Naikina rusų menininkų palikimą
Europa užsimojo atsisakyti meno vardan politikos – prasidėjus karui Ukrainoje, nugriaudėjo tikra rusiškos kultūros atmetimo banga. Tą ypatingai jaučia teatras, iš kurio repertuarų pamažu užmarštin išbraukiami legendinių rusų kūrėjų spektakliai. Štai Lenkijos valstybiniuose teatruose uždrausta rodyti Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“, mat baletas yra Rusijos kultūros ikona. Tačiau net ir Europos politinės viršūnėlės tyliai pripažįsta kai kurių rusų kompozitorių fenomenalumą ir toliau dalyvauja Vakarams nepriimtinose premjerose.
Vienas iš Lenkijos naujienų portalų pranešė liūdną žinią – kol iš Lenkijos operos teatrų dėl rusų boikoto repertuaro išbrauktas „Spragtukas“, garsųjį P. Čaikovskio baletą mielai šoka ukrainiečiai. Ir štai vietos teatrai nusprendžia staiga atsisakyti ir visų pajamų, susijusių su „Spragtuku“, kuriame niekada netrūko žiūrovų, priešingai, trūko tik laisvų bilietų.
Choreografas Robertas Bondara neslėpė, kad būtent „Spragtukas“ baletą iškėlė į aukščiausio lygio meno gretas. Pasak jo, „Spragtukui“ pavyko prasiskverbti ir į populiariąją kultūrą, apie jį girdima visur – net kalėdinėse reklamose. Žinia apie šį baletą esą pasiekia plačiąją visuomenę, o jaunimui šis kūrinys asocijuojasi su pirmuoju apsilankymu operos ir baleto teatre.
Žmonės nėra patenkinti sprendimu boikotuoti jų mylimiausius kūrinius ir svarsto, ar menas turėtų būti tapatinamas su politika.
Nacionalinis Lenkijos operos teatras pareiškė, kad nepaisant karo, kultūra neturėtų būti griaunama. Pranešama, kad tokiai pozicijai pritarė ir Poznanės Didysis teatras, rašęs apie vaikų ir jų tėvų susierzinimą atšaukus populiariuosius rusų kūrėjų spektaklius.
Pritaria, kad meną reikia atskirti nuo politikos
Tuo tarpu vienu geriausių operos teatrų visame pasaulyje tituluojamas Milano „La Scala“ naująjį savo sezoną pradėjo rusų opera „Borisas Godunovas“, nors ir dėl Ukrainoje prasidėjusio karo kritikai teigė, kad Rusijos kultūra neturėtų būti transliuojama Europoje. Visgi, net pati Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pritarė, kad derėtų atskirti Rusijos kultūrą nuo Rusijos vyriausybės veiksmų.
Apie savo dalyvavimą rusų kompozitoriaus Modesto Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“ Milano operos teatrui „La Scala“ pradėjus savo 2022-2023 m. sezoną pranešė ir Italijos premjerė Giorgia Meloni. Kartu su ja iškilmingoje premjeroje dalyvavo ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella ir EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Tačiau greta teatro prieš Rusijos kultūrą karo prieš Ukrainą metu susirinko protestuoti maždaug 30-ties ukrainiečių grupė. Komentuodama savo sprendimą dalyvauti spektaklyje, Ursula von der Leyen pabrėžė, kad neturėtume leisti V. Putinui sunaikinti kultūros. Jai pritarė ir G. Meloni, teigusi, jog nėra nusiteikusi prieš Rusijos žmones, jos istoriją bei kultūrą – pasak jos, kalti yra tie, kurie priėmė politinį sprendimą įsiveržti į suverenią šalį.
Nusitaikyta prieš kūrėjus
Svarbu paminėti, kad Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, V. Putino veiksmų atpirkimo ožiais tiesiogiai tapo ne tik rusų kūrėjai, bet ir kiti asmenys iš viso pasaulio, nepritariantys šiai atmetimo kultūrai.
Keista, tačiau apie atmetimo kultūrą dar kovo mėnesį kalbėti pradėjo pats V. Putinas, nerimaudamas, kad Rusijos kultūra yra visiškai diskriminuojama, o Vakarai atšaukia tokius garsius rusų kultūros žmones kaip Čaikovskį, Šostakovičių bei Rachmaninovą. Tuo metu P. Čaikovskio kūrinių nusprendė atsisakyti Kardifo filharmonijos orkestras, jį išbraukęs iš savo programos.
Užsimojo atsisakyti rusų kalbos?
Rusų kultūros naikinimas ir visiškas jos atmetimas Vakaruose jau tapo norma, tačiau neseniai Lietuvoje užvirė diskusija ir dėl rusų kalbos naikinimo. Nejaugi greitu metu taps gėdinga mokėti kuo daugiau kalbų? Pasirodžius svarstymams, ar derėtų mokyklose atsisakyti rusų kalbos, prezidento patarėja švietimo klausimais Jolanta Urbanovič teigė, kad Lietuva jau pamažu turėtų atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos mokymo.
Ji tvirtino, kad staigaus pokyčio tikėtis neverta, kadangi yra ir ankstesni mokinių pasirinkimai, tačiau reikia užtikrinti, kad vaikai kaip antrąją užsienio kalbą galėtų rinktis prancūzų, vokiečių ar kt., o tam reikia ir pedagogų.
Tokio sprendimo jau ėmėsi Latvijos švietimo ir mokslo ministerija, nuo 2026-2027 metų planuojanti mokyklose pakeisti antrosios užsienio kalbos opcijas iš jų išbraukiant rusų kalbą ir ją pakeičiant oficialiomis ES kalbomis.
