JT vėliavoje vaizduojama Žemė – plokščia?
Plokščios Žemės šalininkai tiki, kad Žemė yra plokščia, o ne apvali, ir kad ji yra diskas, kurio pakraštyje yra „laisvos“ vietos. O ten Saulė neva niekad nenusileidžia. Kad patvirtintų šį teiginį, pastorius Will Duffy suorganizavo „plokščiažemiečių“ ekspediciją[1]. Amerikietis, tarnaujantis nedidelėje protestantų bažnyčioje netoli Amerikos Denverio miesto, tapo žinomas dėl savo aktyvumo propaguojant idėjas apie plokščią Žemę. Anot pastarojo, tradicinis mokslas neteisingai interpretuoja Žemės formą.
Nepaisant to, jog tokio tipo ekspedicijos – gana populiarios, moksliniai įrodymai ir palydovų nuotraukos, gautos iš kosmoso, į minėtą teoriją, taip sakant, numoja ranka. Kalbama, esą jei tokios ekspedicijos apskritai būtų realiai organizuojamos, jos galiausiai pareikštų išvadą, kad Žemė yra apvali – ne cepelino, blyno ar užpakalio formos. Ir visgi, ką pastarieji ten nuvykę pamatė?
Plokščios Žemės šalininkai teigia buvę Žemės disko pakraštyje, kur Saulė niekada nenusileidžia. 2024 m. gruodį trys žmonės išsiruošė į ekspediciją, jog savo akimis pamatytų Didžiąją ledo sieną – milžinišką statinį, kuris, kaip sklando gandai, slepia nežinomus žemynus ir neva sustabdo vandenyną ties Žemės disko kraštu…
Dauguma šių entuziastų mano, jog Žemės diske yra ne šeši, o penki žemynai. Tuo tarpu menamas diskas (Žemės pakraštys) neva yra panašus į pasaulio žemėlapį iš Jungtinių Tautų (JT) vėliavos. Jų teigimu, Žemės diskas vėliavoje atsirado neatsitiktinai, – neva JT taip pat mano, jog Žemė yra plokščia.
Plokščios Žemės šalininkai tiki: Antarktida yra milžiniška ledo siena
Įdomiausia, jog plokščios Žemės teorijos puoselėtojai Antarktidos žemynu nelaiko. Jų požiūriu, tai milžiniška ledo siena, tarnaujanti kaip bortelis, neleidžiantis vandenynui išsilieti per kraštą. Sąmokslo teorijų šalininkai įtaria, jog toliau driekiasi slapti žemynai, kuriuose taip pat gyvena žmonės, ir šiuos faktus valdžia neva slepia. Nors Žemės nuotraukos iš kosmoso jų teoriją paneigia – vėl ir vėl – plokščiažemiai tuo netiki. Jų akimis, pasaulyje egzistuoja daug melo.
Skrydžiai į kosmosą – taip pat didžiulė apgavystė, į kurią yra įsitraukusios kelios vyriausybės. Tuo tarpu Sovietų Sąjunga išrado pirmuosius palydovus ir pirmuosius kosmonautus, kad sutriuškintų priešą. Be to, anot plokščiažemių, Mėnulis yra per mažas, jog ant jo tilptų astronautai, apsirengę gremėzdiškais skafandrais. NASA ir kitų agentūrų pareigūnai neva tik piešia nuotraukas iš kosmoso, į kišenę susižerdami milijardus dolerių.
Nustatyta, kad jokios didžiosios ledo sienos nebuvo
Duffy surengta ekspedicija buvo skambiai pavadinta „Paskutiniuoju eksperimentu“. Plokščios Žemės teorijos šalininkai – Geranas Kampanelė, Šonas Grifinas ir Ostinas Vitsitas – buvo nemokamai išsiųsti į kelionę po Antarktidą. Jų oponentais kelionėje oficialiai buvo 12 žmonių, turinčių mokslinį požiūrį į pasaulį. Ekspedicijos nariai atvyko į Antarktidos poliarinę stotį, esančią už 1138 km nuo Pietų ašigalio, ir savo akimis pamatė, kas vyksta Antarktidoje.
Vis dėlto, be to, kad niekas nebandė plokščiažemių sustabdyti – nei NASA, nei pasaulio vyriausybė, nustatyta, kad jokios didžiosios ledo sienos nebuvo; antra – Saulė nė karto nenusileido žemiau horizonto. Gruodžio mėnesį už pietinio poliarinio rato būna poliarinė diena, per kurią Saulė nenusileidžia ištisus mėnesius (šiaurėje tas pats vyksta vasaros mėnesiais). Šį reiškinį paaiškinti plokščios Žemės teorijos požiūriu labai sunku – o gal ir neįmanoma. Turbūt ne veltui po ekspedicijos tyrėjai nusivylė plokščios Žemės teorija.
Ilgai netrukus vienas iš ekspedicijos narių pripažino, kad klydo
Pasak plokščiažemių, Saulė yra ne didžiulis liepsnojantis kamuolys, esantis už milijonų kilometrų nuo Žemės, o nedidelis šviesulys, esantis pakankami arti. Kiekvieną dieną ji apsuka ratą virš Žemės disko, paeiliui aplenkdama visus penkis žemynus. Jos galios neva neužtenka visam diskui, todėl diena ir naktis skirtingose pasaulio dalyse ateina skirtingu laiku.
Remiantis šia teorija, kiekvieną akimirką Saulės spinduliai krinta tik į tą didžiosios ledo sienos dalį, kuri yra arčiausiai. Saulė niekaip negali visą dieną apšviesti visos Antarktidos. Visgi, toks įsitikinimas subliūško it muilo burbulas. Ilgai netrukus vienas iš ekspedicijos narių pripažino, kad klydo. Tačiau, nepaisant akivaizdžių tiesų, atsisakė paneigti savo įsitikinimus, prasitardamas, esą reikia atlikti daugiau stebėjimų[2].
Iš tiesų, diskas su didžiule ledo siena, virš kurios skrieja maža Saulė, yra labai paplitusi versija. 2018 m. Jungtinėje Karalystėje vykusios plokščios Žemės teorijos šalininkų konferencijos dalyviai rimtai diskutavo, kokios formos yra Žemė. Kol vienas dalyvis teigė, jog žmonija gyvena susipynusių žiedų grandinėje, kitas reiškė nuomonę, kad Žemė yra rombų, kuriuos remia kolonos, formos. Pastarųjų nuomone, planetos pakraštyje erdvė ir laikas išsikraipo. Šią teoriją neva patvirtina tai, kad horizontą kertantys laivai dar niekada nenukrito nuo Žemės rombų…
Nepaisant to, kad prieš tūkstančius metų buvo įrodyta, jog Žemė yra rutulio formos, plokščiažemiai ir toliau tuo abejoja. Manoma, jog žmonės, kurie tiki, kad Žemė plokščia, prie tokios išvados prieina dėl kitų priežasčių. Jie tiki, kad yra apgaudinėjami[3]. Taigi klausimas yra ne „Kodėl žmonės tiki plokščia Žeme?“, o „Kodėl žmonės tiki sąmokslu?“.
