Kiekvienas žmogus kuria savo likimą taip, kaip jis jį supranta. Didžiausia žmogiškumo apraiška yra sąmoningumas. (Vydūnas)
Taika, sveikata ir sąmoningumą ugdantis švietimas yra trys svarbiausios vertybės, kurios nulemia mūsų gerovę. Jei taikos ir sveikatos esmę mes suprantame gerai, tai jas nulemiančio sąmoningumo sąvoka dažnai yra suvokiama nepakankamai.
Labai suglaustai sąmoningumą galima apibrėžti, kaip gebėjimą teisingai įvertinti reiškinius, kurie vyksta mus supančioje aplinkoje laiko bėgyje. Iš visų gyvų padarų žemėje tokį gebėjimą turi tik vienintelis žmogus. Tai didžiausia Tvėrėjo dovana mums. Laiko tėkmėje sąmoningumo reiškinys susiformavo, kaip gamtos evoliucijos viršūnė.
Sąmoningumo puoselėjimas ir tobulinimas yra vadinamas žmogiškumo arba humanizmo (žmogus lot. - „humanus“) ugdymu. Žmogiškumas padeda suvokti ir atskirti, kas yra naudinga ir, kas yra žalinga kiekvienam žmogui bei visai žmonijai. Jis yra ugdomas žinių ir kaupiamos laiko bėgyje patirties, pagalba. Ypatingai svarbus sąmoningumas yra politiko veikloje, nes politikas priima sprendimus, kurie nulemia tolimesnę kiekvieno žmogaus, tautos ir net žmonijos raidos likimą.
Pažvelkime kiek giliau į sąmoningumo sąvokos turinį. Nuo labai senų laikų žmonės supranta, kad mus supantis pasaulis yra sudarytas iš dalelių, kurios, energijos pagalba sąveikauja tarpusavyje. Tik energijos dėka šios dalelės įgauna formą ir tampa reiškiniais, formuojančiais mus ir supančią aplinką. Energija atsiranda iš dviejų, priešingų pagal savo prigimtį (teigiamo ir neigiamo), pradų tarpusavio sąveikos. Šie pradai būdingi visiems mus supantiems daiktams ir reiškiniams.
Keniečiai tai vadino „in“ ir „yan“, mes apibendrintai suprantame tai, kaip materialines ir dvasines pasaulio dalis ir jų santykį. Šie pradai taip pat paliečia ir mąstymo bei sąmoningumo sąvokos prasmę ir jos evoliuciją. Sąmoningai mąstantis žmogus geba teisingai interpretuoti informaciją, sklindančią iš aplinkos reaguodamas į ją jausmais ir emocijomis.
Gyvenime matome, kaip greta aukštesniųjų žmogaus savybių: gėrio ir grožio, drąsos, užuojautos ir atjautos, rūpesčio artimaisiais egzistuoja ir žemosios emocijos: baimė, godumas, egocentrizmas bei iš to kylantis noras, manipuliuojant kitais žmonėmis ir įvairiomis priemonėmis, užvaldyti supančius daiktus. Žmogaus veiksmai ir tolimesnė jo ateitis priklauso nuo to, kokios savybės ir vertybės įsivyrauja jo sąmonėje. Pagal savo protinius sugebėjimus žmonės yra labai skirtingi.
Vieni sugeba daug dirbti, kiti intensyviai mąstyti dar kiti geba tobulai atlikti ir pirma ir antra. Jeigu dėl vienokių ar kitokių aplinkybių trečiosios kategorijos žmones užvaldo neigiamos emocijos ir jausmai, dažniausiai baimė ir godumas, jie gali tapti labai pavojingais, nes pradeda veikti vedami neigiamos energijos. Tokie asmenys klaidingai galvoja, kad jų užvaldytos materialinės gėrybės apsaugos nuo juos kankinančio neigiamos energijos poveikio.
Todėl manipuliuodami kitais žmonėmis jie siekia užvaldyti supančią aplinką. Neretai, toks liguistas, konkurencinis ar net atvirai grobikiškas siekis neapsiriboja tik artimąja aplinka, jis ima reikalauti vis didesnių aukštumų kol išvirsta į totalų norą užvaldyti visą supantį pasaulį ir tapti jo vienvaldžiu hegemonu.
Visa žmonijos istorija, tai nesiliaujantieji troškimai užvaldyti kitus žmones ir jų materialines gėrybes. Pradedant nuo seniausių laikų: Aleksandro Makedoniečio, Romos imperatorių ir baigiant Hitlerio egoizmo įkalintos Vokietijos sukeltais karais. Karai yra priemonės, kurių pagalba mėginama fizine prievarta primesti savo valią kitiems žmonėms, ištisoms tautoms ir net valstybėms.
Mes dabar gyvename išvystytos žmonijos civilizacijos epochos laikotarpiu, kur greta fizinės prievartos pasireiškia ir bandymai užvaldyti pasaulį daug rafinuotiškesnėmis priemonėmis. Visi stebime mėginimus centralizuoti ir užvaldyti pinigų, kaip pasaulinės sistemos atsiskaitymo už vertybes, spausdinimą, sukaupti į vienas rankas ekonominius objektus, manipuliuoti žmonių sveikata (perdėta farmakolizacija, dirbtinės pandemijos, abortų liberalizavimas, LGBT judėjimų ir kitų, nukreiptų į gimstamumo mažinimą patologinių situacijų, skatinimas), mitybos kokybės bloginimas (sintetiniai ir genetiškai modifikuoti maisto produktai ir kt.), žiniasklaidos ir švietimo sistemos užvaldymas, totali skaitmenizacija ir robotizacija bei kt...
Visos šios socialinės ir technologinės naujienos turi savo teigiamas ir neigiamas puses. Blogai yra jei jos, paveiktų blogosios energijos žmonių, panaudojamos siekiant užvaldyti kitus ir visą pasaulį. Ypatingai pavojinga, kada yra nukreipiamos į žmogiškumo ir sąmoningumo kitų žmonių silpninimą.
Mes stebime nuolatinę kovą tarp humanizmo ir antihumanizmo, šviesos ir tamsos, gyvybės ir mirties, materijos ir dvasios. Egzistuojančių priešybių pusiausvyra yra pasaulio evoliucijai reikalingos energijos šaltinis. Tačiau tokios pusiausvyros sutrikdymas arba iškilusi ženkli teigiamų ir neigiamų jėgų disproporcija sukelia žmonijos susinaikinimo pavojų.
Dabartinėje informacinių technologijų epochoje žmonėms darosi vis sunkiau susiorientuoti juos supančioje sudėtingoje, kartais net audringoje, aplinkoje ir pasirinkti teisingus, jų gerovę nulemiančius sprendimus. Tam reikalingas aukštas sąmoningumo lygis, kurį gali užtikrinti tik nuolatinis žinių ir patirties kaupimas bei jų pritaikymas realiame gyvenime.
Kovojant su tamsa gali padėti tik šviesa. Žmonių tamsumą ir nesąmoningumą gali įveikti tik visų pakopų formalus ir neformalus švietimas, orientuotas į mąstymo ugdymą ir nepriklausoma, skleidžianti teisingas žinias, žiniasklaida.
Aukštas sąmoningumo lygis parodo žmogui galimybes, kaip pasirinkti ir nueiti sveiką, ilgą gyvenimo kelią bei kaip sugyventi taikoje su kaimynais geranoriškai bendradarbiaujant su jais.