Naujasis aplinkos ministras – konservatorių ir „laisviečių“ projektas?
Dar kojų neapšilęs naujoje aplinkos ministro kėdėje, premjero Gintauto Palucko paskutinę minutę pasiūlytas sostinėje Vilniuje praeityje pasižymėjęs Povilas Poderskis jau turi savo prašymų valstybei. Tarp tokių – ir naujas BMW už 60-70 tūkst. eurų, „iPhone 16“ išmanusis telefonas, architekto samdymas savo kabineto perdarymui ir asmeninių poreikių tenkinimas ministerijos darbuotojų sąskaita. Tačiau dar daugiau klausimų kelia ne nekuklūs ministro norai, bet jo aplinka.
Gavęs kvietimą iš premjero Gintauto Palucko užimti svarbias aplinkos ministro pareigas, P. Poderskis gruodžio mėnesį apie tai pranešė ir savo „Facebook“ sekėjams.
Po šiuo įrašu sužibo ir kai kurių jo bičiulių komentarai. Tarp jų – ir Olego Šurajevo, Manto Bertulio ir net sostinės mero pareigas ėjusio Remigijaus Šimašiaus.
„Keista būtų tave matyti šioje pozicijoje po „Nemuno Aušros“ kvota, bet valstybė nuo to tikrai laimėtų. Sėkmės!“ – rašė M. Bertulis.
„Klausimas kaip ministrių dėl eglučių: Kauno ar Vilniaus?“ – nesusilaikė O. Šurajevas.
„Nuo keistos kvotos, aišku, bus šventesnių už Popiežių, kurie pasmerks. O aš noriu palinkėti sėkmės! Yra daug ką prasmingo „technokratiško“, kur tiesiog reikia geros tvarkos ir teisingo požiūrio, nuveikti ten.“ – geros kloties buvusiam bendražygiui linkėjo R. Šimašius.
P. Poderskis save laiko asmenybe: kodėl turėtų naudotis jau panaudotais daiktais?
Tačiau progresyvius bičiulius pašonėje laikantis P. Poderskis ministeriją stebina savo nekukliais norais. Matyt, kad pritaptum prie Šurajevo ir kitų kompanijos, turi turėti tik „iPhone“ ir būtinai vairuoti apynaujį BMW.
Iškart padiktuoti P. Poderskio norai nustebino ir jo pirmtakus, mat tokios prabangos nenorėję ir kadenciją jau baigęs Simonas Gentvilas, ir prieš jį Aplinkos ministerijai vadovavęs Kęstutis Mažeika. Pastarieji politikai tvirtino nematę reikalo kažko keisti savo darbo kabinete, mat šis buvo pakankamai jaukus, kad būtų galima įgyvendinti aplinkosauginius tikslus, o tarnybinės ryšio priemonės funkcijas puikiai atlikęs ir paprastas „Samsung“[1].
Nors užmojus savo naujojo darbo kabineto pertvarkymui samdytis architektą P. Poderskis neigė, jis neslėpė, kad kažkiek patvarkyti savo naująją darbo vietą norėtų, pavyzdžiui, pakeisti stalo išdėstymą ar kryptį, o gal kėdę pasukti kita puse.
Vis dėlto, kabinete esančių baldų „perstumdymas“ – tik mažmožis palyginus su kitais valdžią jau pirmosiomis dienomis pajutusio politiko pageidavimais. Pasirodo, atlikti savo pareigas šiam trukdo… netinkama automobilio markė ir per prastas telefonas. Ministras norėtų geresnių darbo priemonių.
Pavyzdžiui, S. Gentvilo vairuotą apynaujį elektra varomą automobilį „Audi“ P. Poderskis vairuoti atsisakė, matyt, dėl to, nes yra BMW markės fanas. O kaipgi išsižadėsi asmeninių įsitikinimų ir šitaip negražiai pasielgsi su BMW fanais, nuolat stojančiais į kovą prieš „Audi“?
Tiesa, ministras argumentavo, kad naujasis automobilis jam esą bus perkamas „kažkiek“ naudotas, bet ne toks draugiškas gamtai. O štai su „Audi“, veikiausiai, nevažinėsiąs, mat ministrams įprastai perkami BMW arba „Lexus“ automobiliai. Kuo P. Poderskis prastesnis?
Net pirmtakų naudotas tarnybinis telefonas naujajam ministerijos vadovui jau neįtiko – daiktais iš antrų rankų jis teigė nesinaudojantis vardan „saugumo sumetimų“.
Visgi, jo pirmtakas S. Gentvilas rėžė, kad aplinkos ministras, priešingai, turėtų būti vienas iš kuklesnio ir saikingo vartojimo pavyzdžių.
Mokesčių mokėtojai nepatenkinti – P. Poderskis apsirgo „ubago sindromu“?
