Vašingtono išsišokimai buvo į naudą – formuojasi mažiau nuo JAV priklausoma Europa
Formuojasi mažiau nuo JAV priklausoma Europa, o investuotojai regione mato naujų galimybių, kurios neapsiriboja vien gynybos akcijų pirkimu, pranešė agentūra „Reuters“.[1]
„Atrodo, kad MEGA (Make Europe Great Again) sandoriai dabar greitai pakeičia MAGA (Make America Great Again) sandorius, kurie prarado savo patrauklumą“, – komentare agentūrai teigė Markas Daudingas (Mark Dowding), „RBC BlueBay“ informacinių technologijų direktorius.
Briuselio planas – surinkti iki 800 milijardų eurų perginklavimui ir didesnėms biudžeto išlaidoms Vokietijoje – reiškia, kad gynybos rezervai išlieka patraukliu taikiniu investuotojams net ir po jų augimo po 2022 m. pradžioje, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, skelbia „Reuters“.
Agentūros duomenimis, Europos aviacijos ir gynybos akcijos šiemet pabrango 33 proc., o vertinimo kartotiniai pralenkė kolegas amerikiečius ir pasiekė prabangos ar technologijų įmonėms būdingą lygį.
Kovą tankų gamintojas „Rheinmetall“ trumpam tapo brangesnis už „Ferrari“, o tai, „Reuters“ manymu, rodo investuotojų norą mokėti daugiau už galimybę dalyvauti šioje ilgalaikėje tendencijoje.
„Citi“ apskaičiavo, kad numatomas vidutinis metinis gynybos bendrovių pelno augimas iki 2028 m. BAE – didžiausiai JK gynybos bendrovei sieks 8 proc., „Rheinmetall“ – iki 32 proc..
Nerimą kelia auganti Europos skola
Nesvarbu, ar tai būtų bendros ES obligacijos, ar didesnė Vokietijos skola, bus daugiau AAA reitingo obligacijų, kurios palaikys euro kaip rezervinės valiutos statusą pranešė „Reuters“.
Ir tai bus nepaisant to, jog istorinės Vokietijos išlaidos infrastruktūrai ir gynybai gali padidinti jos skolą daugiau nei trilijonu eurų.
Be to, ES planuoja bendrai pasiskolinti iki 150 milijardų eurų, kad paremtų paskolas valstybėms narėms ir padėtų joms padidinti išlaidas gynybai. Tokio sprendimo prieš kelis mėnesius nesitikėjo net didžiausi jo šalininkai.
Pasak „Reuters“, programą remiančios obligacijos, pavadintos SAFE, padidins ES skolą maždaug 650 milijardų eurų.
Bankininkystė ir ES periferija
Europos bankai yra populiarūs, nes ekonomikos skatinimas gerina ekonomikos perspektyvas– jų akcijos paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pabrango 26 proc., o tai yra geriausi rezultatai nuo 2020 metų, skelbia „Reuters“.
Pasak agentūros, remiantis kovo mėnesį atliktos BofA fondų valdytojų apklausos duomenimis, bankai ir draudimo įmonės šiuo metu yra didžiausią svorį turintys sektoriai Europoje, po jų seka pramonės įmonės.
O štai Ispanijos ir Italijos akcijos yra gerokai pigesnės negu Europos širdyje esančių valstybių, teigiama „Reuters“ straipsnyje. Pietų Europos akcijos taip pat yra mažiau paveiktos JAV tarifų nei Vokietijos ar Prancūzijos akcijos ir yra glaudžiai susijusios su bankais.
Tikimasi, kad Europa atsinaujinančios energijos neatsisakys
Analitikai tikisi, kad 2022 m. prasidėjęs Europos siekis tapti energetiškai labiau nepriklausomu tęsis, ir tai bus naudinga įmonėms, dirbančioms atsinaujinančios energetikos bei vietinės elektros energijos gamybos srityse, skelbia „Reuters“.
Europos energetikos bendrovės „Iberdola“, „Endesa“ ir „Enel“ šiemet jau paaugo 7-16 proc.
Ekspertų grupės „Ember“ duomenimis, 2024 m. saulės energija sudarė 11 proc. visos ES elektros energijos, palyginti su 9,3 proc. 2023 m. Tai saulės energetikai leido aplenkti anglimis kūrenamas elektrines.
D. Trumpas nesibaimina dėl muitų išaugsiančių automobilių kainų
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) šeštadienį pareiškė, kad jam nė motais, jei automobilių gamintojai padidins kainas amerikiečiams dėl jo įvestų importo tarifų.[2]
Buvo pasirodę pranešimų, kad D. Trampas grasino automobilių įmonių vadovams atsakomosiomis priemonėmis, jei kainos šoktels, bet „NBC News“ jis teigė, kad augančios kainos paprasčiausiai padės JAV įsikūrusiems gamintojams.
„Man visiškai nerūpi. Tikiuosi, kad jie pakels kainas, nes jei pakels, žmonės pirks Amerikoje pagamintus automobilius. Jų turime daug“, – sakė jis NBC laidos vedėjai Kristenai Velker (Kristen Welker).
D. Trampas praėjusį ketvirtadienį įvedė bendrą 25 proc. importo tarifą ne Jungtinėse Valstijose pagamintiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams, kuris turėtų įsigalioti balandžio 3 d.
Tuo tarpu automobilių dalims iš šalių, kurioms galioja JAV prekybos susitarimas su Meksika ir Kanada, tarifai atidėti, kadangi tebevyksta derybos dėl mišrios tiekimo grandinės ateities.
„NBC News“ paklaustas, kokią žinutę perduotų susirūpinusiems automobilių pramonės vadovams, D. Trampas atsakė: „Žinia yra „sveikinimai“.
„Jei gaminsite automobilį Jungtinėse Valstijose, uždirbsite daug pinigų“, – tvirtino jis.
