Kauno vadas V. Matijošaitis kartelės nemažina: „Neleisime žeminti Kauno“

Kauno meras atsidūrė dėmesio centre: palankūs gyventojų vertinimai ir principinis ginčas dėl miesto centro

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis vėl atsidūrė dėmesio centre. Naujausios gyventojų apklausos duomenimis, jo darbą palankiai vertina daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Tačiau kol viešojoje erdvėje aptariami didmiesčių merų reitingai, pats Kauno vadovas siunčia griežtą žinią dėl miesto ateities – dabartiniam Naujamiesčio specialiajam planui savivaldybė neketina pritarti.

„Neleisime žeminti Kauno nei tiesiogine, nei perkeltine prasme“, – pareiškė V. Matijošaitis, kritikuodamas Kultūros paveldo departamento užsakymu rengiamą dokumentą.

Mero pozicija aiški: Kaunas turi saugoti savo istorinį paveldą, tačiau, jo įsitikinimu, tai neturėtų užkirsti kelio miesto centro atsinaujinimui, investicijoms ir šiuolaikinei architektūrai.

Taigi V. Matijošaitis vienu metu sulaukė dėmesio dėl dviejų skirtingų priežasčių – gyventojų vertinimų ir konflikto, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių istoriniam Kauno centrui.

Matijošaičio darbą palankiai vertina daugiau nei pusė gyventojų

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kaip šalies žmonės vertina trijų didžiausių miestų vadovus.

Kauno mero V. Matijošaičio darbą teigiamai įvertino 52 proc. respondentų. Neigiamą nuomonę išsakė 20 proc., o 28 proc. apklaustųjų teigė neturintys nuomonės.

Vilniaus mero Valdo Benkunsko veiklą palankiai įvertino 49 proc. respondentų, neigiamai – 23 proc., o 28 proc. negalėjo jos įvertinti.

Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus darbą gerai vertino 46 proc. apklaustųjų, blogai – 12 proc. Net 42 proc. respondentų apie jo veiklą nuomonės neturėjo.

Taigi pagal teigiamų vertinimų dalį V. Matijošaitis trimis procentiniais punktais lenkė Vilniaus merą ir šešiais – Klaipėdos vadovą.

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto. Todėl nedideli skirtumai tarp politikų vertinimų savaime neįrodo statistiškai reikšmingo pranašumo.

Be to, mažiausiai neigiamų vertinimų sulaukė Klaipėdos meras A. Vaitkus, nors apie jo veiklą gerokai daugiau respondentų neturėjo nuomonės.

Sociologas paaiškino, kas galėjo lemti skirtingus merų vertinimus

„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas atkreipė dėmesį, kad apklausoje dalyvavo gyventojai iš visos Lietuvos, o ne vien Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

Todėl rezultatai atspindi ne tik žmonių požiūrį į konkrečių merų veiklą, bet ir jų žinomumą visoje šalyje.

Sociologo teigimu, mažiau žinomus politikus gyventojams gali būti sunkiau įvertinti, ypač jei jie negyvena tų politikų vadovaujamuose miestuose.

Tai galėtų paaiškinti, kodėl net 42 proc. respondentų neturėjo nuomonės apie Klaipėdos mero A. Vaitkaus darbą.

R. Mačiūnas neatmetė ir galimos painiavos dėl politiko pavardės.

„Politikoje yra ne vienas asmuo su tokia pavarde, tai jam galėjo pakišti koją“, – sakė sociologas.

Jo vertinimu, nors tyrimas atliktas rugpjūtį, panašių rezultatų būtų galima tikėtis ir dabar.

Apklausa leidžia įvertinti bendrą respondentų požiūrį į miestų vadovus, tačiau neatskleidžia, kurie konkretūs politikų sprendimai labiausiai paveikė gyventojų nuomonę.

Kauno meras stojo prieš Naujamiesčio specialųjį planą

Kol aptariami gyventojų vertinimai, Kauno miesto savivaldybėje vyksta diskusijos dėl istorinės miesto dalies ateities.

Savivaldybė kategoriškai nepritaria Kultūros paveldo departamento užsakymu rengiamo Naujamiesčio specialiojo plano dabartiniams sprendiniams.

Šis dokumentas turėtų reglamentuoti, kokie pastatų rekonstrukcijos, naujos statybos ir teritorijų pertvarkymo sprendimai galėtų būti įgyvendinami Kauno centre.

Plane numatomi reikalavimai galėtų turėti įtakos pastatų aukščiui, architektūriniams sprendimams, istorinių statinių tvarkymui ir naujų projektų įgyvendinimui.

Kauno miesto vadovai mano, kad dabartiniai pasiūlymai yra pernelyg griežti ir gali apsunkinti Naujamiesčio atsinaujinimą.

