Elektros gamyboje – istorinis lūžis: Lietuva pasiekė naują rekordą

Vėjo elektrinės pasiekė iki šiol neregėtą gamybos galią

Lietuvoje užfiksuotas įspūdingas elektros gamybos rekordas – šalies vėjo jėgainės pasiekė iki šiol neregėtą galią, o pagamintos elektros kiekis gerokai viršijo šalies poreikius. Penktadienį, spalio 9-ąją, elektros perteklius buvo eksportuojamas į užsienį, o energetikos ministras Lukas Savickas prabilo apie ambicingą Lietuvos tikslą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ preliminariais duomenimis, spalio 9 dieną, nuo 14 iki 14.15 valandos, šalies vėjo elektrinių bendra gamybos galia pasiekė 2219 megavatus (MW).

Tai didžiausias iki šiol Lietuvoje užfiksuotas vėjo elektrinių generacijos rodiklis. Rekordą lėmė stiprūs vėjai, ypač pajūrio regione, ir pastaraisiais metais išaugę vėjo energetikos pajėgumai.

Tą dieną buvo prognozuojama, kad vakare, vėjui stiprėjant, elektros gamyba gali dar labiau išaugti.

Lietuva pagamino daugiau elektros, nei suvartojo

Rekordinė vėjo elektrinių gamyba sutapo su diena, kai Lietuvos elektrinės galėjo visiškai patenkinti vidaus elektros poreikį ir dar sukaupti nemažą eksportui skirtą perteklių.

Remiantis „Litgrid“ prognozėmis, spalio 9 dieną bendra šalies elektros gamyba turėjo siekti maždaug 47 gigavatvalandes (GWh), o suvartojimas – apie 34,6 GWh.

Tai reiškia, kad vietinės elektrinės turėjo pagaminti net 136 procentus Lietuvai reikalingos elektros energijos.

Kai kuriais dienos laikotarpiais gamyba šalies poreikį viršijo net 900 MW.

„Vėjo elektrinių gausa ir elektros gamybai palankios meteorologinės sąlygos atpūtė rekordinę gamybą“, – situaciją komentavo „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

Jo teigimu, perteklinė elektros energija buvo nukreipiama į kaimynines rinkas. Didžiausi jos srautai keliavo į Švediją per Baltijos jūros dugnu nutiestą „NordBalt“ elektros jungtį.

Tokie rezultatai rodo, kad palankiomis meteorologinėmis sąlygomis Lietuvos elektros gamybos pajėgumai jau gali gerokai viršyti vidaus vartojimą.

Energetikos ministras: artėjama prie svarbaus tikslo

Naująjį rekordą palankiai įvertino energetikos ministras Lukas Savickas. Pasak jo, augantys vietinės elektros gamybos pajėgumai yra svarbus žingsnis siekiant, kad Lietuva taptų elektrą eksportuojančia valstybe.

„Užtikrintai judame link tikslo jau 2028 metais tapti elektrą eksportuojančia valstybe, o nauji gamybos rekordai tą tik parodo“, – teigė L. Savickas.

Ministras taip pat išreiškė įsitikinimą, kad ateityje panašių rekordų bus pasiekta ir daugiau, nes atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje nesustoja.

Vis dėlto vienos dienos gamybos perteklius dar nereiškia, kad Lietuva visus metus pagamina daugiau elektros, nei suvartoja. Vėjo ir saulės elektrinių generacija priklauso nuo oro sąlygų, todėl skirtingomis dienomis gamybos apimtys gali smarkiai svyruoti.

Ankstesnis rekordas išsilaikė vos pusmetį

Iki šiol didžiausia Lietuvoje užfiksuota vėjo elektrinių gamybos galia siekė 2097 MW. Šis rezultatas buvo pasiektas balandžio 4 dieną, 21.45 valandą.

Spalio 9-ąją rekordas pagerintas 122 MW, arba beveik 6 procentais.

Vienas svarbiausių tokio augimo veiksnių – didėjantis vėjo elektrinių skaičius ir jų pajėgumas.

Šiuo metu Lietuvoje, įskaitant tiek perdavimo, tiek skirstymo tinklus, vėjo elektrinėms suteikta leistina generuoti galia siekia 2552 MW.

Palyginti, prieš metus šalyje veikusių vėjo elektrinių bendra įrengtoji galia sudarė 2344 MW. Nors šie rodikliai apibūdina skirtingus galios parametrus, jie atspindi reikšmingą vėjo energetikos mastą Lietuvoje.

Elektros biržoje – palyginti nedidelė kaina

Rekordinės gamybos dieną didmeninė elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje taip pat buvo palyginti nedidelė.

Spalio 9 dienos vidutinė kaina „Nord Pool“ ir EPEX SPOT elektros biržose siekė 27,93 euro už megavatvalandę (MWh), arba apie 2,79 cento už kilovatvalandę.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra didmeninė biržos kaina, o ne galutinė suma, kurią už elektrą moka gyventojai. Į vartotojų sąskaitas taip pat įtraukiamos persiuntimo, tiekimo ir kitos taikomos dedamosios.

Didėjant vietinės elektros gamybos pajėgumams, Lietuva įgyja daugiau galimybių patenkinti savo elektros poreikį ir palankiomis sąlygomis eksportuoti energiją į užsienio rinkas.

Spalio 9-osios rekordas tapo dar vienu atsinaujinančios energetikos plėtros ženklu, tačiau ilgalaikiam elektros eksporto tikslui pasiekti svarbi ne tik didelė momentinė generacija, bet ir stabilus gamybos bei vartojimo balansas skirtingais metų laikotarpiais.