Apdovanojimai už medų šiemet teikiami nebus
Medaus klastojimas – pasaulinė problema. Mat medų įsigudrinta skiesti sirupais ir tokiu būdu mulkinti pirkėjus, ieškančius kokybiško produkto. Tai ne tik smukdo vartotojų pasitikėjimą, bet ir gadina bitininkų įvaizdį. Apie šį reiškinį kalbama gana ilgą laiką[1][2]. Dėl to, jog į medaus kokybę žiūrima pro pirštus, pasaulio bitininkystės apdovanojimai šiemet vyks – tačiau prizas medaus kopinėtojų nepasieks.
Žinoma, jog 49-asis tarptautinės bitininkų asociacijų federacijos „Apimondia” renginys šiemet vyks Kopenhagoje, Danijoje rugsėjo mėnesį. Tačiau dėl patikimų metodų padirbtam medui tikrinti trūkumo renginys šios klasifikacijos neapims.
„Nors šventę minėsime, tačiau medaus kategorijos nebeliks, tad nebeliks ir medaus vertinimo. Pernelyg sudėtinga atlikti patikrą vertinant tikrą medų, o ir rezultatai dažnai būna netikslūs“, – rašoma organizatorių pranešime. Tai bus pirmas kartas, kai apdovanojimai už medų nebus įteikti.
Stebėtis nederėtų. 2023 m. atlikto tyrimo duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) 46 proc. iš 147 tirtų medaus mėginių buvo pakaitalai.
Medaus padirbinėjimas įvairiose šalyse svyruoja nuo 60 iki 100 proc.
„Tarptautinėje medaus rinkoje labai daug netikro medaus, tuo tarpu padirbinėjimas įvairiose šalyse svyruoja nuo 60 iki 100 proc. Padirbinys neretai būna iš ES ir už jos ribų“, – tikina Europos profesionalių bitininkų asociacijos prezidentas Bernhard Heuvel.
Iš tiesų, pasaulinėje medaus tiekimo grandinėje aptinkama begalė nesąžiningos veiklos pėdsakų.
„Medaus tiekimo grandinė nuo bičių avilio iki stiklainio yra ilga ir sudėtinga. Beveik kiekviename žingsnyje yra sukčiavimo galimybių, pradedant bičių šėrimu cukraus sirupu, siekiant padidinti derlių, baigiant sirupu meduje ir melagingų etikečių klijavimu“, – pasakoja „Honey Authenticity Network UK” pirmininkė Lynne Ingram. Šis tinklas vienija asmenis ir organizacijas, siekiančias užkirsti kelią netikro medaus prekybai. Nepaisant tikslų, tai pasiekti pavyksta ne visuomet.
„JAV uždarė savo sienas 2021 m., „apsukdama ant kulno” 50 000 tonų medaus. Jis galiausiai atsidūrė Europoje. Tai užtvindė Europos rinką, finansiškai sužlugdė tikro medaus gamintojus, jų šeimas ir bites”, – atvirauja L. Ingram.
Be to, medaus autentiškumo nustatymo metodai atsieina išties brangiai.
„Testai nuolat tobulinami, tačiau medus yra sudėtingas produktas. Nėra vieno testo, kuris galėtų pasakyti, ar medus yra autentiškas, ar ne. Todėl reikalingas testų rinkinys. Priėmus naują ES medaus direktyvą (2024 m.), buvo sukurta specializuota platforma „Honey Platform“, kad būtų galima nuspręsti dėl pasauliniu mastu suderinto testų rinkinio“, – aiškina Ingram.
Į Lietuvą importuojamas medus tuo tarpu tikrinamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pasienio veterinarijos postuose. Tačiau anot vieno iš šalies bitininkų, Lietuvoje yra tiek daug bitininkų ir tiek daug medaus, kad bitininkui neverta bičių primaitinti sirupu – ir taip dažnas neturi kur medaus dėti. Kita situacija kalbant apie iš Kinijos atvežtą medų. Pastarasis sako, esą šis produktas – ne medus, veikiau cukraus sirupas. Problema ta, jog bitininkams tenka konkuruoti su tokiu produktu: jo kaina labai maža, o bitininkai pagal ją turi reguliuoti savo produkcijos vertę. Jis rekomenduoja verčiau atsirinkiti vietinį bitininką[3].
Nors Lietuvoje medaus importas per pastaruosius metus svyravo, bendra tendencija rodo augimą. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. į Lietuvą buvo importuota apie 1 367,7 tonos medaus, o 2021 m. šis kiekis padidėjo iki 2 437,3 tonos.
