Lietuvos prezidentai 1919–2026: visas sąrašas, kadencijos ir biografijos

Per daugiau nei šimtmetį Lietuvai vadovavo aštuoni prezidentai: trys tarpukariu ir penki atkurtoje Lietuvoje. Pirmasis prezidentas Antanas Smetona išrinktas 1919 m. balandžio 4 d., o dabartinis, Gitanas Nausėda, antrą kadenciją pradėjo 2024 m. liepos 12 d. Šioje Prezidento gido dalyje rasite visų Lietuvos prezidentų sąrašą su datomis, trumpas biografijas, svarbiausius jų darbus ir tai, kuo baigėsi kiekviena kadencija.

Visi Lietuvos prezidentai

Nr.	Prezidentas	Kadencija	Kas išrinko	Pastaba
1	Antanas Smetona	1919-04-04 – 1920-06-19	Valstybės Taryba	Pirmasis prezidentas, Nepriklausomybės Akto signataras
2	Aleksandras Stulginskis	1920-06-19 – 1926-06-07	Steigiamasis, I ir II Seimas	Iki 1922 m. pareigas ėjo kaip Steigiamojo Seimo pirmininkas
3	Kazys Grinius	1926-06-07 – 1926-12-17	III Seimas	Gydytojas; nuverstas 1926 m. perversmo
4	Antanas Smetona	1926-12-19 – 1940-06-15	Seimas (1926), tautos atstovai (1931, 1938)	Autoritarinis „tautos vadas“, pasitraukė sovietams okupuojant
5	Algirdas Mykolas Brazauskas	1993-02-25 – 1998-02-26	Tautos (1993)	Nuo 1992-11-25 pareigas ėjo kaip Seimo Pirmininkas
6	Valdas Adamkus	1998-02-26 – 2003-02-26	Tautos (1998)	Pirmasis išeivijos atstovas valstybės vadovo poste
7	Rolandas Paksas	2003-02-26 – 2004-04-06	Tautos (2003)	Pašalintas apkaltos būdu
8	Valdas Adamkus	2004-07-12 – 2009-07-12	Tautos (2004)	Antroji kadencija
9	Dalia Grybauskaitė	2009-07-12 – 2019-07-12	Tautos (2009, 2014)	Pirmoji moteris prezidentė, dvi kadencijos
10	Gitanas Nausėda	nuo 2019-07-12	Tautos (2019, 2024)	Antroji kadencija truks iki 2029 m.

Numeracija pagal kadencijas: V. Adamkus Lietuvai vadovavo du kartus, todėl laikomas ir šeštuoju, ir aštuntuoju prezidentu; A. Smetona – pirmuoju ir ketvirtuoju.

Tarpukario prezidentai (1919–1940)

Antanas Smetona (1919–1920, 1926–1940)

Teisininkas ir publicistas, Lietuvos Tarybos pirmininkas ir Vasario 16-osios Akto signataras. 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės Taryba jį išrinko pirmuoju Lietuvos prezidentu. Antrą kartą valdžią jis perėmė po 1926 m. gruodžio 17 d. karinio perversmo ir valdė iki pat sovietų okupacijos, vis labiau stiprindamas autoritarinį režimą ir vadinamas „tautos vadu“. 1940 m. birželio 15 d., Raudonajai armijai žengiant į Lietuvą, siūlė priešintis, tačiau Vyriausybė jo nepalaikė, ir jis pasitraukė į užsienį. Mirė 1944 m. Klivlende, JAV.

Aleksandras Stulginskis (1920–1926)

Agronomas, krikščionių demokratų vienas lyderių ir signataras. Kaip Steigiamojo Seimo pirmininkas nuo 1920 m. birželio ėjo prezidento pareigas, o 1922 m. Seimas jį išrinko prezidentu ir 1923 m. perrinko. Jo laikais priimta 1922 m. Konstitucija, įvykdyta žemės reforma, prie Lietuvos prijungtas Klaipėdos kraštas, įvestas litas. 1941 m. sovietų suimtas ir ištremtas į Sibirą, į Lietuvą grįžo 1956 m., mirė Kaune 1969 m.

Kazys Grinius (1926)

Gydytojas, valstiečių liaudininkų lyderis, 1920–1922 m. ministras pirmininkas. Prezidentu išrinktas 1926 m. birželio 7 d., tačiau po pusės metų, gruodžio 17-osios naktį, kariuomenės karininkai įvykdė perversmą ir privertė jį atsistatydinti. Antrojo pasaulinio karo metais atsisakė bendradarbiauti su okupacine valdžia, gelbėjo žydus; 2016 m. pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu. Mirė Čikagoje 1950 m.

