Pornografija XXI amžiuje: sparčiai daugėja „seksomanų“

Suprasti akimirksniu
Pornografija
Priklausomybė nuo sekso ir/ ar pornografijos gali turėti liūdnų padarinių. Dainio Graverio/Unsplash nuotrauka

Šiame tekste informacija yra skirta asmenims, ne jaunesniems nei 18 metų amžiaus. Skaitydami šį tekstą Jūs patvirtinate, kad esate ne jaunesni ir prisiimate visą atsakomybę už šios informacijos poveikį.

Kinta pornografinė statistika

Priklausomybė nuo sekso ir/ ar pornografijos iš esmės lemia pasekmes, susijusias su socialinio ir asmeninio gyvenimo sutrikdymu bei darbo produktyvumo sumažėjimu.

Aišku, negalime nuginčyti fakto, jog tai iš dalies paįvairina poros (o ypatingai ilgametėje santuokoje esančių žmonių) intymų gyvenimą, tačiau tai turi ir minusų, apimančių ne tik palankią terpę virusų plitimui kompiuteryje, bet ir tolimesniam asmeniniam gyvenimui.

Tiesa ta, kad žmonės, turintys priklausomybę nuo pornografijos ar sekso, patys (sąmoningai) negali sustabdyti tokio savo elgesio. Tačiau abu šie polinkiai gali būti sėkmingai gydomi pasitelkus profesionalią pagalbą, kurios metu yra taikoma psichoterapija ar kitos kompetentingos individualaus konsultavimo rūšys.

Visgi yra keletas esminių skirtumų tarp priklausomybės nuo sekso ir pornografijos: pastaroji gi atspindi nesugebėjimą suvokti (aplinkos) raginimų nežiūrėti pornografinės medžiagos. Tuo tarpu priklausomybė nuo sekso yra nesugebėjimas kontroliuoti savo seksualinių poreikių intensyvumo, todėl žmonės, turintys šią priklausomybę, ieško būdų kaip patenkinti savo norą atlikti seksualinius veiksmus su kitais, įskaitant seksą su keliais partneriais, prostitučių samdymą ar net kito suaugusio asmens bei vaiko užpuolimą.

Aišku, pastarasis variantas (kiek yra žinoma) pasitaiko rečiau, tačiau verta paminėti, kad nors vaikų pornografija ir yra baudžiama, vis tik kitose šalyse galima rasti svarstomų šios veiklos įteisinimo „perspektyvų“, ir tai iš tiesų neramina.

Iš esmės priklausomybė nuo pornografijos yra panaši į priklausomybę azartiniams lošimams ar kompiuteriniams žaidimams. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija priklausomybę nuo žaidimų oficialiai pripažino psichikos sutrikimu, ir būtent todėl galima teigti, jog perdėm aktyvų susidomėjimą seksu vainikuoja tas pats sutrikimus linksniuojantis „kurpalius“[1].

Aišku, ne paslaptis, jog šiame technologijų amžiuje prie priklausomybių didėjimo prisideda dar ir masinis mobiliųjų įrenginių paplitimas bei lengva prieiga prie interneto. Be to, situaciją aštrina dar ir tai, kad užtenka tik ištrinti erotinių tinklapių istoriją iš kompiuterio ir įrodymų lyg nebūta – dar kartą išvengėme asmeninių santykių griūties. Kita vertus, nė vienas iš šių malonumą teikiančių būdų nėra grėsmingas, jei tai daroma saikingai.

Pornografijos subtilybės egzistuoja tik mūsų fantazijose

Tiesa ta, kad pornografija retai vaizduoja tikrus seksualinio gyvenimo scenarijus ir gali sukelti nenatūraliai didelius lytinės patirties lūkesčius: žmonės (o ypatingai vyrai) gali pradėti galvoti, jog jų seksualinis gyvenimas yra nepakankami geras ir įdomūs. Todėl asmenims, turintiems priklausomybę nuo pornografijos, dažnai kyla sunkumų mėgautis įprasta seksualine patirtimi.

Tuo tarpu žmonės, turintys priklausomybę seksui, ieško jo kone bet kur, kur tik gali gauti, ir tai skamba kiek pasiutiškai: jiems dažnai reikia vis labiau jaudinančių seksualinių susitikimų, kad jie galėtų patenkinti savo nekontroliuojamą potraukį, kuris ilgainiui įgauna sunkiai valdomų psichikos sutrikimų atspalvį.

Kalbant apie statistiką, priklausomybė nuo pornografijos intensyviai auga, nes, pavyzdžiui, lyginant su praėjusiais keliais dešimtmečiais, internetas leidžia vis greičiau gauti pornografinę medžiagą ir patenkinti palaipsniui augančius troškimus.

Dargi įdomu tai, jog nemaža dalis visų interneto svetainių – naujausiais skaičiavimais net iki 15 proc. – yra pornografijos svetainės, ir daugelis jų yra itin lengvai prieinamos. Tuo tarpu internetinių portalų prieinamumas reikšmingai didina priklausomybių nuo pornografijos vartojimo mastą.

Žinoma, seksas su keliais partneriais taip pat nėra toks jau nekaltas – jis gi kelia papildomą riziką susirgti lytiniu keliu plintančios infekcijos, tokiomis kaip ŽIV / AIDS bei žmogaus papilomos virusu.

Aišku, lyginant šias dvi sąlygines blogybes galima išskirti vieną: kadangi pornografija nėra susijusi su kontaktu, ji nesukelia tokios pat fizinės rizikos kaip priklausomybė nuo sekso, nes asmuo, turintis priklausomybę nuo pornografijos, rizikuoja teisinėmis pasekmėmis tik tada, jei perka ar peržiūri neteisėtą medžiagą, pavyzdžiui, nepilnamečių pornografiją[2].

Šiurkščios sekso scenos skatina kraujomaišą ir vaikų pornografiją

Ne paslaptis, jog vaikų seksualinis išnaudojimas yra veikimas šešėlyje, kurį sukuria naujausia internetinės komunikacijos technologinė pažanga, susijusi su naujo turinio kūrimu[3].

Polinkis į kraujomaišą ir itin intensyvius sekso žaidimus, priklausomybė nuo alkoholio bei azartinių lošimų – tai destruktyvaus gyvenimo būdo palydovai, kuriems būdinga perdėtos stimuliacijos apraiška.

Tiesa ta, kad tinkamas teisinis požiūris į pornografiją yra prieštaringai vertinamas dalykas jau daugelį metų: kai kurie atsisako diskutuoti apie šią problemą ir skirti jai dėmesio; kiti gi galvoja apie pornografiją kaip apie liberalų seksualinį išsivadavimą bei saviraiškos laisvę. Kitaip sakant, pornografijos problema liko diskusija, kuri nebuvo iki galo išspręsta dėl be paliovos kylančių teisinių ginčų.

Kitas ne ką mažiau svarbus klausimas, ar visuomenė daro pakankamai, kad apsaugotų vaikus nuo pornografijos ir jos žalos?

Viena iš pagrindinių pornografijos problemų yra ta, kad ji nėra aiškiai apibrėžta. Pagal internetinį žodyną pornografija apibrėžiama kaip seksualinės veiklos vaizdavimas literatūroje, filmuose ar fotografijose, kurios yra skirtos stimuliuoti erotinius jausmus.

Visgi kai mes negalime apibrėžti vienos tikslios sąvokos bei jos reikšmės, kaipgi tuomet įvardinti galimas ar draudžiamas seksualines apraiškas, kuomet vienose šalyse moterys vaikšto užsidengusios kulkšnis, o kitose demonstruoja visai apnuogintus pilvus?

Dargi kyla retorinis klausimas, susijęs su medicinos vadovėliais ir juose vaizduojamomis genitalijomis. Tačiau mano manymu, anatomijos knygos negali būti vertinamos kaip pornografija dėl jų pobūdžio bei tikslo, skirto šviesti ir suteikti medicinos studentui reikalingos informacijos, kuri neapima pramogų ar žiūrovo stimuliavimo.

Kitaip sakant, naudojimasis pramogomis (kad ir kokios jos būtų) nėra žalingos tol, kol tai nekenkia jums, aplinkiniams ar jūsų asmeniniams santykiams. Tuo tarpu vaikai, be abejo, turėtų būti akylai saugomi, jog nepatektų į šias psichiką žalojančias pinkles.