Lietuvos plaukikai toliau skina pergales
Vokietijoje, Berlyne sekmadienį pasibaigė pirmasis šio naujojo sezono pasaulio plaukimo taurės etapas. Jame itin sėkmingai pasirodė ir Lietuvos plaukikai, demonstravę puikią formą ir nuskynę ne vieną medalį.
Berlyne praūžusiame pasaulio plaukimo taurės etape plaukikai Rūta Meilutytė ir Danas Rapšys iškovojo aukščiausios prabos aukso medalius, o vyrų 200 m plaukimo krūtine finale plaukęs Andrius Šidlauskas užėmė solidžią 7-ą vietą[1].
R. Meilutytė moterų 50 metrų plaukimo krūtine finale pasiekė naują pasaulio taurės rekordą ir taip iškovojo aukso medalį. Ji plaukimo distanciją įveikė per 29,56 sekundės. Plaukikei tai buvo pirmasis pasaulio taurės medalis šiame etape.
Plaukikas D. Rapšys taip pat užtikrintai laimėjo aukso medalį 200 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi finale. Jis distanciją nuplaukė per 1 min. 45,75 sekundės. Be to, šiame pasaulio taurės etape plaukikas iš viso iškovojo tris medalius: du aukso ir vieną sidabrą.
Plaukikai gali nustebinti ir 2024 m. Paryžiaus olimpiadoje
O tokius puikius rezultatus Lietuvos plaukikai, tikėkimės, demonstruos ir Paryžiaus Olimpinėse žaidynėse. Juk net keturi mūsų šalies plaukikai jau yra iškovoję olimpinį kelialapį.
Pirmuoju tai padariusiu tapo D. Rapšys, kuris dar balandžio viduryje „Malmsten Swim Open Stockholm 2023“ varžybose Švedijoje pasiekęs pergalę, iš pradžių 400 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje, o netrukus – ir perpus trumpesnėje distancijoje, užsitikrino galimybę vykti į Paryžių[2].
Netrukus, kelialapį į olimpiadą gavo ir R.Meilutytė. Ji antrajame „Mare Nostrum“ varžybų etape Barselonoje 100 metrų krūtine nuplaukė per 1 min. 6,38 sek. ir suteikė sau šansą trečią kartą savo karjeroje dalyvauti pačiame svarbiausiame sporto renginyje.
Tiesa, ji dėl dalyvavimo Paryžiaus olimpiadoje dar nėra tvirtai apsisprendusi. Socialiniuose tinkluose neseniai sportininkė paskelbė įrašą, kuriame dalijosi abejonėmis dėl dalyvavimo kitų metų Olimpinėse žaidynėse.
„Trečias kartas nemeluoja. Nuo mano pirmosios olimpiados bus praėję nei daug, nei mažai – 12 metų. Apie nieką taip stipriai nesu turbūt svajojus, kaip tada, kad patekčiau į olimpiadą, o rezultatas pranoko visus lūkesčius ir nurovė kepalą man ir visiems aplinkiniams. Gyvenimas pasikeitė. Bet jis yra nuostabus ir aš esu gyva, turiu nuostabius žmones aplink ir galiu džiaugtis vėl sportu, kaip kadais. Ir jeigu atvirai, tai nežinau dar, ar noriu į tą olimpiadą. Labai vilioja sportas, kaip bėgimas šiaip nuo dalykų, nuo gyvenimo. Siekimas, šlovė, pinigai, trumpalaikis fixas, tai galiausiai tuščia, jei nematai artimiausių žmonių, jei neturi jiems laiko ir erdvės, jei apleidi santykius. Čia kaip su priklausomybe. Pasimesti gali tame dopamino loope ir ego tripuose. Tai nežinau, balansą bandau palaikyti ir žiūrėsim, kaip bus“, – mintimis pasidalino Lietuvos plaukimo žvaigždė[3].
Vėliau, visai šalies žiniasklaidai susidomėjus tokiais jos teiginiais, R. Meilutytė pabrėžė, kad tokios jos dvejonės buvo tik postringavimas, o medijos iš to sukėlė didžiulę intrigą.
„Šiaip geriau pagalvojau ir visai gal ir noriu važiuoti į olimpiadą! Parašykit dabar, kad pasėjau viltį!“ – juokavo R.Meilutytė.
Be jos ir D. Rapšio, kitų metų Olimpinėse žaidynėse vietą jau užsitikrino ir plaukikas Aleksas Savickas. Jis tai padarė planetos pirmenybėse Fukuokoje, Japonijoje, kur 20-metis lietuvis 200 metrų plaukimo krūtine atrankoje nuotolį įveikė per 2:09,66 min. ir taip pagerino savo asmeninį rekordą.
