Psichikos sutrikimai ─ rimta ir svarbi visuomenės problema
Pastaruoju metu pasaulyje didžiausią nerimą kelia psichinė žmonių sveikata. Europos regione šių sveikatos sutrikimų paplitimas yra labai didelis ir sudaro daugiau kaip 40 % visų lėtinių ligų. Teigiama, kad vienokiais ar kitokiais psichinės sveikatos sutrikimais skundžiasi kone kas ketvirtas žmogus, o viena iš tragiškiausių psichikos sutrikimų pasekmių yra savižudybė[ref-1].
Statistiniai duomenys rodo, kad pasaulyje kasmet iš gyvenimo savo noru pasitraukia apie 800 000 žmonių[ref-2].
Pagal PSO, psichikos sveikata ─ tai emocinis ir dvasinis atsparumas, leidžiantis patirti džiaugsmą, ištverti nusivylimą, liūdesį. Asmens savijauta bei psichikos sveikata yra vienas iš pagrindinių šeimos ir visuomenės gyvenimo kokybės rodiklių. Psichikos sveikata – tai gebėjimas būti savimi tarp kitų; emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve bei išgyventi save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam ir aplinkiniams; gebėjimas pačiam priimti sprendimus ir už juos atsakyti.
Moksliniai tyrimai rodo, kad visame pasaulyje daugėja psichikos ir elgesio sutrikimai tampa vis didesniu visuomenės rūpesčiu. Psichikos sutrikimai yra labai rimta ir svarbi visuomenės problema[ref-3].
Kelią skinasi naujovės – vietoj tabletės siūlo meną
Iki šiol buvo įprasta, kad psichikos sveikatos sutrikimams gydyti gydytojai skirdavo receptinius antidepresantus, raminamojo poveikio vaistus ir pan. Tačiau pasaulyje kelią skinasi naujovės.
Štai Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Kanadoje ir kitose šalyse jau seniai diskutuojama apie socialinį meno poveikį žmogaus psichinei sveikatai[ref-4].
Tyrimai, analizuojantys meno poveikį vyresnio amžiaus žmonių bei neįgaliųjų sveikatai, rodo, jog kultūros veiklos teigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichologinę šių grupių žmonių gerovę.
Menas gali keisti ir formuoti asmens ar visuomenės įpročius bei skatinti teigiamą poveikį biologiniams sveikatos veiksniams (pvz. streso hormono – kortizolio kiekiui ar pan.).
Įsitraukimas į meno ir laisvalaikio veiklas yra susijęs su sugebėjimu valdyti stresą, siejamas ir su geresne psichikos sveikata. Kultūros objektų, meno parodų lankymas padeda valdyti stresą ir veikia prevenciškai. Įsitraukimas į menus gali padėti sumažinti psichinių ligų, tokių kaip depresija vyresniame amžiuje, riziką[ref-5].
Nauja praktika duoda vaisių
Kai kurių šalių gydytojai, užuot skyrę vaistus nerimui ir depresijai malšinti, pacientams rekomenduoja daugiau laiko praleisti gamtoje. O nauji tyrimai rodo, kad ši praktika duoda vaisių[ref-6].
Vis daugiau atsiranda įrodymų, kad socialinio palaikymo suvokimas yra naudingas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Taigi, kad žmogaus psichinė sveikata būtų stipri, rekomenduojama susirasti mėgstamą veiklą, nuolat tobulinti save.
Psichinė sveikata priklauso ir nuo fizinės veiklos – sportuojantis, sveikai besimaitinantis, gerai išsimiegantis žmogus yra energingas ir optimistiškai nusiteikęs.
Tuo tarpu prasta fizinė sveikata nesvarbu ar kūdikystėje, vaikystėje, pilnametystėje, ar dar vėlesniame amžiuje, gali kenkti psichinei sveikatai ir gerovei, o rimti psichiniai susirgimai ir ligos tokios kaip depresija ar nerimas dažnai pasireiškia apleistomis formomis sudėtingų fizinių būklių, tokių kaip vėžys, širdies ligos, diabetas, artritas ir kvėpavimo ligos[ref-3].
Vietoj vaistų – tapymas, meno muziejų lankymas ir augalų sodinimas
Ne taip seniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad laikas, praleidžiamas gamtoje, sode ar šalia vandens telkinių yra veiksmingas būdas nuraminti stresą. O tapymas ar augalų sodinimas gali būti puiki alternatyva cheminiams vaistams, kurie įprastai skiriami psichinei sveikatai gerinti.
Tyrimo autorius Floridos universiteto augalų fiziologijos ir biochemijos profesorius emeritas ir garbės daktaras Čarlzas Gajus teigė, kad istorijoje ir literatūroje gausu patvirtinančių įrodymų, kad sodininkystės veikla arba žmonių ir augalų sąveika – lankymasis soduose, parkuose – turi terapinės naudos. Tokia terapija mažina stresą, nerimą ir gerina bendrą psichinę savijautą.
Profesorius teigė:
„Rezultatai rodo, kad užsiėmimas sodininkyste ar meno kūryba laisvalaikiu gali būti naudingi psichikos sveikatai ir galimai sustiprina bendrą psichikos sveikatą ir gerovę. Reikia atlikti papildomus tyrimus, kad dar geriau suprastume, kaip sodininkystė gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai.“
Tyrimo metu nustatyta, kad dalyvių psichikos sveikata dirbant soduose buvo linkusi gerėti.
Jungtinės Karalystės ir Kanados gydytojai jau išrašo ir tokius receptus psichikos sveikatą gerinančiai veiklai, kaip pavyzdžiui: apsilankymas meno muziejuje ar kelių kambarinių augalų auginimas[ref-6].
Padeda įveikti stresą
Pasirodo, ši, atrodytų, įprasta veikla gali pratęsti gyvenimą. Be to, sodininkystė yra ne tik smagi, bet ir veiksminga mankštos forma, bei veikla, kuri mažina stresą.
Keletas atliktų tyrimų rodo, kad sodininkystė yra susijusi su ilgesniu gyvenimu.
Žurnale „Journal of Activities, Adaptation and Aging“ paskelbtas tyrimas patvirtino, kad sodininkystė turi daug gydomosios naudos vyresnio amžiaus žmonėms.
Negana to, buvo įrodyta, kad nauja „sodininkystės terapijos“ koncepcija yra labai naudinga gerinant bendrą sveikatą. Šis gydymas orientuotas į gamtos ir psichikos reabilitaciją. Jis skatina emocinį, kognityvinį ir (arba) sensorinių motorinių funkcijų tobulėjimą, didesnį socialinį įsitraukimą, sveikatą ir gerovę bei pasitenkinimą gyvenimu.
Taigi sodininkystė yra vienas iš labiausiai atpalaiduojančių laisvalaikio užsiėmimų, kai reikia kovoti su stresu.
Gėlių grožis ir skleidžiamas kvapas padeda atsipalaiduoti ir suteikia ramybę. Lapų šnarėjimas, lietus ar švelniai pučiantis vėjas turi gydomąjį poveikį, malšina stresą, užtikrina ramesnio miego kokybę. Beje, kvapai gali sukelti nostalgiją ar malonius prisiminimus.
Saulės šviesa dirbant sode padidina serotonino (natūralaus antidepresanto) ir melatonino (miego hormono) išsiskyrimą smegenyse, skatina sveiką miego ciklą.
Taigi sodininkystė ar kitas fizinis darbas atitraukia mintis nuo problemų ir padeda pamiršti problemas[ref-7].
