„The Atlantic“ paviešino D. Trumpo administracijos pokalbius
Pastaruosius du mėnesius prezidentas Donaldas Trumpas ir jo aplinka naudojo griežtas priemones, siekdami paveikti kai kurias seniausias ir įtakingiausias JAV institucijas. Tai pasiekė ir federalinę vyriausybę, ir elitinius universitetus, žiniasklaidos organizacijas ir teisines bendroves.
Ši strategija pasiteisino daugeliu atvejų, tačiau susidūrusi su „The Atlantic“ ji, regis, susidūrė su rimtu iššūkiu. Trečiadienio rytą „The Atlantic“ paskelbė visą grupinio pokalbio turinį, kuriame dalyvavo aukščiausi administracijos pareigūnai, aptarinėję karinę operaciją Jemene.
Pokalbis, vykęs „Signal“ platformoje, atsidūrė dėmesio centre po to, kai nacionalinio saugumo patarėjas Mike Waltz netyčia įtraukė žurnalo vyriausiąjį redaktorių Jeffrey Goldbergą į pokalbį, kuriame dalyvavo ir viceprezidentas JD Vance.
Administracija, per spaudos sekretorę Karoline Leavitt, išreiškė prieštaravimą šių žinučių viešinimui, tačiau „The Atlantic“ vis tiek jas paviešino. Nurodymas neviešinti valstybei svarbios ir su saugumu susijusios, jautrios informacijos, kai ir taip daug detalių tapo viešomis, buvo neišgirstas.
„The Atlantic“ ignoravo prezidento administracijos nurodymą ir pareigūnų pokalbiai pasiekė pasaulį
Straipsnyje, kurį parengė J. Goldbergas ir nacionalinio saugumo žurnalistas Shane’as Harrisas, teigiama, kad šios žinutės atskleidžia informaciją, turinčią aiškią viešąją reikšmę, ypač kai administracijos atstovai bandė sumenkinti jų svarbą. „The Atlantic“ publikacija tapo savotišku atsaku D. Trumpui, kuris nuo inauguracijos dienos aktyviai siekia atsiskaityti su tais, kuriuos laiko savo priešais.
Per savo kadenciją D. Trumpas, remiamas E. Musko vadovaujamo Vyriausybės efektyvumo departamento, ėmėsi pertvarkyti federalinę sistemą, kurią jis vadina „giliosios valstybės“ problema.
Tarp pasiekimų yra ir 15 mln. dolerių susitarimas su „ABC News“, panašios derybos su „CBS News“ ir 40 mln. dolerių vertės pažadas iš teisės firmos „Paul, Weiss“ remti prezidento palaikomas iniciatyvas. Kolumbijos universitetas taip pat sutiko įgyvendinti politikos pokyčius, siekdamas atgauti 400 mln. dolerių federalinį finansavimą.
Vis dėlto „The Atlantic“ atvejis išsiskiria. Po to, kai M. Waltzas netyčia įtraukė Goldbergą į pokalbį, kuriame buvo aptariami puolimo planai prieš Houthi sukilėlius, administracija susidūrė su rimta problema.
Informacijos nutekėjimas, atrodo, nesukėlė problemų, bet įžiebė skandalą
D. Trumpas ir jo komanda laikosi pozicijos, kad žinutėse nebuvo slaptos informacijos, o pats prezidentas pavadino J. Goldbergą „šlykščiu“ ir „The Atlantic“ „žlungančiu“ leidiniu. Komunikacijos direktorius Stevenas Cheungas publikaciją pavadino „melaginga“ ir „raganų medžiokle“ užsiimančia institucija.
„The Atlantic“ savo ruožtu teigia, kad žinutėse buvo pateikta karinės operacijos tvarkaraštis, paskelbtas likus dviem valandoms iki pagrindinio taikinio sunaikinimo. Pasak žurnalistų, jei šią informaciją būtų gavę JAV priešai, tai galėjo turėti rimtų pasekmių Amerikos kariams. Administracija tikina, kad tai nebuvo „kariniai planai“, o K. Leavitt socialiniame tinkle „X“ pabrėžė, jog pats „The Atlantic“ pripažino šį faktą.
Respublikonų senate daugumos lyderis Johnas Thune’as paragino administraciją pripažinti klaidą ir ją ištaisyti. Tuo tarpu viceprezidentas JD. Vance’as teigė, kad J. Goldbergas pervertino turimos informacijos reikšmę.
Kol kas administracija laikosi strategijos menkinti incidento ir jo metu paviešintos informacijos svarbą, tačiau šis įvykis greičiausiai turės ilgalaikių politinių pasekmių, galinčių atsispindėti 2026 ir 2028 m. rinkimuose.
