Prezidento rinkimai Lietuvoje: kaip vyksta, rezultatai 1993–2024 ir kada kiti

Lietuvos Respublikos Prezidentą renka patys piliečiai – tiesiogiai, slaptu balsavimu, penkeriems metams. Taip renkama nuo 1993 m.; tarpukariu prezidentą rinko Seimas. Šioje Prezidento gido dalyje aiškiname, kas gali tapti prezidentu, kaip vyksta rinkimai ir kada laimima pirmajame ture, kada bus kiti rinkimai ir kokie buvo visų aštuonerių rinkimų rezultatai nuo 1993 m.

Kas gali būti išrinktas prezidentu

Konstitucijos 78 straipsnis nustato, kad Respublikos Prezidentu gali būti renkamas:

• Lietuvos pilietis pagal kilmę (pilietybė įgyta gimstant, ne natūralizacijos būdu);
• ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje;
• iki rinkimų dienos sulaukęs ne mažiau kaip 40 metų;
• galintis būti renkamas Seimo nariu, t. y. neturintis neišnykusio teistumo, nepripažintas neveiksniu ir nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe.

Tas pats asmuo prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. Todėl 2019 m. D. Grybauskaitė negalėjo kandidatuoti trečią kartą. Prezidentas, išrinktas ir prisiekęs, turi sustabdyti narystę politinėje partijoje.

Kaip vyksta rinkimai

1. Rinkimų data. Eiliniai rinkimai vyksta paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki prezidento kadencijos pabaigos. Kadangi kadencijos prasideda liepos 12 d., rinkimai rengiami gegužės mėnesį. Datą skelbia Seimas.
2. Kandidatų kėlimas. Pretendentas turi surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patikrina parašus ir registruoja kandidatus.
3. Pirmasis turas. Pagal Konstitucijos 81 straipsnį laimima, jei balsavo ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų ir kandidatas surinko daugiau kaip pusę dalyvavusių rinkėjų balsų. Jei balsavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausia balsų, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų.
4. Antrasis turas. Jei niekas nelaimi, po dviejų savaičių balsuojama dėl dviejų daugiausia balsų surinkusių kandidatų. Laimi tas, kuris gauna daugiau balsų.
5. Priesaika. Išrinktas prezidentas pradeda eiti pareigas kitą dieną po ankstesnio prezidento kadencijos pabaigos, prisiekęs Seime. Iki 2003 m. inauguracijos vykdavo vasario pabaigoje, tačiau po R. Pakso apkaltos ir 2004 m. pirmalaikių rinkimų kadencijų ciklas pasikeitė, todėl dabar prezidentai prisiekia liepos 12 d.

Jei prezidentas miršta, atsistatydina ar pašalinamas apkalta, pirmalaikiai rinkimai surengiami per du mėnesius, o iki tol pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Taip buvo 2004 m., kai po R. Pakso pašalinimo pareigas ėjo Seimo Pirmininkas A. Paulauskas.

Visų prezidento rinkimų rezultatai nuo 1993 m.

Rinkimai	Data	Laimėtojas	Proc.	Antras	Proc.	Pastaba
1993	vasario 14 d.	A. M. Brazauskas	61,1 %	S. Lozoraitis	38,9 %	vienas turas
1997–1998	gruodžio 21 d. ir sausio 4 d.	V. Adamkus	50,4 %	A. Paulauskas	49,6 %	du turai
2002–2003	gruodžio 22 d. ir sausio 5 d.	R. Paksas	54,7 %	V. Adamkus	45,3 %	du turai
2004	birželio 13 ir 27 d.	V. Adamkus	52,6 %	K. Prunskienė	47,4 %	du turai, po apkaltos
2009	gegužės 17 d.	D. Grybauskaitė	69,1 %	A. Butkevičius	11,8 %	vienas turas
2014	gegužės 11 ir 25 d.	D. Grybauskaitė	59,1 %	Z. Balčytis	40,9 %	du turai
2019	gegužės 12 ir 26 d.	G. Nausėda	66,5 %	I. Šimonytė	33,5 %	du turai
2024	gegužės 12 ir 26 d.	G. Nausėda	75,3 %	I. Šimonytė	24,7 %	du turai

Procentai – lemiamo turo rezultatai, skaičiuojant nuo galiojančių balsų. 2009 m. D. Grybauskaitė laimėjo pirmajame ture, todėl nurodytas antrosios vietos kandidato pirmojo turo rezultatas.

Rinkėjų aktyvumas

Prezidento rinkimai paprastai sutraukia daugiau rinkėjų nei Seimo ar Europos Parlamento rinkimai, tačiau aktyvumas retai viršija 60 proc.

Rinkimai	I turas	II turas
2002–2003	53,9 %	52,7 %
2004	48,4 %	52,5 %
2009	51,8 %	–
2014	52,2 %	47,4 %
2019	57,4 %	53,9 %
2024	60,0 %	49,7 %

2024 m. pirmojo turo aktyvumas buvo didžiausias per pastaruosius du dešimtmečius, nes tą pačią dieną vyko ir referendumas dėl daugybinės pilietybės.

Įsimintiniausi rinkimai

1993 m. – pirmieji tiesioginiai rinkimai. A. M. Brazauskas įveikė išeivijos diplomatą Stasį Lozoraitį ir laimėjo jau pirmajame ture.

1997–1998 m. – dramatiškiausia kova. Pirmąjį turą laimėjo A. Paulauskas, tačiau antrajame V. Adamkus jį aplenkė vos 14 tūkst. balsų (50,4 prieš 49,6 proc.).

2002–2003 m. – netikėčiausias rezultatas. Pirmąjį turą užtikrintai laimėjęs V. Adamkus antrajame pralaimėjo R. Paksui, kuris surinko 54,7 proc. balsų. Po metų R. Paksas buvo pašalintas apkaltos būdu (plačiau).

2009 m. – D. Grybauskaitė laimėjo jau pirmajame ture su 69,1 proc. balsų; rinkėjų aktyvumas siekė 51,8 proc.

2024 m. – G. Nausėda antrajame ture surinko 75,3 proc. balsų ir pasiekė didžiausią persvarą per visus tiesioginius rinkimus. Kartu su pirmuoju turu vyko referendumas dėl pilietybės išsaugojimo (Konstitucijos 12 straipsnio pataisos). Jis įvyko – dalyvavo apie 59 proc. rinkėjų, tačiau pataisa nepriimta: jai turėjo pritarti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Kada bus kiti prezidento rinkimai

G. Nausėdos antroji kadencija baigiasi 2029 m. liepos 12 d., todėl eiliniai prezidento rinkimai turėtų vykti 2029 m. gegužę (pirmasis turas – paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki kadencijos pabaigos, antrasis – po dviejų savaičių). G. Nausėda trečią kartą iš eilės kandidatuoti negalės. Tikslią datą paskelbs Seimas, o kandidatų sąrašą – VRK.

Daugiau gide

• Visi Lietuvos prezidentai 1919–2026
• Prezidento įgaliojimai: ką gali Prezidentas
• Prezidentūra: rūmai, ekskursijos, kontaktai
• Prezidento atlyginimas, renta ir garantijos
• Prezidento apkalta ir R. Pakso byla
• Prezidento gidas: pagrindinis puslapis