Prezidento apkalta Lietuvoje: kaip vyksta ir kaip buvo pašalintas R. Paksas

Apkalta – ypatinga Seimo procedūra, kuria iš pareigų gali būti pašalintas Prezidentas, Seimo narys ar aukščiausiųjų teismų teisėjas, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką ar padaręs nusikaltimą. Lietuvoje šis procesas vienintelį kartą panaudotas prieš valstybės vadovą 2004 m., kai iš pareigų pašalintas Prezidentas Rolandas Paksas. Tai buvo pirmasis atvejis Europos istorijoje, kai valstybės vadovas nušalintas apkaltos būdu. Šioje Prezidento gido dalyje aiškiname, kaip vyksta apkalta ir kaip klostėsi R. Pakso byla.

Kada galima pradėti apkaltą

Pagal Konstitucijos 74 straipsnį, Prezidentą Seimas gali pašalinti iš pareigų, jei jis:

• šiurkščiai pažeidė Konstituciją;
• sulaužė priesaiką;
• paaiškėja, kad padarė nusikaltimą.

Tais pačiais pagrindais apkalta taikoma Seimo nariams, Konstitucinio, Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjams.

Kaip vyksta apkaltos procesas

1. Siūlymas. Pradėti apkaltos procesą gali siūlyti ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių.
2. Specialioji tyrimo komisija. Seimas sudaro komisiją, kuri tiria kaltinimų pagrįstumą ir parengia išvadą.
3. Konstitucinis Teismas. Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kuris pateikia išvadą, ar konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Teismas tik įvertina teisinę pusę, o sprendimą priima Seimas.
4. Balsavimas. Seimas apkaltos posėdyje, kuriam pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas, balsuoja dėl kiekvieno kaltinimo atskirai. Pašalinti reikia ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių, t. y. 85 balsų.

Pašalinus Prezidentą, jo pareigas laikinai perima Seimo Pirmininkas, o per du mėnesius surengiami pirmalaikiai rinkimai. Apkaltos būdu pašalintas Prezidentas netenka teisės į Prezidento rentą (plačiau – „Prezidento atlyginimas ir garantijos“).

R. Pakso apkalta: kaip tai įvyko

R. Paksas 2003 m. sausio 5 d. netikėtai laimėjo prezidento rinkimus prieš V. Adamkų ir vasario 26 d. pradėjo eiti pareigas (plačiau apie 2002 m. rinkimus). 2003 m. spalio 30 d. Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus Generalinei prokuratūrai pateikė pažymą, kurioje perspėjo, kad Prezidentas yra pažeidžiamas. Seimas pradėjo apkaltos procesą.

2004 m. kovo 31 d. Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kad Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją trimis veiksmais:

1. 2003 m. balandžio 11 d. dekretu neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos pilietybę už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą;
2. sąmoningai leido J. Borisovui suprasti, kad teisėsaugos institucijos dėl jo atlieka tyrimą ir kontroliuoja jo pokalbius telefonu;
3. darė įtaką bendrovės „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo jam artimiems asmenims.

Konstitucinio Teismo išvados Seimas negali nei pakeisti, nei kvestionuoti – parlamentas sprendžia tik tai, ar pašalinti Prezidentą iš pareigų. 2004 m. balandžio 6 d. Seimas visus tris kaltinimus patvirtino atitinkamai 86, 86 ir 89 balsais. Taip baigėsi 13 mėnesių ir 11 dienų trukusi kadencija, o laikinai prezidento pareigas perėmė Seimo Pirmininkas A. Paulauskas. Pirmalaikius rinkimus 2004 m. birželį laimėjo Valdas Adamkus.

Kas vyko po apkaltos

• Draudimas kandidatuoti. 2004 m. gegužės 25 d. Konstitucinis Teismas nutarė, kad priesaiką sulaužęs ir apkaltos proceso tvarka pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai. Todėl R. Paksas nebegalėjo kandidatuoti prezidento rinkimuose.
• Europos Žmogaus Teisių Teismas. 2011 m. sausio 6 d. EŽTT Didžioji kolegija byloje „Paksas prieš Lietuvą“ pripažino, kad nuolatinis draudimas būti renkamam į Seimą yra neproporcingas ir pažeidžia teisę į laisvus rinkimus (Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį). Paties pašalinimo iš Prezidento pareigų ir draudimo vėl kandidatuoti į prezidentus teismas nevertino.
• Europos Parlamentas. 2009–2019 m. R. Paksas buvo Europos Parlamento narys, nes ši pozicija nereikalauja Lietuvos priesaikos.
• Konstitucijos pataisa. Debatai dėl EŽTT sprendimo įgyvendinimo truko daugiau nei dešimtmetį. 2022 m. balandžio 21 d. Seimas 134 balsais priėmė Konstitucijos 74 straipsnio pataisą: apkaltos būdu pašalintas asmuo gali būti renkamas į Seimą ir eiti kitas priesaikos reikalaujančias pareigas, praėjus 10 metų nuo pašalinimo. Pataisa įsigaliojo 2022 m. gegužės 22 d. (plačiau).

Apkaltos istorija tapo ir kultūros dalimi: apie ją sukurtas dokumentinis filmas „Visi prieš vieną“ (2006) ir vaidybinis filmas „Pilotas“ (2008), išleista keliolika knygų.

Daugiau gide

• Visi Lietuvos prezidentai 1919–2026
• Prezidento rinkimai: kaip vyksta ir rezultatai
• Prezidento įgaliojimai: ką gali Prezidentas
• Prezidentūra: rūmai, ekskursijos, kontaktai
• Prezidento atlyginimas, renta ir garantijos
• Prezidento gidas: pagrindinis puslapis