Prezidento įgaliojimai: ką gali Lietuvos Respublikos Prezidentas, veto ir dekretai

Lietuvos Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas: jis atstovauja valstybei, sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus, vadovauja kariuomenei ir skiria daugybę aukščiausių pareigūnų. Kartu Lietuva nėra prezidentinė respublika: kasdienį šalies valdymą vykdo Vyriausybė, o įstatymus priima Seimas. Šioje Prezidento gido dalyje paaiškiname, ką Prezidentas gali ir ko negali, kaip veikia veto teisė, kas yra dekretai ir Valstybės gynimo taryba.

Užsienio politika

Didžiausias Prezidento galias Konstitucija numato užsienio politikoje. Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe ją vykdo, pasirašo tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti, Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos ambasadorius, priima užsienio diplomatų įgaliojamuosius raštus. Todėl Europos Vadovų Taryboje ir NATO viršūnių susitikimuose Lietuvai atstovauja Prezidentas, o ne premjeras.

Kariuomenė ir Valstybės gynimo taryba

Prezidentas yra vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas. Seimo pritarimu jis skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir Valstybės saugumo departamento direktorių, suteikia aukščiausius karinius laipsnius, o ginkluoto užpuolimo atveju priima sprendimą dėl gynybos, skelbia karo padėtį ir mobilizaciją.

Prezidentas vadovauja Valstybės gynimo tarybai (VGT), kurią dar sudaro Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT svarsto svarbiausius gynybos klausimus: pavyzdžiui, 2026 m. gegužę po dronų incidentų Prezidentas sušaukė skubų jos posėdį ir pareiškė, kad Lietuva nebetoleruos oro erdvės pažeidimų (plačiau), o VGT pritarė Lietuvos dalyvavimui tarptautinėse operacijose (plačiau).

Įstatymai ir veto teisė

Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę: gali teikti Seimui įstatymų projektus. Seimo priimtą įstatymą jis per 10 dienų turi pasirašyti ir paskelbti arba grąžinti Seimui su motyvuotomis pastabomis. Tai vadinama veto. Jei per 10 dienų Prezidentas nei pasirašo, nei grąžina įstatymo, jis įsigalioja, kai jį pasirašo Seimo Pirmininkas.

Grąžintą įstatymą Seimas gali:

• priimti su Prezidento pasiūlytomis pataisomis – tada Prezidentas privalo jį pasirašyti per tris dienas;
• priimti nepakeistą – tam reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių (71) balsų, o konstituciniam įstatymui – ne mažiau kaip 3/5 (85) balsų;
• atmesti arba palikti nepriimtą.

Veto – vienas stipriausių Prezidento įrankių vidaus politikoje. 2026 m. gegužę po G. Nausėdos veto Seimas perrašė Klaipėdos uosto įstatymą (plačiau), o liepą Prezidentas vetavo Seimo sprendimą atsisakyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės dešimtokams ir pasiūlė ją atidėti (plačiau). 2026 m. rugpjūčio 25 d. Seimas šiam veto pritarė – 98 parlamentarai balsavo už, 3 prieš, 2 susilaikė, o kartelė atidėta iki 2029 m. rugsėjo 1 d.

Vyriausybė ir Seimas

• Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį, premjero teikimu skiria ir atleidžia ministrus. Plačiau – Vyriausybės gide.
• Priima Vyriausybės įgaliojimų grąžinimą ir atsistatydinimą.
• Skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos numatytais atvejais (pavyzdžiui, Seimui per 30 dienų nepritarus naujos Vyriausybės programai arba du kartus iš eilės jai nepritarus) gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
• Kasmet skaito Seime metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.

Teismai ir pareigūnai

Prezidentas yra svarbus teismų nepriklausomumo garantas. Jis teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų ir pirmininko kandidatūras, trijų Konstitucinio Teismo teisėjų ir jo pirmininko kandidatūras, skiria Apeliacinio, apygardų ir apylinkių teismų teisėjus. Be to, Seimui teikia generalinio prokuroro, valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūras. Visų Prezidento skiriamų ir teikiamų pareigūnų sąrašą skelbia lrp.lt.

Pilietybė, malonė ir apdovanojimai

• Pilietybė. Prezidentas išimties tvarka gali suteikti Lietuvos pilietybę, pavyzdžiui, nusipelniusiems sportininkams ar mokslininkams. Jam pataria Pilietybės reikalų komisija.
• Malonė. Prezidentas gali dovanoti bausmę arba ją sušvelninti. Prašymą gali teikti tik pats nuteistasis, kai nuosprendis įsiteisėjęs; iki gyvos galvos nuteisti asmenys pirmą kartą gali kreiptis tik praėjus 10 metų. Sprendimui pataria Malonės komisija, bet jos nuomonė Prezidento nesaisto.
• Apdovanojimai. Prezidento dekretu skiriami valstybės ordinai ir medaliai, dažniausiai – per Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. Apdovanotųjų duomenų bazė viešai prieinama lrp.lt.
• Heraldika. Prie Prezidento veikia Lietuvos heraldikos komisija, tvirtinanti miestų ir institucijų herbus.

Dekretai

Savo sprendimus Prezidentas įformina dekretais. Pagal Konstitucijos 85 straipsnį keturių rūšių dekretai galioja tik tada, kai juos pasirašo ir Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras (tai vadinama kontrasignacija). Tai Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose nurodyti dekretai: dėl diplomatinių atstovų skyrimo ir atšaukimo, aukščiausių karinių laipsnių suteikimo, nepaprastosios padėties paskelbimo ir Lietuvos pilietybės teikimo. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. Visi dekretai skelbiami Teisės aktų registre.

Ko Prezidentas negali

• Negali pats priimti įstatymų ar keisti biudžeto – tai Seimo teisė.
• Negali vadovauti Vyriausybei ar duoti nurodymų ministerijoms.
• Negali būti Seimo nariu, eiti kitų pareigų ar gauti kito atlyginimo, išskyrus Prezidento algą ir kūrybinės veiklos honorarus.
• Turi sustabdyti narystę politinėje partijoje.
• Už veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidžia Konstituciją, gali būti pašalintas apkaltos būdu (plačiau – „Prezidento apkalta“).

Daugiau gide

• Visi Lietuvos prezidentai 1919–2026
• Prezidento rinkimai: kaip vyksta ir rezultatai
• Prezidentūra: rūmai, ekskursijos, kontaktai
• Prezidento atlyginimas, renta ir garantijos
• Prezidento apkalta ir R. Pakso byla
• Prezidento gidas: pagrindinis puslapis