- Lapkritis: ne tik kapų lankymo, tačiau ir tvarkymo laikotarpis
- Antkapiams ir paminklams – būtina nuolatinė priežiūra
- Gyvos sodinamos gėlės per Vėlines? Taip, tai tikrai įmanoma
Lapkritis: ne tik kapų lankymo, tačiau ir tvarkymo laikotarpis
Ruduo ir artėjantis lapkritis signalizuoja, jog už ne už kalnų kiekvienam lietuviui svarbi diena – lapkričio 1-oji. Šią dieną lankome mums brangių, Anapilin iškeliavusių artimųjų kapus, prisimename juos, pažymėdami jų gyvenimus deginame žvakutes. Tiesa, daugelis žino, kad didysis sujudimas kapinėse prasideda dar bent savaitei iki Vėlinių.
Juk lapkričio 1-oji yra puiki proga ne tik aplankyti kapus, tačiau ir juos sutvarkyti, paskutinį kartą dailiai papuošti prieš artėjančią žiemą. Dažnas, galbūt gyvena itin toli nuo kapinių, kuriose palaidoti jų artimieji ir atvažiuoti gali vos kartą ar du per metus.
Būtent tokiu atveju, lapkričio 1-oji ar dienos iki jos gali būti išnaudojamos ne tik mylimų žmonių atminimui bei pagerbimui, tačiau ir amžinosios jų poilsio vietos sutvarkymui. Tai ypač aktualu jei kapus lankėte seniai: juk ir paminklą ar antkapį nuvalyti reikia, ir lapus sugriebti, ir nuvytusias gėles išrauti.
Tiesa, ir persistengti tikrai nereikia. Prieš Vėlines žmones yra linkę nusiaubti prekybos centrus bei turgus: prisipirkti daugybę žvakių, dirbtinių ar gyvų gėlių ir jomis nusėti artimojo kapą. Kaip ir daug kur gyvenime, mažiau yra daugiau, todėl venkite nereikalingos apkrovos.
Apskritai, didelių renovacijų prieš žiemą patariame vengti, tačiau elementari tvarka – būtina. Tad jeigu į kapines užsuksite dar prieš Vėlines, pagalvokite, galbūt metas pasodinti naują, šalčiui ir darganai atsparų augalą? O galbūt, vietoje įprastų žvakučių šiais metais rinksitės ilgaamžį žibintą, kurį dar žūtbūt turite spėti nusipirkti? Pasiruoškite, juk Vėlinės svarbi diena, o ir pagarbą iškeliavusiam artimajam rodome ne tik žvakučių skaičiumi, tačiau ir tvarkinga kapaviete.
Antkapiams ir paminklams – būtina nuolatinė priežiūra
Dažnas tvarkantis kapus labiausiai koncentruojasi į gėles bei želdinius, tačiau nereikia pamiršti ir paminklo ar antkapio, kurios reikėtų periodiškai valyti. Juos nuvalyti galima gana paprastai – pakanka sušlapinti šluostę actu ir gerai patrinti lietaus dėmes ar pradedančias augti samanas.
Samanas nuvalyti galima ir druskos pagalba: pakaks užberti gerą žiūpsnį ant paprastos virtuvinės kempinėlės ir valyti sukamaisiais judesiais. Tai puikus profilaktinis būdas sustabdyti samanų žėlimą. Analogiškai valyti antkapius ar paminklus galima ir su soda, tačiau atsižvelkite į patį akmenį – soda gali jį pažeisti, tad nepersistenkite trindami.
Visuomet rekomenduojama antkapius periodiškai nuvalyti tiesiog paprastu, švariu vandeniu ir šluoste. Tiesa, toks valymo būdas dažniausiai tinkamiausias vasarą, kai iškrenta mažiau kritulių, o akmuo labiau apsineša dulkėmis. Rudens laikotarpiu gali prireikti ir stipresnių priemonių. Dalis žmonių naudoja ir specialius cheminius skysčius, gana kokybiškai nuvalančius bet kokį akmenį[1].
Žinoma, sutvarkius patį paminklą būtina iš anksto pagalvoti apie žvakutes. Jeigu perkate vienkartines, tuomet pasirūpinkite iš anksto: artėjant Vėlinėms pasirinkimas sumažėja, be to, kyla kainos. Vis dėlto, aplinkosauginės tendencijos perversmą daro ir kapų puošyboje. Vis dažniau atsisakoma daug mažų žvakučių ir vietoje jų, pasirenkamas vienas ar keli dideli žibintai[2].
Tokia puošmena ne tik atrodo itin dailiai ir saikingai ant bet kokio dydžio kapavietės, tačiau kartu, ir nesukuria papildomų šiukšlių. Žibintą naudoti galite ne vienerius metus, pakanka pakeisti pačius žvakių įdėklus, tačiau nelieka nei įprastoms žvakėms būdingo metalinio dangtelio, nei stiklo. O būtent šios šiukšlės vos kelios dienos po Vėlinių apkrauna visus kapinių konteinerius.
Jeigu ilgalaikiai žibintai vis dėlto ne jums, tuomet rinkitės keletą, tačiau didesnių žvakių. Tiek patyrę kapų tvarkytojai, tiek ir estetikos ekspertai pažymi, kad žvakučių jūra ant vieno kapo yra bereikalingas įnoris. Dažnu atveju, taip kapus mėgsta nukrauti tie, kurie dažnai aplankyti mirusiųjų negali. Vis tik, čia yra klaida: žvakutės dega vos gerą parą, o vėliau, kapas lieka nukrautas tuščia puošyba, kuri tikrai neatrodo saikingai.
Gyvos sodinamos gėlės per Vėlines? Taip, tai tikrai įmanoma
Nors lapkričio pradžia dažnai atneša šaltį ir žvarbų vėją, tai nereiškia, kad kapų papuošti jau nebegalima gyvomis gėlėmis. Dalis gėlių geriausiai suveši būtent šaltesniu oru, todėl nerimauti dėl nušalimo tikrai nereikės. Jeigu pasirinksite, per Vėlines kapus papuošti gyvais augalais, bene tinkamiausias variantas tam yra viržiai.
Tai gana kukliai, tačiau skoningai atrodantis augalas, kuriam nebus baisus net ir pirmasis sniegas. Kapinėse dažniausiai galima pastebėti vienmečius viržius, tačiau panorėjus, jų galima atrasti ir daugiamečių rūšių. Šių sodinukų galima įsigyti dažnoje vietinėje turgavietėje, o prieš Vėlines jų pasirinkimas itin gausus[3].
Jeigu prieš lapkričio 1-ąją artimųjų kapus tvarkote iš pagrindų, išraunate negyvas gėles ir ieškote kaip amžinojo poilsio vietą papuošti dabar, galite drąsiai rinktis rudeninius astrus. Tai daugiametės gėlės, kurios pasižymi spalvų įvairove. Nors galima atrasti ir itin ryškiažiedžių, kapams labiau tinkami subtilesnių spalvų astrai. Šis augalas itin atsparus žvarbiems ankstyvos žiemos vėjams, todėl su jo priežiūra vargti nereikės.
Jeigu mėgstate pasivaikščioti po kapines ir pasižvalgyti, kaip kiti tvarko savo artimųjų kapus, tikriausiai esate matę šilokus. Šis augalas kapinėse populiarus ne tik dėl savo nereiklumo, bet ir dėl to, kad nebarsto lapų bei žiedų. Tai yra didžiulis pliusas, kurį supras visi, žinantys kiek laiko užtrunka nuo kapo nugrėbti bei surinkti nukritusius lapus bei smulkius augalų žiedelius. Tiesa, jei norite, kad jūsų pasodinti šilokai žydėtų per pačias Vėlines, rinkitės iš vėlyvųjų veislių, kitų atveju, žiedai pasirodys tik pavasarį.
Žinoma, sodinti gėles rudenį pasirinks tikrai ne kiekvienas. Tuomet, kapus belieka puošti pirktinėmis puokštėmis, krepšeliais ar vainikais, dažnas neša ir tiesiog keletą gyvų gėlių žiedų ar pasirenka dirbtines. Įdomų papuošimą galima pagaminti ir namuose. Pavyzdžiui, mažą vainiką ar puokštelę galima pagaminti iš tujų ir pušų šakų, priderinant keletą tradicinių Vėlinių gėlių žiedų, pavyzdžiui, chrizantemų. Tai gali būti itin graži dovana mirusiajam, o prie gamybos prisidėti gali visa šeima, net patys mažiausieji.
Na ir galiausiai, atsiminkite, kad svarbiausia yra rimtis ir atsiminimai. Net jei iki Vėlinių kapo ir nepavyks sutvarkyti taip, kaip norėjote, nieko tokio. Juk ši diena yra skirta ne konkuruoti, kas gi labiau prižiūri artimojo kapavietę. Per Vėlines atsimename savo artimuosius ir kitus brangius asmenius, o tam tikrai nesutrukdys ir keli nukritę, nesugriebti medžio lapai, ir nužydėjusios gėlės.