Lietuvoje suskambo pavojaus varpai: krizės atveju aiškų planą turėtų vos 3 proc. gyventojų

Naujausias tyrimas atskleidė nerimą keliančią Lietuvos gyventojų pasirengimo spragą

Ką darytumėte, jei šiandien išgirstumėte pavojaus sirenas, dingtų elektra arba tektų skubiai palikti namus? Ar žinotumėte, kur susitikti su artimaisiais, ką pasiimti ir kur ieškoti saugios vietos? Nors Lietuvos gyventojai vis geriau supranta, kaip elgtis iškilus pavojui, naujausias tyrimas atskleidė nemalonią tiesą – žinios dar nereiškia pasirengimo.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad artimiausios priedangos vietą bent apytikriai žino 65 proc. gyventojų. Tačiau išsamų šeimos veiksmų planą, kuris padėtų nepasimesti kilus krizei, turi vos 3 proc. apklaustųjų.

Dar daugiau – beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad krizė jų asmeniškai nepalies, o keturi iš dešimties pasirengimą vis atidėlioja.

Šie skaičiai išryškina prieštaravimą: grėsmes visuomenė suvokia vis geriau, tačiau pasiruošti joms iš anksto vis dar neskuba.

Šeimos saugumo planas – tik nedaugelio namuose

Tyrimas parodė, kad išsamų šeimos veiksmų planą, kuriame būtų numatyta susitikimo vieta, kontaktai, atsakomybės ir evakuacijos tvarka, turi vos 3 proc. respondentų.

Daugiau nei trečdalis gyventojų pripažino apie galimus veiksmus krizės atveju su artimaisiais jau kalbėję, tačiau konkretaus plano taip ir nesudarę.

Tai reiškia, kad daugelyje namų ūkių vis dar nėra aiškaus susitarimo, kaip šeimos nariai elgtųsi netikėtai nutrūkus ryšiui, paskelbus evakuaciją ar kilus kitai ekstremaliajai situacijai.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė pabrėžia, kad vien informacijos apie galimas grėsmes nepakanka.

„Apklausa buvo atlikta netrukus po oro pavojaus ir praūžusios audros, tad tai buvo metas, kai išryškėjo pasirengimo spragos. Žmonės dalyvauja pirmosios pagalbos mokymuose, civilinės saugos edukacijose, informacijos apie pasirengimą taip pat netrūksta, tačiau ji dar ne visada virsta veiksmais namuose. Vadinasi, svarbu ne vien daugiau žinoti, bet ir iš anksto apgalvoti, ką krizės atveju darysime mes ir mūsų artimieji“, – sako I. Damulienė.

Šeši iš dešimties lietuvių mano, kad visuomenė krizėms pasirengusi prastai

Lietuvos gyventojai vis kritiškiau vertina bendrą šalies pasirengimą nelaimėms ir ekstremaliosioms situacijoms.

Šiemet šeši iš dešimties apklaustųjų mano, kad Lietuvos visuomenė krizėms pasirengusi prastai. Palyginti su 2025 metų tyrimu, taip manančių gyventojų dalis padidėjo beveik dešimčia procentinių punktų.

Tokiam vertinimui įtakos galėjo turėti pastaruoju metu patirtos grėsmės – skelbti perspėjimai apie oro pavojų, stiprios audros ir jų padarinių šalinimas.

Tačiau nors visuomenės požiūris į galimas grėsmes tapo kritiškesnis, praktinio pasirengimo rodikliai per metus beveik nepasikeitė.

Tai rodo, kad didėjantis susirūpinimas savaime dar nepaskatina gyventojų imtis konkrečių veiksmų.

Išvykimo krepšį pasiruošęs tik kas penktas

Dar vienas tyrimo atskleistas trūkumas – nepakankamas pasirengimas skubiai evakuacijai.

Bent iš dalies išvykimo krepšį yra pasiruošę tik du iš dešimties Lietuvos gyventojų.

Toks krepšys skirtas būtiniausiems daiktams, kurių gali prireikti staiga paliekant namus. Vis dėlto apklausa rodo, kad dauguma žmonių jo dar nėra paruošę.

Gerokai daugiau respondentų pasitiki savo galimybėmis išgyventi namuose.

