Rokiškio rajono savivaldybė medžioja medikus ir siūlo kompensuoti sutartinius įsipareigojimus kitai gydymo įstaigai
Šalies rajonuose, nepaisant to, kad dalis medicinos įstaigų uždaroma arba reformuojama, trūksta medikų ir savivaldybės imasi pačių įvairiausių būdų jų prikviesti. Vienos siūlo viliojančias išmokas ir nemokamą būstą, o kitos – net įsipareigojimų kitoms įstaigoms padengimą.
Pavyzdžiui, jei tik atsiras medikų, kurie sutiks dirbti Rokiškio rajono sveikatos priežiūros įstaigose, bet turės sutartinių įsipareigojimų kitų rajonų gydymo įstaigoms, galės gauti savivaldybės skiriamą kompensaciją[1].
Tačiau išsilaisvinęs iš sutartinių įsipareigojimų kitose įstaigose, medikas, atvykęs į Rokiškį, bus supančiotas naujais: jei bus pasinaudota jam skiriama kompensacija, medikas turėsiąs dirbti ne mažiau nei vienu etatu ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pavyzdžiui, savivaldybė esą galės padengti sutarties netesybas su kita gydymo įstaiga, jei gydytojas panorės dirbti Rokiškio rajono gydymo įstaigoje.
Taigi, jei už rezidentūros studijas mokėjo kito rajono gydymo įstaiga ir jis turėtų šią skolą atidirbti ten likdamas, bet medikas norėtų dirbti Rokiškio rajono ligoninėje, savivaldybė esą galėtų kompensuoti sutartinių įsipareigojimų nevykdymą kitai gydymo įstaigai.
Rajonų gyventojai skundžiasi, kad nėra, kam jų gydyti – belieka tik numirti laukiamajame
Apie tai, kad medikų trūkumo problema Lietuvoje siekia vis didesnį mastą ir paliečia ne tik rajonus, bet ir didmiesčius, veikiausiai jau kalbėti nereikia. O tą labiausiai jaučia tie, kuriems pagalbos prisireikia čia ir dabar, o gydyti – nėra kam. Mat žmonės pas gydytojus specialistus laukiantys ir po 3, ir po 4 mėnesius[2].
Statistika kalba, kad pas daugiau nei 71 proc. šeimos gydytojų galima patekti per 7 dienų laikotarpį, tačiau pas likusius tenka palaukti ir 8, ir 14 dienų ar net ilgiau nei pusę mėnesio. Pas gydytojus specialistus į pirminės priežiūros centrą per pirmąsias 7 dienas pacientai patenka pas daugiau nei du trečdalius vidaus ligų gydytojų, tačiau pas penktadalį pakliūti įmanoma ne anksčiau kaip per 15 dienų.
Liūdna realybė ir ta, kad regionų gyventojai eilės pas gydytoją specialistą palaukia ir keturis mėnesius[3]. Kai tokia situacija valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje, belieka liūdnai pajuokauti, kad per tą laiką iki norimo gydytojo „daeina“ tik stipriausi ligoniai.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija šiuo klausimu dar įdomesnė – pradėjusi itin daug kritikos sulaukusią sveikatos priežiūros įstaigų reformą, dabar imasi mesti gelbėjimosi ratą ir medikų trūkumui rajonuose spręsti nutėškė beveik 23 mln. eurų[4].
Aiškinama, kad neva iki visos šios situacijos atvedė menkas gydytojų darbo užmokestis, papildomas darbas su informacinėmis sistemomis ir, žinoma, žmogiškųjų išteklių deficitas.
Milžiniškų eilių problemą spręsti siūlyta paprastai – išrašyti baudas užsiregistravusiems, bet neatvykusiems į konsultaciją ir apie tai iš anksto nepranešusiems pacientams, taipogi bent iš dalies apmokestinant paslaugas, teikiamas valstybinėse gydymo įstaigose, už kurias jau sumokate ir PSD įmokas. O iš tiesų sprendimas paprastas – belieka visai nesirgti arba sirgti tik turint santaupų, kad susimokėti už privačių įstaigų teikiamas paslaugas.
Tik ateikite dirbti – medikai viliojami tūkstantinėmis išmokomis ir nemokamomis kelionėmis
Jaunieji medicinos studentai tikrai turi iš ko rinktis, ypatingai kalbant apie šalies rajonus – nepaisant vykstančių reformų, žmonės čia vis tiek serga ir miršta, ir gimsta, todėl natūralu, kad jiems reikalinga ir profesionali medicininė priežiūra.
Tačiau būtent rajonuose sensta ne tik gydymo įstaigos, bet ir medikai, jei jų vis dar liko. Todėl tam, kad sumedžioti jauną ir imlų mediką, rajonai meta visas pastangas ir šiuos „žvejoja“ pačiais įvairiausiais pažadais.
Štai pernai metais Kauno rajono savivaldybė čia į gydymo įstaigas atvykusiems medikams nuo šių metų pažadėjo apmokėti keliones į darbą, jei gydytojas gyvena bent 5 kilometrų atstumu iki darbo vietos[5].
O štai, pavyzdžiui, Vilkaviškio rajono savivaldybė žadėjo atvykusiems dirbti trūkstamos specialybės medikams ir 10 tūkst. eurų kompensacijas, tarnybinį butą, o gydytojams rezidentams apmokėti dalį studijų su įsipareigojimu kurį laiką atidirbti toje savivaldybėje.
Tačiau dar didesnius bonusus atėjusiems dirbti šeimos gydytojams, pernai pasiūlė Kretingos rajonas – su sąlyga pasirinktoje gydymo įstaigoje praleisti ne mažiau kaip keturis metus, šiems išmokamos vienkartinės 30 tūkst. eurų kompensacijos[6].
77 primena, kaip valdantieji sprendžia medikų trūkumo problemą pajūryje, kai buvo nuspręsta pamažu naikinti Palangos ligoninę ir vietoje jos įkurdinti slaugos namus. Štai įvykus pertvarkai Klaipėdos universiteto ligoninėje, buvo nuspręsta medicinines paslaugas pamažu naikinti ir Palangoje, o to pasekoje, darbus jau paliko dalis chirurgų. O štai savaitgaliais Palanga lieka išvis be medikų, todėl palangiškiai juokauja, kad ant savaitgalių jie nesuserga.
O štai Neringos gyventojai stengiasi sirgti dar rečiau, mat prireikus pagalbos, kaip vaikystės pasakose – tektų įveikti devynias jūras ir marias.