Atkurtos Lietuvos prezidentai (nuo 1993)

Atkūrus Nepriklausomybę, 1990–1992 m. Prezidento institucijos nebuvo: valstybei vadovavo Aukščiausioji Taryba. Prezidento institucija atkurta 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimta Konstitucija.

Algirdas Mykolas Brazauskas (1993–1998)

Inžinierius hidrotechnikas, buvęs Lietuvos komunistų partijos vadovas, kuris 1989 m. atskyrė ją nuo SSKP. Laimėjus LDDP, 1992 m. lapkritį tapo Seimo Pirmininku ir laikinuoju prezidentu, o 1993 m. vasario 14 d. pirmuosiuose tiesioginiuose rinkimuose išrinktas prezidentu (61 proc. balsų). Jo kadencijos metu išvesta Rusijos kariuomenė (1993), įvestas litas, Lietuva paprašė narystės NATO. Vėliau, 2001–2006 m., buvo ministras pirmininkas.

Valdas Adamkus (1998–2003, 2004–2009)

Išeivijos atstovas, ilgametis JAV aplinkos apsaugos agentūros vadovas Vidurio Vakarų regione. 1998 m. sausį apgynė pergalę mažiausia istorijoje persvara (50,4 proc.), o 2004 m., po R. Pakso apkaltos, buvo išrinktas antrą kartą. Lietuva NATO nare tapo 2004 m. kovo 29 d., o Europos Sąjungos nare – 2004 m. gegužės 1 d., tai yra tarp dviejų jo kadencijų. 2026 m. lapkričio 3 d. jam sukanka 100 metų.

Rolandas Paksas (2003–2004)

Lakūnas ir inžinierius, Vilniaus meras, du kartus ministras pirmininkas. 2003 m. sausį netikėtai įveikė V. Adamkų. 2004 m. kovo 31 d. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją, be kita ko, neteisėtai suteikdamas Lietuvos pilietybę Jurijui Borisovui, ir 2004 m. balandžio 6 d. Seimas apkaltos tvarka jį pašalino iš pareigų. Tai buvo pirmasis atvejis Europoje, kai valstybės vadovas pašalintas apkalta. Plačiau – dalyje „Prezidento apkalta“.

Dalia Grybauskaitė (2009–2019)

Ekonomistė, buvusi finansų ministrė ir Europos Komisijos narė, atsakinga už ES biudžetą. 2009 m. tapo pirmąja moterimi Lietuvos prezidente ir antrąja po A. M. Brazausko, išrinkta jau pirmajame ture. Jos laikais Lietuva įsivedė eurą (2015), pastatė SGD terminalą, grąžino šauktinių karo prievolę. 2013 m. apdovanota Karolio Didžiojo premija.

Gitanas Nausėda (nuo 2019)

Ekonomistas, buvęs Lietuvos banko departamento direktorius ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas. 2019 m. antrajame ture įveikė Ingridą Šimonytę, 2024 m. perrinktas surinkęs daugiau kaip 75 proc. galiojančių balsų – daugiausia per visus tiesioginius rinkimus. Jo kadencijų metu Lietuva atsakė į migrantų krizę pasienyje su Baltarusija, Rusijos karą prieš Ukrainą ir sparčiai didino gynybos finansavimą.

Įdomūs faktai

• A. Smetona ir V. Adamkus – vieninteliai, vadovavę valstybei du kartus su pertrauka.
• A. Stulginskis buvo prezidentu ir dar kelias valandas 1926 m. gruodžio 19 d., kai, atsistatydinus K. Griniui, formaliai perėmė pareigas iki A. Smetonos išrinkimo.
• Du prezidentai – A. M. Brazauskas ir R. Paksas – prieš tai arba vėliau buvo ir ministrai pirmininkai, o K. Grinius premjeru buvo prieš tapdamas prezidentu.
• Visų trijų tarpukario prezidentų likimus sujaukė okupacija: A. Smetona ir K. Grinius mirė emigracijoje JAV, A. Stulginskis kalėjo ir buvo ištremtas į Sibirą.
• Ilgiausiai gyvenantis buvęs prezidentas – V. Adamkus, 2026 m. švenčiantis 100-mečio jubiliejų (plačiau).

Daugiau gide

• Prezidento rinkimai: kaip vyksta ir rezultatai
• Prezidento įgaliojimai: ką gali Prezidentas
• Prezidentūra: rūmai, ekskursijos, kontaktai
• Prezidento atlyginimas, renta ir garantijos
• Prezidento apkalta ir R. Pakso byla
• Prezidento gidas: pagrindinis puslapis