<h2>Apskaičiavo, kiek užtektų mokančių rusiškai</h2>
<p>Prasidėjus karui Ukrainoje išvydome neįtikėtiną visuomenės susiskaldymą, ir net sunkiai logiškai paaiškinamų „bausmių“ tiems, kurie turi bent kažką bendro su rusų kultūra įskaitant ir jų kalbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė antradienį laidoje „Iš esmės“ iškėlė neįtikėtiną diskusiją, kurioje svarstė, ar Lietuvai nederėtų pasekti Ukrainos pavyzdžiu ir atsisakyti rusų kalbos mokymo mokyklose. Diskusijoje dalyvavęs signataras ir žurnalistas Rimvydas Valatka net svarstė, kad Lietuvoje užtektų vos kelių tūkstančių kalbančių rusiškai, o mokytis šios kalbos galėtų tik elitinėse mokyklose besimokinantys moksleiviai.</p>
<p>Nuo rugsėjo visoms Kyjivo mokykloms atsisakant mokyti rusų kalbą, R. Valatka pasidalino savo įžvalgomis ir „pretekstais“, kodėl reikėtų tą ir padaryti ir Lietuvoje. Anot jo, lietuvių mokyklose procentas mokinių, besirenkančių mokytis rusų kalbą, per dešimtmečius ženkliai nepakito ir sumažėjo nuo 79 iki 75 proc.[2]</p>
<blockquote>
<p>R. Valatkos teigimu, valstybei iš principo užtektų maždaug 2 tūkst. žmonių, mokančių rusų kalbą ir nėra čia ko mėtyti valstybės biudžeto pinigus.</p>
</blockquote>
<p>Signataras teigė net apskaičiavęs, kokių profesijų atstovams reikėtų mokėti rusų kalbą. Pasak jo, kalbėti rusiškai turėtų mokėti dirbantys kontržvalgyboje, generalinio štabo karininkai, tarptautiniu lygmeniu dirbantys žurnalistai, XVIII-XIX a. laikotarpius nagrinėjantys istorikai, verslininkai, dirbantys užsienio reikalų komitetuose, mokytojai, vertėjai. Visiems kitiems šios kalbos esą nereikia.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rusu.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kalbėti rusiškai galėtų mokytis tik elitas</h2>
<p>Ministrė J. Šiugždinienė atkreipė dėmesį, kad tarp rusų kalbos mokytojų neva yra daugiausiai jau sulaukusių pensinio amžiaus – net 87 proc. Yra mokytojų, kurių amžius jau perkopė 51 metus, o iš jų 36 proc. yra virš 61-erių metų amžiaus. Tad, pasak ministrės, ta kalba jau „natūraliai traukiasi“.</p>
<p>Kaip sprendimą tokioje situacijoje J. Šiugždinienė įžvelgia kitų užsienio kalbų pasiūlą. Štai šiuo metu bendrai šalies mokyklose esą yra per 400 vokiečių kalbos mokytojų, nors pasirinkusių šią kalbą – vos 16 proc. Prancūzų kalbą, pasak jos, pasirinko dar mažiau moksleivių – vos 6 proc., o mokytojų yra bene 200.</p>
<p>Visgi, R. Valatka laikosi pozicijos, kad visiškai iš kalbų sąrašo nušluoti rusų kalbos nederėtų, o mokyklose užtektų perskirstyti procentines dalis. Pasak jo, rusų kalbą turėtų mokytis nebe 75 proc. mokinių, bet vos 5–6 proc., sudarant sąlygas šią kalbą išmokti tik šalies „elitui“.</p>
<blockquote>
<p>„Apskritai rusų kalbą galbūt derėtų dėstyti elitinėse gimnazijose, pavyzdžiui, Vilniaus licėjuje, Kauno technologijų universiteto gimnazijoje, Šolomo Aleichemo gimnazijoje. Mes turėtume galvoti, kad mes ruošiame elitą“, – teigė R. Valatka[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/koridorius.jpg" alt="" /></p>
<h2>Su propaganda kovoja tie patys propagandistai</h2>
<p>Laidos „Iš esmės“ transliacijos metu buvo pateiktas ir vieno iš klausytojų klausimas R. Valatkai, kuris skamba taip: „Gal galite įvardinti, duoti pavyzdį, kaip tos grėsmės kalboje pasireiškia? Ar žmonių patiklumas rusiškai propagandai gal veikiau yra mūsų propagandos klaidos?“ </p>
<p>Atsakydamas į užduotą klausimą, R. Valatka kaip reikiant pats save sumalė į miltus teigdamas, kad tokie asmenys klaidingai mąsto, jog „mes varome propagandą“, o pats esą yra įsitikinęs, kad „Lietuva jokia propaganda neužsiima“. </p>
<blockquote>
<p>„Esu visiškai priešiškas kontrpropagandai, nes tas, kuris pradeda kovoti su propaganda, tampa tokiu pačiu propagandistu“, – teigė signataras.</p>
</blockquote>
<h2>Rusų kalbos reikia atsisakyti kuo greičiau?</h2>
<p>Kuo skubesniam rusų kalbos atsisakymui šalies mokyklose pritarė ir laidoje dalyvavęs Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis. Jis teigė, kad mokytojų stokos akivaizdoje esami rusų kalbos mokytojai taipogi neliktų be darbo, o dauguma jų jau esą ir taip persikvalifikavę arba kitiems jau artėja užtarnautas poilsis išeinant į pensiją[3].</p>
<p>R. Baltušio tvirtinimu, rusų kalbos atsisakymas mokyklose nebūtų labai skausmingas ir pačioms mokykloms, mat jaunų rusų kalbos mokytojų beveik nėra, o didžioji dalis jau yra sulaukę pensinio amžiaus.</p>
<blockquote>
<p>Velžio gimnazijos vadovas siūlo bent jau laikinai jungti rusų kalbos besimokinančių mokinių srautus, mat nėra teisinga, kai mokyklose mokytojų trūksta, bet rusų kalbos pamokose sėdi po 14 vaikų, kai tuo tarpu lietuvių kalbos mokosi pilnos klasės.</p>
</blockquote>
<p>Švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius patikino, kad kol kas ministerija nėra užsibrėžusi konkretaus laikotarpio, nuo kurio Lietuvos mokyklose nebeliks rusų kalbos, mat atsisakius šios, būtų privaloma užtikrinti kitos antros užsienio kalbos pasirinkimus.</p>
<p>Panašu, ateina laikai, kai būsimąjį Lietuvos elitą ruoš tik privačios mokyklos. Kitaip sakant, visos svarbiausios durys atsivers tikriausiai tik turtingų tėvų vaikams. Ir dėl tokių kalbų jokios diskriminacijos neįžvelgia net ir lygių galimybių kontrolieriai. Tikriausiai neturi tam laiko, nes yra svarbesnių reikalų – pareikalauti galimybės berniukams į mokyklą vaikščioti segint sijonus.</p>
<p>Ir jau ateina laikai, kai ne visų mokytojų profesija bus laikoma garbinga. Štai, jei mokote rusų kalbos, greičiausiai būsite pirmasis, kuriam bus pasiūlyta eiti pensijon ir užsimerkta prieš milžinišką mokytojų trūkumą. Kitaip tariant, tie patys pedagogai bus skirstomi į „labiau mokytojus“ ir „mažiau mokytojus“.</p>