Į Paryžių vykti turėtų ir plaukikė Kotryna Teterevkova. Ji itin sėkmingai pasirodė Kinijoje vykusioje Universiadoje, kur iškovojo aukso medalius plaukimo krūtine 100 ir 200 metrų rungtyse.
Be Lietuvos plaukikų, vietą kitų olimpiadoje turi ir du disko metikai: Mykolas Alekna bei Andrius Gudžius. Dar viena vieta skirta ir penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei. Neseniai kelialapį į Paryžių iškovojo ir breiko šokėja Dominika Banevič, kuri įspūdingu pasirodymu triumfavo Pasaulio breiko čempionate ir neslepia savo ambicijų olimpiadoje.
33-iosios istorijoje Paryžiaus Olimpinės žaidynės vyks kitų metų liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis.
Tokijo olimpiadoje Lietuva pademonstravo prasčiausią rezultatą
Į kitų metų olimpiadą dedamos didelės viltys. Juk paskutinėje, 2021 m. vykusioje olimpiadoje Tokijuje lietuvių sportininkų rezultatai buvo prastesni nei tikėtasi. Vienintelį medalį – sidabro – Lietuvai iškovojo penkiakovininkė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Tai buvo vienas iš blogiausių mūsų šalies sportininkų pasirodymų per visą nepriklausomybės istoriją. Su vienu medaliu Tokijuje likusi Lietuva atsidūrė vos 77-oje bendroje medalių lentelėje, o tai yra žemiausia vieta nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
Kita vertus, po vieną medalį Lietuva yra iškovojusi ir daugiau kartų. 1996 m. Atlantoje pavyko iškovoti vieną bronzos medalį – tai padarė vyrų krepšinio rinktinė.
O ir sportininkų skaičius nedžiugino: į varžybas Japonijoje išvyko mažiausias lietuvių olimpiečių skaičius nuo pat nepriklausomybės – 37 atletai. Geriausiais metais, jų būdavo žymiai daugiau.
Pavyzdžiui, 2012 m. Lietuva planavo išsiųsti net 85 individualiai besivaržančius sportininkus ir nacionalinę krepšinio rinktinę. Tai būtų buvusi didžiausia šalies delegacija istorijoje. Tiesa, galiausiai išsiųsta gausi, 62 sportininkų delegacija[4]. Kita vertus, svarbu ne dalyvaujančių atletų skaičius, tačiau jų pasirodymai.
O pačios sėkmingiausios Olimpinės žaidynės Lietuvai buvo 2000 m. Tuomet Sidnėjuje iškovoti net penki medaliai: du aukso ir trys bronzos.
Aukso medalį disko metimo rungtyje iškovojo Virgilijus Alekna. Auksą Lietuvai taip pat parvežė šaudymo tranšeto rungtyje triumfavusi Daina Gudzinevičiūtė.
Bronzą iškovojo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, dviračių sporto plento rungtyje trečią vietą užėmusi Diana Žiliūtė ir akademinio irklavimo rungtyje besivaržiusios Kristina Poplavskaja bei Birutė Šakickienė. Bendroje medalių lentelėje Lietuva tuomet liko 33-oje vietoje.
Penkis medalius, tiesa, mažesnės prabos, Lietuva iškovojo ir 2008 m. Pekine. Šiose Olimpinėse žaidynėse moterų septynkovės rungtyje sidabru pasidabino Austra Skujytė, šiuolaikinėje vyrų penkiakovėje sidabru džiaugėsi ir Andrejus Zadneprovskis bei Edvinas Krungolcas.
Sidabrą buriavimo rungtyje pelnė Gintarė Volungevičiūtė, o tos pačios prabos medaliu galiausiai pasipuošė ir vyrų graikų-romėnų imtynių rungtyje besivaržęs Mindaugas Mizgaitis. Bronzą tuomet iškovojo disko metikas V. Alekna, bei anksčiau ir sidabrą pelnęs A. Zadneprovskis.
Sėkminga Lietuvai buvo ir 2012 m. Londono olimpiada. Čia visus džiugiai nustebino moterų 100 m. plaukimo krūtine rungtyje R. Meilutytės pelnytas auksas. Auksą penkiakovės rungtyje pelnė ir L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Vyrų graikų-romėnų 74 kg rungtyje bronzą iškovojo Aleksandr Kazakevič, bronza džiaugėsi ir imtynininkas Evaldas Petrauskas bei septynkovininkė A. Skujytė.
