Jaunoji breiko šokėja iš Lietuvos gavo tiesioginį kelialapį į 2024 m. Olimpines žaidynes
Pasaulio breiko čempionate Belgijoje triumfavo ir olimpinį kelialapį iškovojo šešiolikmetė lietuvė Dominika Banevič, breiko bendruomenėje dar žinoma kaip BGirl Nicka.
Tai milžiniškas pasiekimas: juk nugalėjusi Pasaulio breiko čempionate D. Banevič gavo istorinį šansą tapti pirmąja lietuve, su breiku debiutuojančia Olimpinėse žaidynėse, kur dėl medalių varžysis po 16 stipriausių pasaulio breiko šokėjų moterų ir vyrų[1].
Pasaulio breiko čempionate D. Banevič pasirodymas sužavėjo visus, net ir pačius išrankiausius teisėjus. Šešiolikmetė lietuvė rezultatu 2:1 (4:5, 6:3, 6:3) įveikė tikrą breiko legendą iš Japonijos Ayumi Fukushimą – Bgirl Ayumi, kuri neseniai atšventė 41-ąjį gimtadienį ir yra 2021 m. pasaulio čempionė.
Bronza atiteko dar vienai jaunai šokėjai, Prancūzijos sportininkei Sya Dembele – Bgirl Syssy. Ji mažajame finale nugalėjo Kateryną Pavlenko – Bgirl Kate, atstovaujančią Ukrainai.
Iš viso pasaulio breiko čempionate merginų grupėje varžėsi 96 sportininkės[2]. Čempionatą organizavo pasaulio sportinių šokių federacija (WDSF) kartu su tarptautiniu olimpiniu komitetu (IOC). Nugalėtojams atiteko titulai, medaliai, dovanos ir gana solidūs piniginiai prizai.
O šis sezonas jaunajai breiko žvaigždei iš Lietuvos jau yra neįtikėtinai sėkmingas. Gegužės mėnesį BGirl Nicka triumfavo Europos čempionate, o birželį Europos žaidynėse laimėjo bronzos medalį.
Breiku D. Banevič susižavėjo dar vaikystėje ir šis susižavėjimas tęsiasi iki šiol
Anksčiau D. Banevič yra pasakojusi, kad breiku susižavėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Mergina tuomet dalijosi prisiminimais, buvo būdama penkerių ji pirmą kartą pamatė vaizdo įrašą apie breiką ir jau tada suprato, kad norėtų tuo užsiimti.
„Tai buvo kažkoks šou. Tai tikrai padarė man didelę įtaką, nes mane, kaip penkerių metų vaiką, taip šokiravo, kad yra kažkas panašaus į breiką, ir aš įsimylėjau tai. Pasakiau mamai, kad noriu šokti breiką ir kai man suėjo aštuoneri, ji nuvedė mane į studiją, į pirmąją treniruotę“, – sakė lietuvė breiko šokėja[3].
Jaunoji Lietuvos breiko žvaigždė taip pat pasakojo, kad breikas jai yra ne tik hobis, bet ir gyvenimo būdas. Ji teigė, kad breiku užsiima 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
„Žmonės manęs klausia: „ką mėgsti veikti be breiko?“, bet breikas yra viskas, ką aš darau“, – pasakojo D. Banevič.
Mergina taip pat atskleidė, kad siekdama tobulėti, domisi ir kitais, jos treniruotes palengvinti galinčiais dalykais. Vienas jų – sveika mityba. D. Banevič atskleidė, kad dar vienas būdas, kuriuo ji stengiasi pagerinti savo pasirodymus, yra darbas su sporto psichologu.
„Gali būti pasiruošęs fiziškai, bet ne psichologiškai. Tu patiri stresą ir nerviniesi, todėl svarbu save kontroliuoti, o sporto psichologas man labai padeda. Diskutuojame, kaip įveikti pervargimą ir stresą. O svarbiausia, būti įsijausti į esamą akimirkoje. Lengva tai pasakyti, bet mes tai praktikuojame. Aš tiesiog stengiuosi per daug negalvoti ir būti čia ir dabar, ir tai man padeda“, – pasakojo D. Banevič
Breikas – naujausias Olimpinių žaidynių programos papildymas
Jau netrukus, 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių programoje debiutuos ir breikas. Po to, kai 2020 m. Tokijuje debiutavo riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas, taip pat, tokios disciplinos kaip 3×3 krepšinis, kartu, ir po sėkmingo debiuto jaunimo olimpinėse žaidynėse 2018 m. Buenos Airėse, savo šanso sulauks ir šis šokis.
Tačiau kaip breikas vis dėlto atsidūrė Olimpiadoje? Juk tikrai įspūdinga, kad Niujorko gatvėse išplitusi šokio rūšis dabar trauks viso pasaulio žiūrovų dėmesį didžiausiame sporto renginyje.
Breikas yra urbanistinis šokio stilius, atsiradęs Niujorko Bronkso rajone septintajame dešimtmetyje. Tai šokių sporto forma, kurioje urbanistinis šokis derinamas su nepaprastu atletiškumu. Pirmieji breiko šalininkai buvo juodaodžiai ir puertorikiečių jaunuoliai, kurie subūrė grupes, kurios gatvėse varžydavosi šokių kovose[4].