V. Matijošaitis savo poziciją išsakė itin kategoriškai.

„Jau dabar viešojoje erdvėje matome argumentuotą urbanistų kritiką specialiajam planui. Susidaro vaizdas, kad pagal šį diletantiškai parengtą dokumentą miestas turėtų išsikelti į priemiesčius. Noriu pabrėžti, kad nežudysime dešimtmetį vykstančio miesto proveržio ir dabartinio plano tikrai nederinsime. Neleisime žeminti Kauno nei tiesiogine, nei perkeltine prasme“, – teigė meras.

Taip V. Matijošaitis aiškiai parodė, kad savivaldybė neketina pritarti dokumentui, kuris, jos vertinimu, pernelyg apribotų miesto centro vystymosi galimybes.

Matijošaitis kritikuoja požiūrį į istorinį miesto centrą

Viena svarbiausių Kauno savivaldybės išsakytų problemų – numatomi apribojimai naujai statybai ir pastatų rekonstrukcijai.

Miesto vadovų nuomone, istorinis centras turi išlikti gyvas, o jo architektūrinė aplinka – turėti galimybę keistis.

V. Matijošaitis savo argumentus iliustravo žinomų Europos miestų pavyzdžiais.

„Neįsivaizduoju, kaip tokie miestai kaip Briugė, Amsterdamas, Kopenhaga, Barselona ar Paryžius būtų tapę ikoniniais miestais, jei būtų susidūrę su tokio lygio paveldo specialistais. Panašu, kad Naujamiesčio specialųjį planą rengė teoretikai, matantys tik pro labai siaurą savo bokšto langelį“, – pareiškė Kauno meras.

Jo nuomone, dabartiniai siūlymai nepakankamai atsižvelgia į šiuolaikinio miesto poreikius.

Savivaldybė pabrėžia, kad Kaune jau ne vienus metus vyksta istorinių pastatų atnaujinimas, o Paveldotvarkos programa padeda savininkams tvarkyti vertingus statinius.

Todėl miesto vadovai teigia siekiantys ne atsisakyti paveldo apsaugos, o suderinti ją su naujomis investicijomis ir urbanistine plėtra.

Kita vertus, kultūros paveldo apsaugos reikalavimai skirti užtikrinti, kad nauji projektai nepakenktų vertingai istorinei aplinkai. Todėl diskusijoje svarbus ne tik numatomų ribojimų mastas, bet ir jų pagrįstumas.

Ginčas dėl pastatų aukščio ir galimybės rekonstruoti

Kauno savivaldybė pateikia konkrečių pavyzdžių, kurie, jos vertinimu, parodo galimas siūlomo plano pasekmes.

Vienas jų – K. Donelaičio gatvė.

Čia tarp penkių ar šešių aukštų pastatų tebėra gerokai žemesnių, vieno ar dviejų aukštų statinių.

Savivaldybės nuomone, būtų neracionalu iš anksto apriboti tokių pastatų savininkų galimybes ateityje rekonstruoti savo turtą ir pritaikyti jį prie aplinkinio užstatymo.

Kitas miesto vadovų minimas pavyzdys – Laisvės alėjos 17 kvartalas netoli Soboro.

Kauno vicemeras Andrius Palionis teigė, kad savivaldybės specialistams teko skirti daug laiko esamiems pastatų aukščiams užfiksuoti, siekiant išvengti papildomų kliūčių ateityje pertvarkant teritoriją.

Pasak vicemero, Naujamiestis negali būti vertinamas vien kaip saugomų statinių visuma.

„Naujamiestis nėra vien saugotinų pastatų rinkinys. Tai miesto centras, kuriame žmonės turi gyventi, dirbti, kurti verslus ir investuoti“, – pabrėžė A. Palionis.

Jo vertinimu, planavimo sprendimai turėtų būti grindžiami ne tik teoriniais paveldosaugos principais, bet ir realiomis jų pasekmėmis miestui.

UNESCO statusas tapo svarbiu diskusijos argumentu

Kauno tarpukario modernizmo architektūra yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Šis tarptautinis pripažinimas patvirtina išskirtinę miesto architektūros vertę ir kartu įpareigoja ją atsakingai saugoti.

Tačiau Kauno savivaldybės atstovai pabrėžia, kad UNESCO statusas neturėtų būti suprantamas kaip draudimas miestui keistis.

Kauno miesto vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas priminė, kad tarpukariu Kaunas išgyveno intensyvų modernėjimo laikotarpį.

Tuo metu buvo statomi nauji gyvenamieji namai, bankai, mokyklos, kino teatrai, administraciniai pastatai ir formuojami nauji kvartalai.

Būtent ši sparti raida suformavo didelę dalį šiandien vertinamo Kauno architektūrinio palikimo.

„UNESCO pripažino Kauną ne todėl, kad jis nesikeitė. UNESCO pripažino Kauną todėl, kad jis nepaprastai intensyviai modernėjo. Tai esminis skirtumas“, – teigė G. Barčauskas.

