnostikos ir ,,efektyvių‘‘ profilaktinių priemonių išdava.
