Dėl pasikeitusios JAV pozicijos ir Ukrainos padėties Europos diplomatai nebenori siųsti karių
Dar neseniai garsiai aptarinėti Europos planai siųsti savo karius į Ukrainą taikai užtikrinti kol kas atidėti dėl politinių, logistinių sunkumų ir, svarbiausia, paramos trūkumo iš JAV. Europos diplomatai pripažįsta, kad šiuo metu karių siuntimas į Ukrainą – jau ne pati realiausia perspektyva, todėl ieškoma alternatyvių sprendimų, kaip padėti Kyjivui apsiginti ateityje[1].
Pasak Europos diplomatų, ši idėja atrodė patraukli, kol padėtis fronto linijoje buvo palankesnė Ukrainai.
„Kai Ukraina buvo geresnėje padėtyje, mintis apie karių siuntimą atrodė patraukli. Tačiau dabar, kai situacija tokia, kokia yra, ir JAV administracijos pozicija pasikeitė, ši idėja neatrodo labai patraukli“, – atvirai pripažino vienas diplomatas[2].
.77.lt primena, kad Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo pasiūlę, kad Europoje galėtų būti suburtos kelių tūkstančių karių pajėgos, kurios prižiūrėtų galimą paliaubų susitarimą Ukrainoje. Pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo palankiai įvertinęs tokią idėją, tačiau vėliau jo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas ją pavadino tik tuščiu pozavimu.
Rusija taip pat kategoriškai atmetė bet kokius pasiūlymus, kad NATO valstybių kariai galėtų būti dislokuoti Ukrainoje. Maskva pareiškė, jog niekada nesutiks su taikos planais, kuriuose numatomas NATO pajėgų buvimas šalyje.
Diplomatai vietoj karių siūlo didinti paramą Ukrainai
Nepaisant šių sunkumų, Europos lyderiai pilnai neatsisako karių dislokavimo idėjos ateityje.
„Tai nereiškia, kad atskiros valstybės negalės siųsti savo karių į Ukrainą, pavyzdžiui, vykdyti mokymų ar teikti kito pobūdžio paramą“, – sakė aukštas pareigas einantis Europos gynybos pareigūnas. Europa jau anksčiau yra pažadėjusi artimiausioje ateityje apmokyti dešimtis tūkstančių Ukrainos karių, kad šalis galėtų efektyviai gintis nuo Rusijos.
Vietoje tiesioginio karių dislokavimo šią savaitę prasidėjusioje lyderių konferencijoje Paryžiuje dėmesys sutelktas į kitas saugumo užtikrinimo formas. Kalbama apie karinės paramos stiprinimą Ukrainai, paliaubų priežiūrą jūroje ir strateginės energetinės infrastruktūros apsaugą. Aptariamos ir galimybės stiprinti NATO pajėgas kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Rumunijoje ar kitose Rytų Europos šalyse.
Europos diplomatai neslepia, jog juos itin neramina klausimai dėl karių dislokavimo kaštų, aprūpinimo įranga, žmonių išteklių bei galimos tiesioginės konfrontacijos su Rusija.
„Kai kurios Europos šalys nedrįsta siųsti karių be aiškių garantijų iš JAV ar be tarptautinio mandato“, – teigė diplomatai[3].
G. Nausėda mielai išsiųstų lietuvių karius į Ukrainą
Vis dėlto atskiros valstybės jau yra išreiškusios pasiruošimą siųsti savo „taikos“ palaikymo pajėgas, jei bus pasiektas taikos susitarimas. Viena pirmųjų entuziazmą išreiškė Lietuva, prezidentui G. Nausėdai patvirtinus, kad mūsų šalis yra pasirengusi bet kada išsiųsti karius. Taip pat panašios nuomonės laikosi Airija, Danija, Australija, Belgija, Šveicarija ir Švedija, o Jungtinė Karalystė netgi deklaravo pasirengimą siųsti karius „į Ukrainos teritoriją ir oro erdvę“, jei toks susitarimas būtų pasiektas.
O Bulgarijos parlamentas jau priėmė sprendimą, kad šalies kariuomenė jokiu būdu nedalyvaus kovos veiksmuose Ukrainoje. Rumunijoje diskutuojama apie galimybę tapti karių tranzito centru, nors šiai idėjai kol kas priešinasi laikinasis šalies vadovas Iliye’as Bologyanas.
Taip pat diskutuojama apie galimą Turkijos įsitraukimą į taikos misiją Ukrainoje, tačiau Ankara aiškiai nurodė, jog tam būtinas jos dalyvavimas visuose taikos susitarimo rengimo etapuose.
Kol Europos šalys svarsto įvairius variantus, Ukrainos vadovai nuolat pabrėžia, kad bet kokiam ilgalaikiam taikos susitarimui būtinos tvirtos saugumo garantijos iš Vakarų, kad ateityje būtų užkirstas kelias naujiems Rusijos puolimams.