Jo nuomone, dabartinė karta taip pat turi teisę prisidėti prie miesto kūrimo.

„Norime išsaugoti tai, dėl ko Kaunas yra Kaunas. Bet dabartinė karta taip pat turi teisę kurti savo miestą. Kitaip saugosime ne gyvą miestą, o jo fotografiją“, – sakė vyriausiasis architektas.

Vis dėlto UNESCO pripažinimas taip pat reiškia pareigą užtikrinti, kad nauji statybų ir rekonstrukcijų sprendimai nepakenktų išskirtinei istorinio miesto paveldo vertei.

Todėl svarbiausias iššūkis – rasti pusiausvyrą tarp architektūrinio palikimo išsaugojimo ir šiuolaikinio miesto poreikių.

Matijošaitis laikosi griežtos pozicijos: tokio plano Kaunas nederins

Kauno savivaldybė siekia, kad dabartinė Naujamiesčio specialiojo plano redakcija būtų iš esmės peržiūrėta.

Miesto vadovai siūlo mažinti skirtingų reglamentavimo teritorijų ir režimų skaičių, šalinti neatitikimus galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei iš naujo įvertinti numatomus pastatų aukščio ribojimus.

Taip pat raginama atsisakyti reikalavimų, kuriuos savivaldybė laiko pertekliniais.

V. Matijošaitis pakartojo, kad dabartiniams sprendiniams miestas nepritars.

„Noriu dar kartą pabrėžti, kad tokiam planui, koks dabar yra siūlomas, miestas tikrai nepritars ir jo nederins“, – pareiškė Kauno meras.

Tai reiškia, kad ginčas dėl Naujamiesčio ateities dar nėra išspręstas.

Nuo tolesnių sprendimų priklausys, kokios rekonstrukcijos ir naujos statybos ateityje bus galimos istorinėje miesto dalyje, kaip bus saugomas architektūrinis paveldas ir kokias plėtros galimybes turės miesto centras.

Didmiesčių gyventojai savo merus vertina palankiau

„Baltijos tyrimų“ apklausa atskleidė ir platesnį Lietuvos gyventojų požiūrį į savivaldybių vadovus.

Savo savivaldybės mero darbą teigiamai įvertino 67 proc. respondentų, neigiamai – 22 proc., o 11 proc. apklaustųjų nuomonės neturėjo.

Palankiausiai savo savivaldybių merus vertino didmiesčių gyventojai.

Teigiamą nuomonę išsakė 74 proc. jų.

Kituose miestuose ir kaimo vietovėse savo merų veiklą gerai vertino po 62 proc. apklaustųjų.

Skirtumų pastebėta ir tarp socialinių bei profesinių grupių.

Vadovai ir verslo savininkai merų darbą vertino palankiausiai – teigiamai atsiliepė 77 proc. šios grupės respondentų.

Tarp besimokančio jaunimo teigiamų vertinimų buvo 74 proc., tarp specialistų ir tarnautojų – 71 proc.

Tuo metu mažesnių miestų gyventojai vietos valdžią kritikavo dažniau. Neigiamai savo merų darbą įvertino 31 proc. jų.

Tarp bedarbių ir namų šeimininkių neigiamą nuomonę išsakė 30 proc. apklaustųjų.

Kauno mero laukia sprendimai, nuo kurių priklausys miesto centro ateitis

V. Matijošaičio veiklą palankiai vertina daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų.

Pagal teigiamų vertinimų dalį jo rezultatas yra didesnis nei Vilniaus ir Klaipėdos merų, nors nedidelius skirtumus būtina vertinti atsižvelgiant į tyrimo paklaidą.

Tačiau Kauno vadovo dėmesio centre šiuo metu – ne vien gyventojų nuomonė.

Principinis savivaldybės nepritarimas Naujamiesčio specialiajam planui kelia klausimą, kokia kryptimi ateityje turėtų vystytis istorinis Kauno centras.

V. Matijošaitis aiškiai pasisako prieš apribojimus, kurie, jo vertinimu, galėtų apsunkinti miesto atsinaujinimą.

Savivaldybė siekia išsaugoti galimybes rekonstruoti pastatus, pritraukti investicijas ir kurti šiuolaikinę architektūrą. Kartu būsimi sprendimai turės užtikrinti saugomo kultūros paveldo vertybių išsaugojimą.

Kaip šiuos interesus pavyks suderinti, kol kas neaišku. Tačiau mero pozicija jau išsakyta nedviprasmiškai – dabartinės Naujamiesčio specialiojo plano redakcijos Kaunas nederins.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Baltijos tyrimai“ atliko 2026 m. rugpjūčio 20–31 dienomis. Tyrime dalyvavo 1 019 pilnamečių Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto.