Mirk arba gyvenk mūšis – su puikiai pažįstama varžove Serbija
Antradienį Pasaulio taurėje prasideda ketvirtfinalio etapai, o tarp aštuonių stipriausių pasaulio nacionalinių krepšinio rinktinių pateko ir Lietuva, kuri susikovė su Serbijos rinktine[1].
Po mūšio, kuris Lietuvai būtų atvėręs duris į pusfinalį, lietuvių krepšininkams vis dėlto teko pripažinti serbų pranašumą rezultatu 68:87. Dabar toliau einančios Serbijos rinktinės pusfinalyje lauks Kanada arba Slovėnija.
Lietuviai į ketvirtfinalio mūšį antradienio popietę stojo po sensacingos istorinės pergalės prieš Jungtines Amerikos Valstijas – po jos Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška parašė raštą, kuriuo leido darbuotojams pasiimti laisvadienį arba dirbti iš namų.
Vis tik, be pralaimėjimų iki šiol žygiavusi Lietuvos rinktinė susidūrė su daugelyje čempionatų vienais iš favoritų laikomais serbais, kurie šoje Pasaulio taurėje yra patyrę tik vieną pralaimėjimą – dviejų taškų skirtumu nusileidę Italijos rinktinei, tačiau grupės etapus jie uždarė pergale prieš Dominikos Respubliką.
Serbijos ir Lietuvos kovos – tikra europinio krepšinio klasika
Nors šiandienos kova buvo nauja istorija, pakilnojus krepšinio archyvus tampa aišku, kad aukščiausio lygio tarptautiniuose čempionatuose, Serbijos ir Lietuvos susidūrimas nėra toks jau retas.
Tokios kovos tikra Senojo žemyno krepšinio klasika yra tapusios tiek Europos krepšinio čempionatuose, tiek ir dar daugiau žiūrovų sutraukiančiose Pasaulio taurėse ar Olimpinėse žaidynese.
Ne vienas toks susidūrimas įvyko eliminacijos etape, kai kiekvienai iš rinktinių pralaimėjimas reiškė skaudų pasitraukimą iš turnyro ar net olimpinių vilčių praradimą.
Ne kartą kovas su Serbija, o anksčiau, ir jos pirmtake Jugoslavija, temdė ir karšta priešprieša bei politiniai šešėliai. Tačiau daugelis sutiktų, kad tai prieskoniai, krepšinį darantį tik labiau patrauklų, nusivylimą – dar skaudesnį, o pergalę – saldesnę.
Vis tik, šis ketvirtfinalis Lietuvoje buvo laukiamas su dideliu entuziasmu, tačiau ir nemenku nerimu, kurį ne vienas krepšinio ekspertas bandė sklaidyti sausa statistika.
Buvo prisiminta, kad Lietuvos rinktinė per istoriją ketvirtfinalio etape dažniau laimėjo: yra pasiekusi 12 pergalių ir patyrusi 8 pralaimėjimus, o ketvirtfinalio mačas su ta pačia Serbija 2003 m. ne tik buvo laimėtas, bet vėliau virto ir Europos čempionatu auksu, kuriam šiais metais sukanka dvidešimtmetis. Tiesa, verta paminėti, kad tuomet Serbija ir Juodkalnija dar buvo viena šalis[2].
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 12 kartų laimėjo ketvirtfinalius, o po 5 kartus tai įvyko Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose. Du kartus tai pavyko padaryti pasaulio pirmenybėse. 8 kartai buvo pralaimėjimai, pusė iš jų nutiko Europos čempionatuose, po dukart – Olimpinėse žaidynėse bei Pasaulio krepšinio čempionatuose[3].
O jau peržengus ketvirtfinalio barjerą, be apdovanojimų, peržengus ketvirtfinalį, Lietuvos nacionalinė komanda liko 2004, 2008 m. olimpinėse žaidynėse bei 2014 m. pasaulio čempionate; likę 9 bandymai virsdavo auksu, sidabru arba bronza.
Kovos su Serbija – tikras nervų mūšis
Tuo tarpu pažvelgus tik į susitikimus tarp nepriklausomos Lietuvos ir Serbijos (arba anksčiau – Jugoslavijos), skaičiai rodo jau kiek kitą istoriją.