Septyni iš dešimties gyventojų teigia esantys bent iš dalies pasirengę savarankiškai išsiversti tris paras, arba 72 valandas, be išorinės pagalbos.

Tačiau tai yra pačių gyventojų vertinimas, o ne patikrintas jų turimų atsargų kiekis.

Šie rezultatai leidžia pastebėti, kad žmonės dažniau mano galintys išbūti namuose nei yra pasiruošę situacijai, kai namus tektų palikti nedelsiant.

Beveik pusė gyventojų tiki, kad nelaimė juos aplenks

Tyrimas atskleidė ir priežastis, kodėl pasirengimas krizėms taip dažnai lieka tik ketinimu.

Beveik pusė respondentų mano, kad krizė jų nepalies. Dar 40 proc. apklaustųjų pasirengimą atidėlioja, nes kasdien atsiranda svarbesnių reikalų.

Daliai žmonių mintys apie galimas nelaimes kelia stresą, todėl jie vengia apie tai galvoti.

Įdomu ir tai, kad mažėja gyventojų, kurie tikisi, jog krizės atveju jais pasirūpins valstybė ar atsakingos institucijos.

2025 metais taip manė 31 proc. respondentų, o šiemet – jau tik 19 proc.

Vis dėlto mažėjantis pasikliovimas institucijomis kol kas nevirto reikšmingai geresniu individualiu pasirengimu.

„Problema jau nėra vien informacijos trūkumas. Dažnas žmogus supranta, kad reikėtų pasiruošti, bet mano dar turintis laiko arba tikisi, kad nelaimė jo nepalies. Tačiau šeimos planui aptarti ar pradėti krauti išvykimo krepšį nereikia laukti pavojaus signalo – ramus metas tam ir yra tinkamiausias“, – teigia I. Damulienė.

Priedangų vietas žino vis daugiau Lietuvos gyventojų

Nepaisant išryškėjusių trūkumų, kai kuriose pasirengimo srityse pastebimas teigiamas pokytis.

Per metus gyventojų, tiksliai žinančių artimiausios priedangos vietą, dalis padidėjo nuo 25 iki 33 proc.

65 proc. apklaustųjų bent apytikriai žino, kur yra artimiausia priedanga.

Gerėja ir žinios apie veiksmus išgirdus pavojaus sirenas ar gavus oficialų perspėjimą.

2025 metais 61 proc. respondentų teigė žinantys arba bent iš dalies žinantys, kaip tokiu atveju elgtis. Šiemet jų dalis išaugo iki 70 proc.

Taigi per metus šis rodiklis padidėjo devyniais procentiniais punktais.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovų teigimu, tai rodo, kad nuoseklus visuomenės informavimas duoda rezultatų.

„Pokytis dėl priedangų ir pavojaus signalų rodo, kad konkretus ir nuoseklus informavimas veikia. Tačiau žinoti, kur yra artimiausia priedanga, dar nereiškia būti pasiruošusiam visai krizinei situacijai“, – pažymi I. Damulienė.

Ji ragina gyventojus iš anksto pasidomėti ne tik priedangomis, bet ir evakuacijos tvarka, susisiekimo su artimaisiais galimybėmis bei patikimais informacijos šaltiniais.

Melaginga informacija – dar vienas išbandymas

Krizės metu pavojų gali kelti ne tik pati ekstremalioji situacija, bet ir klaidinanti informacija.

Tyrimo duomenimis, šiek tiek padaugėjo gyventojų, pasitikinčių savo gebėjimu atskirti patikimą informaciją nuo melagingos.

2025 metais tokių respondentų buvo 51 proc., o šiemet – 53 proc.

Ieškodami informacijos apie pasirengimą krizėms, gyventojai dažniausiai nurodo nacionalinį transliuotoją LRT ir civilinės saugos informacijos platformą LT72.

Tarp naudojamų šaltinių minimas ir bendras Lietuvos Raudonojo Kryžiaus bei LRT projektas esministestas.lt, kuriame galima pasitikrinti savo pasirengimo krizėms žinias.

