Būsto nuoma Europoje brango nevienodai: Rumunijoje ir Kroatijoje metinis augimas viršijo 40 proc.

Rumunijos ir Kroatijos nuomos infliacija smarkiai pranoko ES vidurkį

2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, už būsto nuomą Europos Sąjungoje mokėta vidutiniškai 3 proc. daugiau. Tačiau bendras rodiklis slepia didelius skirtumus: Rumunijoje nuomos kainų indeksas pakilo 43,5 proc., Kroatijoje – 40,1 proc., o Suomijoje beveik nepasikeitė.

Trečioje vietoje ES buvo Slovėnija, kurioje metinis nuomos brangimas siekė 10 proc. Lietuvoje užfiksuotas 5,3 proc. augimas – didesnis už ES vidurkį, tačiau gerokai mažesnis nei Rumunijoje ir Kroatijoje.

Šie skaičiai rodo nuomos kainų indekso pokytį. Jie nereiškia, kad kiekvienam nuomininkui sąskaita padidėjo nurodytu procentu: į bendrą statistiką patenka skirtingi būstai ir nuomos sutartys.

Rumunijoje nuomos šuolis siejamas su valstybės nustatomų įkainių pokyčiais

Rumunijos institucijos itin didelį rodiklio augimą aiškina administruojamos nuomos kainų padidinimu. Tai įkainiai už valstybei arba vietos valdžiai priklausantį būstą.

Vis dėlto vien šio paaiškinimo pakankamumu abejoja Glazgo universiteto tyrėja Adriana M. Soaita. Jos vertinimu, viešasis nuomojamas būstas sudaro pernelyg mažą viso būsto fondo dalį, o jo nuomos kainos yra gerokai mažesnės už privataus sektoriaus įkainius.

Tyrėja neatmeta, kad bendrą rodiklį galėjo paveikti ir į nuomos rinką patekę nauji arba iš esmės atnaujinti, brangiau nuomojami būstai. Dėl to 43,5 proc. statistinis šuolis neturėtų būti suprantamas kaip vienodas visų privačios nuomos sutarčių pabrangimas.

Kroatijoje nuomos statistiką paveikė Zagrebo sprendimai ir rinkos pokyčiai

Kroatijos duomenis teikianti institucija didelį augimą pirmiausia sieja su Zagrebo vietos valdžios sprendimu padidinti vienos kategorijos socialinio būsto nuomos kainas. Šis pokytis atsispindėjo šalies nuomos indekse.

Zagrebo universiteto profesorius Gojko Bezovanas atkreipia dėmesį ir į platesnius procesus. Dalis būstų Kroatijoje perkama kaip investicija arba turizmo reikmėms, o ne nuolatiniam gyvenimui. Tuo pat metu didžiuosiuose miestuose į registruotą nuomos rinką pateko daugiau aukštesnės kokybės būstų, kurių įkainiai viršija ankstesnį vidurkį.

Kroatijos pavyzdys parodo, kodėl renkantis laikotarpį būtinas tikslumas. Nors 2026 m. antrojo ketvirčio metinis augimas siekė 40,1 proc., lyginant vien 2026 m. rugpjūtį su 2025 m. rugpjūčiu, augimas buvo 4,3 proc. Tam didelę įtaką turėjo staigus indekso šuolis 2025 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais: pasikeitus palyginimo bazei, metinis rodiklis smarkiai sumažėjo.

Nuomos brangimas Lietuvoje viršijo ES vidurkį

Lietuvoje 2026 m. antrojo ketvirčio nuomos kainų indeksas buvo 5,3 proc. aukštesnis nei prieš metus. Tai maždaug 2,3 procentinio punkto daugiau už ES vidurkį.

Paprastas pavyzdys leidžia įsivaizduoti tokio dydžio pokytį: jeigu 700 eurų mėnesio nuoma padidėtų 5,3 proc., ji siektų apie 737 eurus. Tai tik skaičiavimo iliustracija, o ne duomenys apie tipinio Lietuvos būsto nuomą.

Nacionalinis indeksas taip pat neparodo visų skirtumų tarp miestų, rajonų ar atskirų butų. Naujo būsto ieškantis žmogus gali susidurti su kitokiais pasiūlymų kainų pokyčiais nei nuomininkas, kuris jau keletą metų gyvena pagal galiojančią sutartį.

Turkijoje nuoma brango sparčiausiai platesnėje Europos šalių grupėje

Į palyginimą įtraukus ir ES nepriklausančias šalis, didžiausias metinis nuomos kainų augimas užfiksuotas Turkijoje – 49,6 proc. Vis dėlto tuo pačiu laikotarpiu bendra infliacija šalyje taip pat viršijo 30 proc., todėl nuomos pabrangimas, atsižvelgus į bendrą kainų kilimą, buvo mažesnis nei Rumunijoje ir Kroatijoje.

Dviženklis nuomos augimas užfiksuotas ir Serbijoje – 12,5 proc. Graikijoje jis siekė 7,5 proc., Čekijoje – 6,2 proc., o Portugalijoje – 5,2 proc.

Tuo metu keturiose didžiausiose ES ekonomikose nuomos indeksas kilo nuosaikiau: Italijoje – 3,5 proc., Ispanijoje – 2,5 proc., Vokietijoje – 2,1 proc., Prancūzijoje – 1,6 proc. Mažesnis nuomos infliacijos rodiklis savaime nereiškia, kad nuomotis būstą šiose šalyse yra pigu. Jis nusako kainų pokyčio tempą, o ne patį nuomos lygį ar jos dalį gyventojų pajamose.

Naujos nuomos sutartys gali brangti greičiau, nei rodo bendras indeksas

Eurostato nuomos kainų indeksas apima faktiškai mokamą nuomą už privatų ir viešąjį būstą, taip pat naujas ir jau galiojančias sutartis. Dėl šios priežasties staigesnis naujų pasiūlymų brangimas bendrame rodiklyje gali būti matomas tik iš dalies.

Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės JLL tyrimų vadovė Emma Rosser pažymi, kad konkurencija dėl riboto išnuomojamų būstų skaičiaus Europos miestuose ypač veikia naujas sutartis. Gyventojai, kurie būsto šiuo metu nekeičia, gali jausti mažesnį kainų spaudimą nei pirmą kartą į rinką ateinantys nuomininkai.

Nuomos paklausą didina ir galimybės įsigyti nuosavą būstą. Pabrangus paskoloms, dalis žmonių atideda pirkimą ir ilgiau lieka nuomos rinkoje. Jei miestuose naujų būstų pasiūla auga lėčiau už paklausą, konkurencija dėl laisvų butų stiprėja.

Nuomos kainų indeksas neparodo visos būsto prieinamumo problemos

Vertinant nuomininkų padėtį, vien metinio kainų pokyčio nepakanka. Svarbu ir tai, kokia buvo pradinė nuomos kaina, kiek uždirba namų ūkis, kiek būstų siūloma konkrečiame mieste ir kokia pajamų dalis tenka būstui.

Todėl Rumunijos ir Kroatijos rodikliai pirmiausia signalizuoja apie išskirtinius pastarojo laikotarpio statistinius pokyčius, kuriuos būtina aiškinti kartu su viešojo būsto įkainių sprendimais. Lietuvos 5,3 proc. augimas rodo nuomos brangimą, bet vien jo nepakanka nuspręsti, kiek būstas tapo įperkamas skirtingas pajamas gaunantiems gyventojams.