Štai, jei kalbėtume tik apie Pasaulio krepšinio čempionatą, Lietuva ir Serbija istorijoje žaidė tik kartą. Tai vyko 2010 m., kai Stambule vykusiose rungtynėse dėl trečiosios vietos pergalę šventė Lietuva[4].
2009-2015 m. Europos čempionatų turnyruose jie susitiko keturis kartus, o jų tarpusavio mačai baigėsi rezultatu 2:2.
Tačiau vienas skaudžiausių pralaimėjimų Serbijai (tuomet dar Jugoslavijai) įvyko 1995 Europos krepšinio čempionate.
Lietuva turnyrą pradėjo galingai: grupės etape iškovojo penkias pergales ir tada pralaimėjo Jugoslavijai, bet finale laukė atsakomosios rungtynės vėl su šia rinktine.
Įtemptame finale, netrūko dramos, įtampos ir politinių nuotaikų. Likus penkioms minutėms Arvydas Sabonis išprovokavo pražangą, nes lietuviai atsiliko 76:83, o vėliau priartėjo iki 83:84. Jugoslavijai pirmaujant 87-83, Saulius Štombergas atliko metimą, kuris buvo pašalintas, nes teisėjas George’as Toliveris užfiksavo pražangą. Lietuviai užprotestavo sprendimą ir gavo tris technines pražangas, todėl protestuodami paliko aikštę ir grįžo tik įkalbėti pačių serbų.
Lietuva galiausiai pralaimėjo rungtynes 90:96, o po finalinio serbus nušvilpė rungtynes gausiai stebėjai graikų sirgaliai bei trečiąją vietą užėmę kroatai, tuomet vis dar įtraukti į kruviną Jugoslavijos karą.
Jau vėliau, 1996 m. Atlantos Olimpinių žaidynių pusfinalyje irgi laukė rungtynės su iki tol nenugalėta Jugoslavija, kuri įkvėpė lietuvius atkeršyti už 1995 m. finalą. Galiausiai lietuviai pralaimėjo ir tas rungtynes rezultatu 58:66, bet mažajame finale Lietuva iškovojo bronzos medalį.
1997 m. Europos čempionate Lietuvos ir Jugoslavijos keliai vėl susitiko. Tuomet ketvirtfinalyje Lietuva vėl patyrė nesėkmę. Tačiau proga revanšui atėjo 2000 m. Olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje. Ketvirtfinalyje tuomet jau triumfavo Lietuva.
2003 m. Lietuva iškovojo reikšmingą pergalę prieš Jugoslaviją, o 2010 m. Pasaulio čempionate rungtynėse dėl bronzos lietuviai taip pat įveikė Serbiją. Lietuva ir Serbija vėliau jau susitiko tik 2015 m. Europos krepšinio čempionato pusfinalyje, kur lietuviai šventė pergalę rezultatu 67:64.
Klubiniame krepšinyje – įtampos dėl prorusiškos serbų politikos
Klubiniame krepšinyje – Eurolygoje – Lietuvos ir Serbijos klubai taip pat neišvengia susidūrimų, o čia irgi nestinga politinių niuansų.
Praėjusiais metais, netrukus po karo Ukrainoje pradžios, Kaune vyko Kauno „Žalgirio“ ir Belgrado „Crvena Zvezda“ rungtynės.
Kaip jau buvo tapę įprasta daugelyje arenų, prieš rungtynes Kauno klubo žaidėjai laikė plakatą su užrašu „Sustabdykite karą“, tačiau serbų klubas neprisijungė[5].
Į tai sureagavo sirgaliai Žalgirio arenoje. Serbų klubo žaidėjai buvo nušvilpti, Lietuvos sirgaliai pasitelkė skanduotę apie Vladimirą Putiną, galiausiai arenoje net atsirado NATO vėliava.
Tai itin įžeidė serbus, net NATO jiems skaudi tema[6]. Juk Serbija kaltina NATO dėl bombardavimų 1999 m., kai Aljansas įsikišo į Jugoslavijos karą. Tai buvo Vakarų atsakas po siaubingų serbų veiksmų, genocido ir karo nusikaltimų prieš kaimynus.