„Socialiniuose tinkluose dažnai liekame savo informaciniame burbule, todėl vien to, kad žinute dalijasi pažįstami ar ją matome daug kartų, nepakanka. Krizės metu ypač svarbu žinoti, kur galima pasitikrinti informaciją ir svarbias žinias apie pavojų tikrinti oficialiuose bei patikimuose šaltiniuose“, – sako I. Damulienė.

Tyrimas taip pat atskleidė didėjantį Lietuvos Raudonojo Kryžiaus žinomumą.

Paprašyti savarankiškai įvardyti organizacijas ar iniciatyvas, padedančias visuomenei pasirengti krizėms, šiemet LRK paminėjo beveik dvigubai daugiau respondentų nei pernai, kai organizaciją įvardijo 10 proc. apklaustųjų.

Lietuvos Raudonasis Kryžius tapo dažniausiai spontaniškai paminėta organizacija šioje srityje.

Pirmosios pagalbos įgūdžiais pasitiki mažiau nei trečdalis

Nors ekstremaliosios situacijos metu gali tekti padėti ne tik sau, bet ir aplinkiniams, pirmosios pagalbos žiniomis pasitiki palyginti nedidelė visuomenės dalis.

Tyrimas parodė, kad per pastaruosius metus pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo kas dešimtas gyventojas.

18–25 metų respondentai dažniau nurodė tokius mokymus lankę per pastaruosius dvejus metus.

Tuo metu 56 metų ir vyresni apklaustieji dažniau teigė pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavę daugiau nei prieš penkerius metus.

Savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą pasitiki mažiau nei trečdalis gyventojų.

Tai svarbus pasirengimo aspektas, nes įvykus nelaimei pirmieji šalia nukentėjusiojo dažnai atsiduria ne medikai, o artimieji ar atsitiktiniai praeiviai.

Karinio konflikto atveju žinotų, kaip elgtis, vos penktadalis

Ypač didelės pasirengimo spragos išryškėjo kalbant apie karinį konfliktą.

Vos penktadalis apklaustųjų nurodė, kad gerai arba labai gerai žinotų, kaip reaguoti tokioje situacijoje.

Tai viena iš grėsmių, kurioms Lietuvos gyventojai jaučiasi pasirengę mažiausiai.

Ne mažiau svarbi ir emocinė pagalba.

Tyrimo duomenimis, tik maždaug penktadalis gyventojų tiksliai žinotų, kur kreiptis, jei krizės metu emocinės pagalbos prireiktų jiems patiems arba artimam žmogui.

Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės, pasirengimas krizei apima kur kas daugiau nei vien maisto atsargas ar žinojimą, kur yra artimiausia priedanga.

„Krizės metu neužtenka turėti krepšį ar žinoti priedangos adresą. Gali tekti suteikti pirmąją pagalbą, padėti išsigandusiam žmogui, priimti sprendimą dėl evakuacijos ar atsirinkti patikimą informaciją“, – pabrėžia I. Damulienė.

Specialistai ragina nelaukti, kol suskambės sirenos

Naujausias tyrimas atskleidžia aiškią tendenciją: Lietuvos gyventojai vis geriau atpažįsta galimas grėsmes ir žino, kur ieškoti informacijos, tačiau pasirengimas namuose gerėja gerokai lėčiau.

Artimiausią priedangą bent apytikriai žino beveik du trečdaliai gyventojų, bet išsamų šeimos veiksmų planą turi tik 3 proc., o bent iš dalies paruoštą išvykimo krepšį – vos kas penktas.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai ragina pradėti nuo paprastų veiksmų: aptarti su artimaisiais galimus krizės scenarijus, susitarti dėl susitikimo vietos ir ryšio palaikymo, pasitikrinti artimiausią priedangą bei pradėti komplektuoti būtiniausių daiktų krepšį.

Taip pat rekomenduojama atnaujinti pirmosios pagalbos žinias ir iš anksto žinoti, kur ieškoti oficialių pranešimų.

Tyrimo rezultatai primena, kad žinoti, kaip elgtis kilus pavojui, ir būti tam iš tiesų pasiruošusiam – du skirtingi dalykai.

O laikas pasirengti yra dabar, kol sprendimų dar nereikia priimti skubant.

2026 m. rugpjūčio 27 d.–rugsėjo 4 d. tyrimą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausta 1 010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.