Europos Sąjunga reaguoja į JAV įvestus mokesčius plienui ir aliuminiui su atsakomuoju paketu
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė atsaką į naujus JAV tarifus plieno ir aliuminio importui ir pristatė atsakomųjų priemonių, skirtų JAV eksportui, rinkinį. Ankstyvą trečiadienio rytą ES pradėjo taikyti JAV importui proporcingas atsakomąsias priemones, turinčias įtakos įvairiems amerikietiškiems produktams: nuo valčių ir burbono iki „Harley-Davidson“ motociklų.
Šiais veiksmais reaguojama į, ES nuomone, nepagrįstus ir žlugdančius Vašingtono nustatytus muitus, kurie įsigaliojo vidurnaktį. „Labai apgailestaujame dėl šios priemonės. Tarifai yra mokesčiai. Jie blogai veikia verslą, o dar blogiau, kad veikia ir vartotojus. Šie tarifai trikdo tiekimo grandines ir sukuria netikrumą ekonomikai“, sakė U. von der Leyen[1].
„Kyla pavojus darbo vietoms. Kainos kils tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose“, pridūrė ji. Prieš mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo nustatė 25 proc. tarifą plieno, aliuminio ir susijusių išvestinių produktų importui, o tai paveikė maždaug 26 mlrd. eurų vertės ES eksportą.
Tuo metu ES pasmerkė šį žingsnį ir įspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių, jei JAV imsis naujų muitų. ES, ypač Vokietija, yra didelė plieno eksportuotoja į JAV. D. Trumpo pirmosios kadencijos metu ES atsakė į panašius muitus ir JAV prekėms nustatė 2,8 mlrd. eurų vertės muito mokesčių.
ES atsakomosios priemonės bus įgyvendinamos dviem etapais
Balandžio 1 d. ES leis sustabdyti 2018 m. ir 2020 m. galiojusias atsakomąsias priemones JAV atžvilgiu. Šios priemonės buvo skirtos įvairiems amerikietiškiems produktams, įskaitant valtis, burboną ir motociklus „Harley-Davidson“, ir jomis buvo siekiama pašalinti ekonominę žalą, kuri, kaip apskaičiuota, siekė 8 mlrd.
Balandžio viduryje ES nustatys naujas atsakomąsias priemones, reaguodama į JAV muitus. Jos paveiks JAV eksportą, kurio vertė sieks iki 18 mlrd. eurų, taigi bendra ES atsakomųjų priemonių suma sieks 26 mlrd. eurų ir atitiks JAV tarifų vertę[2].
Antrasis šių atsakomųjų mokesčių paketas bus taikomas pramonės gaminiams, tokiems kaip plienas, aliuminis, tekstilė, odos gaminiai, buitinė technika, namų apyvokos įrankiai, plastikas ir medienos gaminiai. Taip pat žemės ūkio produktams, tokiems kaip paukštiena, jautiena, jūros gėrybės, riešutai, kiaušiniai, pieno produktai, cukrus ir daržovės.
Iki kovo 26 d. vyks dvi savaites truksiančios konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, per kurias pramonės ir prekybos atstovai galės pateikti atsiliepimus apie siūlomas atsakomąsias priemones. Tikimasi, kad galutinis teisės aktas, kuriuo bus užtikrintas tarifų taikymas, bus priimtas iki balandžio vidurio, kol jį patvirtins ES valstybės narės.
ES priemonės buvo pristatytos po įtemptos antradienio dienos, kai D. Trumpas pagrasino dvigubai padidinti muitus Kanados plienui ir aliuminiui, keršydamas už Kanados planus padidinti elektros energijos kainas JAV vartotojams. D. Trumpas atsitraukė po to, kai Ontarijo premjeras Dougas Fordas sutiko sustabdyti provincijos planą įvesti 25 proc. antkainį elektros eksportui į Minesotos, Mičigano ir Niujorko valstijas. Kanados provincijos jau ėmėsi greižtų priemonių kaip boikotuoti JAV alkoholio tiekimą.
Derybos vis dar įmanomos, nepaisant prekybos karo grėsmės
Nepaisant griežtos reakcijos, Europos Komisija išlieka atvira deryboms. „Pasaulyje, kupiname geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo, mūsų bendras interesas nėra apsunkinti savo ekonomiką muitais“, sakė U. von der Leyen. Ji pavedė ES prekybos komisarui Marošui Šefčovičiui atnaujinti derybas, siekiant rasti alternatyvų sprendimą su Vašingtonu.
Šis atsakas yra reakcija į prekybos ginčus dėl plieno ir aliuminio tarifų, prasidėjusius dar 2018 m., kai D. Trumpo administracija pirmą kartą įvedė muitus Europos eksportui. Nors ankstesnės derybos leido sustabdyti atsakomųjų muitų taikymą, naujosios JAV priemonės vėl sukėlė įtampą ir paskatino ES imtis veiksmų.
Trečiadienį Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas pareiškė, kad ES galėtų „žengti toliau“ reaguodama į JAV muitus. Interviu televizijai TF1 jis dabartines priemones apibūdino kaip „proporcingas“. „Jei padėtis paaštrėtų, galėtume apsvarstyti galimybę įtraukti skaitmenines paslaugas arba intelektinę nuosavybę“, pridūrė jis.
Tuo tarpu Didžioji Britanija nedelsdama netaikys savo atsakomųjų priemonių, tačiau, pasak JK ministro, pasiliko teisę imtis atsakomųjų veiksmų. Iždo sekretorius Jamesas Murray sakė, kad nors tarifai nuvylė, JK siekia laikytis pragmatiško požiūrio. „Jau dabar sparčiai deramės dėl ekonominio susitarimo su JAV, kuris gali panaikinti papildomus tarifus“, teigė jis[3].
Paklaustas „Sky News“, ar JK atsakas gali būti vertinamas kaip silpnas, palyginti su ES reakcija, J. Murray paaiškino, kad JK yra „visai kitokioje padėtyje nei ES“ ir nenori „prarasti dėmesio“, derėdamasi dėl prekybos susitarimo su Vašingtonu.
„Manome, kad teisingas požiūris yra išlikti pragmatiškiems, šaltakraujiškiems ir vengti skubotos reakcijos, sutelkiant dėmesį į tai, kad būtų užtikrintas mūsų ekonominis susitarimas su JAV, kuris geriausiai atitinka JK interesus“, sakė jis. JK plieno pramonė įspėjo, kad D. Trumpo tarifai „negali būti taikomi blogesniu metu“ ir prognozavo „labai žalingas pasekmes JK tiekėjams ir jų klientams JAV“.
Prekybos asociacijos „UK Steel“ generalinis direktorius Garethas Stace’as pavadino D. Trumpo administracijos žingsnį „labai nuviliančiu“. „Prezidentas D. Trumpas tikrai turi pripažinti, kad Jungtinė Karalystė yra sąjungininkė, o ne priešė. Mūsų plieno sektorius nėra grėsmė JAV, o pagrindinių klientų partneris, su kuriuo dalijamės tomis pačiomis vertybėmis ir tikslais sprendžiant pasaulinio pajėgumų pertekliaus problemą ir kovojant su nesąžininga prekyba“, sakė G. Stace’as.