Tuo tarpu gyventojai, kurių pinigais ir bus finansuojamos šios prabangios ir tikrai ne pirmojo būtinumo P. Poderskio užgaidos, piktinasi tokiu ministro norų sąrašu. Pavyzdžiui, už ne savo lėšas buvęs Laisvės partijos narys esą galėtų išsiversti ir su ekonominės klasės telefonu, automobiliu ir baldais. O štai seimūnų ir ministrų algoms nuo šios kadencijos pakilus kone perpus, šie savo poreikius esą galėtų patenkinti ir iš asmeninės kišenės ir taip rodyti pavyzdį, kaip turi dirbti valstybei atsidavę aukšto rango politikai[2].
Tačiau kiti svarstė, kad P. Poderskį galimai aplankė ne kas kitas, kaip „ubago“ sindromas. Dar praėjusios seimo kadencijos metu liberalas Eugenijus Gentvilas rėžęs, kad 2 tūkst. siekianti mėnesinė alga atrodo didelė tik „valkatoms“. Tad, tikėtina, iš privataus sektoriaus į valstybinį atžygiavęs P. Poderskis kaipmat nusivylė artimiausius ketverius metus suprastėsiančia gyvenimo kokybe, o štai dabar reikia imtis veiksmų, kad savo ego pakelti. O šis, akivaizdžiai netelpa nei į „Audi“, nei į dabartinį kabinetą.
„Poderskio paskyrimas į tokias aukštas pareigas – aplinkos ministrus, man labai panašus į situaciją, kai lapė įleidžiama į vištidę“, – rėžė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Ministras nei šventas, nei „švarus“ – biografijoje – skandalingi faktai apie galimai „praplautus“ pinigus
Tokie P. Poderskio norai, iš tiesų, ne itin stebina. Kad buvęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, anuomet patarinėjęs tuometiniam sostinės merui Remigijui Šimašiui, mėgsta „euriukus“, matyti ir iš juodo skandalų debesies, kuris jį kaip reikiant apgaubė COVID-19 pandemijos metu.
Politikas, šalį užklupus koronaviruso pandemijai ir užimdamas „šiltą vietelę“ savivaldybėje, galimai „pirko“ plaučių ventiliavimo aparatus už 300 tūkst. eurų iš fiktyvios įmonės, neturinčios nieko bendra su farmaciniais reikmenimis, ir pervesdamas šiai visą avansą. Dėl šios priežasties buvo sulaukta ir Finansinių nusikaltimų ir tyrimų tarnybos (FNTT) dėmesio, kuri nusprendė pradėti tyrimą, tačiau kaip baigėsi byla, taip ir lieka neaišku, mat informacija neatskleidžiama.
Negana to, P. Poderskio pavardė kaip specialiojo liudytojo, figūravo ir Lazdynų baseino istorijoje, kai šiam, būnant atsakingam už jo statybos, staiga šios pabrangusios 12 mln. eurų.
R. Žemaitaitis: atsakomybę už ministrus turės prisiimti prezidentas
Į valdančiąją koaliciją patekusios, bet valdžios taip ir neišplėšusios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis dievagojosi, kad Jo Ekscelencijai Gitanui Nausėdai neįtiko nei vienas į ministrų kėdes jo pasiūlytas kandidatas. Todėl galiausiai į pagalbą bičiuliui turėjo atskubėti ir pats ministras pirmininkas G. Paluckas, pametėjęs vieną už kitą geresnę kandidatūrą. Tarp jų – ir buvusio „laisviečio“ P. Poderskio. Prezidentas šiai kandidatūrai nė nekrustelėjęs pritarė, nors ankstesnės jo netenkinusios dėl „patirties stokos“.
O dabar štai pradedame geriau suvokti, apie kokią „patirties stoką“ anuomet kalbėjo Lietuvos vadovas. Ir šios, panašu, tikrai nestokoja P. Poderskis.
Todėl pasipiktinęs R. Žemaitaitis rėžė, kad atsakomybę už ne „aušriečių“ deleguotus ministrus turės prisiimti pats prezidentas. O tokia situacija tiek partijai, tiek pačiam R. Žemaitaičiui kainavusi ir daug daugiau – štai pasirodė kalbos apie galimas jo ir bendrapartietės A. Širinskienės politines skyrybas.
O štai gruodžio mėnesį kalbėdamas laidoje „Sąmokslo teorija“, „aušriečių“ lyderis turėjęs kiek kitokią poziciją P. Poderskio klausimu.
„<…> Manęs niekas neprispaudė (aut. past. – teikti P. Poderskio kandidatūrą), aš turėjau teikti žmogų. Mes matome jo (77 – P. Poderskio) administracinius gebėjimus, matome, kad jis gali dirbti“, – laidoje rėžė R. Žemaitaitis[3].
