<h2>Varšuvą, Rygą bei Taliną pasieksime greičiau nei lėktuvu</h2>
<p>Naujasis „Rail Baltica“ projektas yra didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastaruosius šimtą metų. Projektas puikiai pasitarnaus šiuolaikiniam žmogui – skubančiam, nespėjančiam, taupančiam laiką. Mat kelionės „Rail Baltica“ bus daug trumpesnės ir, kartais pigesnės net nei lėktuvu ar automobiliu.</p>
<p>Štai, Varšuvą iš Kauno, vykstantieji „Rail Baltica“ pasieks per 3:27, iš Vilniaus – per 4:07 valandos. Lengviau atsipūsti galės ir nusprendę keliauti į Rygą – iš Vilniaus greitasis traukinys ją pasieks vos per 1:54 valandos. Tokios kelionės išspręs daugelį problemų: nereikės pačiam vairuoti automobilio ir kęsti varginančių kelionių, kai tuo tarpu su traukiniu kelionę pasieksite greičiau, nes išvengsite automobilių spūsčių, o laisvą laiką galėsite skirti įdomios knygos skaitymui.</p>
<p>Toks projektas panaikins kliūtis tarp Baltijos šalių, Suomijos bei Lenkijos. O taipogi pasitarnaus žmonėms, gyvenantiems aktyvų gyvenimą – dažnai vykstantiems į konferencijas kituose miestuose ar net šalyse. Numatoma, jog toks stambus projektas sukurs net 36 000 naujų darbo vietų. Taip pat, svarbu paminėti, kad šiam projektui net 85 proc. finansavimą skiria ES.[1]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/train.jpg" alt="Traukinys" /></p>
<h2>„Rail baltica“ saugo ir aplinką – mažina taršą</h2>
<p>Europos aplinkos agentūra (EAA) atliko net penkis metus trukusį tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti, kurios transporto priemonės: automobiliai, laivai, traukiniai ar lėktuvai yra žaliausias ir mažiausiai aplinkai kenkiantis pasirinkimas. Tyrimo išvadose yra nurodyta, kad kelionė traukiniu yra labiausiai aplinką tausojanti motorinio keleivinio transporto rūšis visoje Europoje.[2]</p>
<p>Pasak EAA, 2018 m. transportas sudarė net 25 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančio dujų kiekio. Kaip žalingiausia aplinkai transporto rūšis nurodytas kelių transporto sektorius (net 72 proc.), jūrų ir aviacijos transportas, kuris sudaro vidutiniškai 14 proc. išmetamo kenksmingų dujų kiekio. Tyrime ypatingai „sublizgėjo“ dyzelinių traukinių transportas, išmetantis į aplinką vos 0,4 proc. dujų.</p>
<p>Numatyta, jog platesnis traukinių prieinamumas iki 2050 m. gali sumažinti net 90 proc. į aplinką išmetamų šiltamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Anot AB „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovski, tokiais infrastruktūriniais plėtros projektais kaip antai „Rail Baltica“, Europos geležinkeliams galima suteikti reikiamą pagreitį, kuris padėtų padidinti geležinkelių dalį keleivių bei krovinių vežime.[3]</p>
<h2>Transporto sistemos integracija į Vakarus ir vartai į Lenkiją</h2>
<p>Marijampolė buvo pirmasis miestas Lietuvoje, kuriame dar 2015 m. buvo įgyvendintas pirmasis projekto etapas – buvo sudarytos palankesnės sąlygos miestiečiams pasiekti geležinkelio stotį. Netrukus, jau po metų buvo atverti vartai į Lenkiją – miesto gyventojai kaimynę galėjo pasiekti tiesioginiu traukiniu. Apie Marijampolės miesto svarbą šiame projekte kalbėjo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis:[4]</p>
<blockquote>Su „Rail Balticos“ projektu susisiekimo srityje mes pabaigsime savo transporto sistemos integraciją į Vakarus, o Marijampolės regionas bus Lietuvos pagrindiniai vartai į glaudesnį bendradarbiavimą su Lenkija.</blockquote>
<p>Ministras M. Skuodis susisiekimo ministerijai teigė, jog didesnius pokyčius pajausime jau nuo 2026 metų, kuomet į Varšuvą galėsime nuvykti kada sugalvoję – šia kryptimi riedės net 10 traukinių per dieną. Nuotolinių renginių cikle „Rail Baltica Lietuvai: vertė regionams“ buvo diskutuota ne tik infrastruktūros klausimais, bet ir naujų darbo vietų kūrimo galimybėmis.</p>
<p>„LTG infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus susisiekimo ministerijai taipogi teigė, jog tikimasi, kad ateityje keleiviniai traukiniai galės pasiekti net 250 km/h greitį. <img src="77_CDN_URL/images/infrastructure.jpg" alt="Geležinkelių infrastruktūra" /></p>