Jungtinės Karalystės mažmenininkai parduoda didžiulius kiekius falsifikuoto medaus
Visgi džiaugiamasi šokia tokia pažanga. Į rinką ateina DNR brūkšninio kodavimo technologija, aptinkanti netinkamus produktus, esančius sudėtyje. Būtent jos dėka paaiškėjo, kad apie 60–90 proc. produktų, pažymėtų kaip „medus“, iš tikrųjų gali būti sirupas.
Tačiau Europos mažmenininkai į sukčiavimą reaguoja skirtingai.
„Jungtinės Karalystės mažmenininkai ir toliau parduoda didžiulius kiekius pigaus falsifikuoto medaus. Tačiau auga supratimas, kad norint gauti kokybišką medų, geriausia pirkti iš vietinio prekeivio. Nenuostabu, jog medaus paklausa ūkininkų turgeliuose ir toliau didėja“, – apibendrina Ingram.
Suklastoto medaus gabenimas 2013 m. leido išvengti 180 mln. dolerių siekiančių muitų
Medus yra trečias labiausiai falsifikuojamas maisto produktas pasaulyje po pieno ir alyvuogių aliejaus.
Žinoma, jog 2013 m. vasarį Teisingumo departamentas apkaltino du stambius medaus importuotojus vykdant operaciją „Honeygate“. Importuotojai – „Honey Solutions“ ir „Groeb Farms“ – per Azijos ir Europos šalis gabeno suklastotą kinišką medų ir tik po to siuntė jį į JAV. Medaus plovimo schema padėjo bendrovėms išvengti 180 mln. dolerių muitų. Tai buvo didžiausias sukčiavimo maistu atvejis JAV istorijoje. Nors prabėgo daugiau nei dešimt metų, medus vis dar aktyviai klastojamas.
O gamintojai – išties gudrūs. Pastarieji medų skiedžia sirupu, gautu iš augalų, pavyzdžiui, didelės fruktozės kukurūzų sirupu arba runkelių sirupu. Taip pat gali chemiškai pakeisti sirupuose esančius cukrus, kad jie atrodytų kaip medus. Dėl to tikrieji, sąžiningi bitininkai patiria ekonominius nuostolius.
„Dėl falsifikuoto ar netikro medaus mažėja tikro medaus kaina, todėl medaus gamyba tampa nepelninga“, – tikina Amerikos medaus gamintojų asociacijos prezidentas Kelvinas Adee. Todėl bitininkams neretai tenka ieškoti kitų pajamų šaltinių.
Tikslus padirbto medaus kiekis pasaulyje nėra aiškus
Manoma, jog netikro medaus kiekis apyvartoje gali siekti daugiau nei pusę gaminių. Rezultatas paaiškėjo 2024-ųjų pradžioje JAV atlikto tyrimo metu.
Manoma, jog medaus „plovimas” paplito Kinijoje, laboratorijoms pradėjus modifikuoti aukštos fruktozės kukurūzų sirupus, kad jie atrodytų kaip medus. Tačiau gali būti, jog melo šaknys skaičiuoja daugiau metų. Mat medaus padirbinėtojai galėjo išpopuliarėti dar XX a. septintajame dešimtmetyje, išradus didelės fruktozės kukurūzų sirupą. Kadangi tuo metu juos buvo lengva aptikti atliekant bandymus, medaus padirbinėtojai įsigudrino pakoreguoti apgaulės metodus ir naudojo sirupus, pagamintus iš augalų.
Nors dabartinė medaus pramonė turi keletą būdų patikrinti, ar medus nėra suklastotas, tai nėra privaloma. Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamento (USDA) medaus klasifikavimo sistema iš tikrųjų nereikalauja išsamių patikrinimų. Todėl medaus gamintojai gali pakeisti jo sudėtį. Geriausias būdas patikrinti medaus autentiškumą, tai sudėtingesni cheminiai tyrimai. Tačiau nežinoma, kiek įmonių naudoja šiuos testus. Kitais žodžiais tariant, gali būti, jog šių taisyklių įgyvendinimo mechanizmas veikia „tik ant popieriaus”, ir ratas su padirbtu medumi sukasi iš naujo… Be to, netikras medus nėra pripažintas nesaugiu. Tai viena iš priežasčių, dėl ko jis it vaiduoklis veša pramonėje, ir toliau pildydamas prekybos centrų lentynas.