Atletai, užsiimantys breiku, vadinami „B-Boys“ ir „B-Girls“ arba tiesiog breikeriais. Jau ne vieną pastarąjį dešimtmetį breikas yra populiarus ne tik Niujorke, tačiau visame pasalyje.
Olimpiniame judėjime breikas yra 1957 m. įkurtos Pasaulinės sportinių šokių federacijos (WDSF) disciplina. Po santykinai tylaus 1990-ųjų laikotarpio, 2000-aisiais ir 2010-aisiais breikas išgyveno tikrą atgimimą.
Pirmosios WDSF pasaulio šokių sporto žaidynės buvo surengtos 2013 m. Kinijos Taipėjuje, breikas buvo įtrauktas į jaunimo olimpines žaidynes, ir galiausiai, į Olimpines žaidynes.
Iš viso breiko šokėjams Olimpinėse planuojama paruošti du medalių kompletus: vieną vyrams ir vieną moterims. Kiekvienu atveju 16 vaikinų ir 16 merginų varžysis individualiose kovose, t. y. dvikovose vienas prieš vieną.
Kiekvienoje kovoje abu dalyviai paeiliui dalyvaus vadinamosiose „Throw Downs“ kovose. Viena „Throw down“ kova trunka 60 sekundžių, per šį laiką dalyviai gali sužavėti teisėjus savo judesiais[5].
Tada žiuri skiria balus pagal šešis kriterijus: kūrybiškumą, asmenybę, techniką, universalumą, atlikimą ir muzikalumą. Technika, atlikimas ir kūrybiškumas sudaro 60 proc. bendro balo, o kiti trys kriterijai – 40 proc. Kas surenka daugiausia balų, tas laimi ir patenka į kitą konkurso etapą.
Breiko kelias į Olimpines žaidynes buvo sudėtingas
2020 m. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nusprendė įtraukti breiką į oficialią žaidynių programą: tai reiškė, kad breiko šokiai bus pirmoji Olimpinėse žaidynėse dalyvaujanti šokių sporto šaka.
Tačiau tam reikėjo daug pastangų. Kad sporto šaka būtų įtraukta į programą, tarptautinė federacija turi kreiptis į TOK olimpinių programų komisiją ir pateikti išsamų pasiūlymą. Įtikinti TOK, kad sporto šaka yra verta būti olimpine, galima remiantis keliais kriterijais.
Pirmiausia, atsižvelgiama į sporto šakos istoriją, keliamas klausimas, ar ši sporto šaka jau buvo įtraukta į programą anksčiau, diskutuojama apie nacionalinių federacijų skaičius ir čempionatų lygius[6].
Vėliau, atkreipiamas dėmesys į finansinę sporto šakos padėtį, federacijų valdymo kokybę, lyčių lygybę ir strateginį planavimą. Tuomet yra įvertinama pridėtinė vertė pačiam olimpiniam judėjimui, vertinamas sporto šakos įvaizdis ir tai, ar ji atstovauja olimpinėms vertybėms.
Galiausiai, analizuojamas sporto šakos populiarumas: tai, kiek žiūrovų pritrauks sporto šaka, rėmimas, žiniasklaidos susidomėjimas ir ar olimpinėse žaidynėse varžysis geriausi sportininkai. Tai turi įtakos ir numatytam verslo modeliui, padedama apskaičiuoti, kokias pajamas gauna sporto šaka, sporto rengimo išlaidos ir jos finansinė padėtis.
Didelė dalis sporto šakos galimybių būti įtrauktai į Olimpiadą priklauso nuo to, ar pavyks padaryti įspūdį TOK. Tačiau kai kuriais atvejais įtakos turi ir pasauliniai pokyčiai. Pavyzdžiui, pastaruoju metu Olimpinės žaidynės tapo jaunatviškesnės, į jas įtrauktos tokios sporto šakos kaip riedlentės, banglentės, snieglentės, BMX, o dabar ir breikas.
Kita vertus, tai, kad sporto šaka yra įtraukiama į Olimpines žaidynes nereiškia, kad programoje ji išsilaikys visą laiką. Olimpinę programą sudaro 25 pagrindinės sporto šakos. Kitos sporto šakos per daugelį metų buvo išbrauktos dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui, 2013 m. TOK paskelbė, kad iš programos panaikina imtynes. Tai sukėlė sporto bendruomenės pasipiktinimą ir galiausiai TOK šią sporto šaką sugrąžino, tačiau kitoms sporto šakoms dažnai nesiseka.
Beisbolas buvo išbrauktas, nes dauguma profesionalių žaidėjų nemano, kad Olimpinės žaidynės yra vertos aukščiausiosios lygos varžovės.
Futbolas, kuris yra daug svarbesnis pasaulinis ekonomikos variklis nei beisbolas, išliko, nepaisant to, kad geriausi pasaulio žaidėjai vengia Olimpinių žaidynių, nes jos menkesnės už Pasaulio futbolo čempionatą ir net už vietines profesionalų varžybas.
