- Ir daugelis žiniasklaidos kanalų, ir prokuratūra – užvaldyti
- Lietuvoje vertybėms vietos nebėra
- „Riba“ su Ugniumi Kiguoliu kiekvieną penktadienį 19 val.
Ir daugelis žiniasklaidos kanalų, ir prokuratūra – užvaldyti
Petras Gražulis – Tautos ir teisingumo sąjungos partijos pirmininkas, kaip ir visuomet, išsako tai, ką mato – garsiai ir kovingai. Nevengdamas apibrėžti visuomenines normas, kartais netelpančias į žmogiškumo rėmus, jis ir šįsyk – kandus ir kai kam – galimai grėsmingas.
Nors pranašu savęs nevadina, P. Gražulis aptaria, esą Europos Sąjunga, jo akimis, ilgai negyvuos – neilgiau iki 2050 metų – dėl vieningos politikos bei moralinių dalykų stygiaus. Nemaža dalis tautos, anot pastarojo, prabiltų – jei tik galėtų. Dėl to vyras nesibaimina apnuoginti ne tik savalaikės sąžinės svertus, tačiau taip pat besti pirštu į nusidėjusiuosius – tuos, kurie, anot politinio veikėjo, naikina šeimą bei kelia grėsmę vertybinėms.
Vyras pabrėžia augęs itin didelėje šeimoje, kurioje viso buvo 16 vaikų. Kiekvienas iš mūsų patiriame iššūkių. Tačiau, Gražulio atveju, gyvenimas iš tiesų rodėsi ne rožėmis klotas – vyras tikina, esą vaikystėje stigo net ir elementarios materialinės gerovės. Nepaisant to, pastarasis tiki, jog laimė esti kituose dalykuose – paprastesniuose ir visiems pasiekiamuose. Atitinkamomis vertybėmis grįsta vaikystė, savo ruožtu, suponavo P. Gražulį tokį, koks yra dabar: kandantį ten, kur skauda – taip, jog daliai atsiranda noras nusisukti arba „užstrateguoti“.
Lietuvoje vertybėms vietos nebėra
Pašnekovas didžiuojasi, jog jo valia ir stipri pozicija daugeliu klausimų buvo kelrodis nuo pat vaikystės. Visgi, vyras tikras: žmonės, kurie sovietmečiu kovojo prieš sistemą, buvo labai marginalizuojami – kaip yra ir dabar. Kaip ten bebūtų, P. Gražulis sau linki stiprybės, nepasidavimo bei išminties.
Jo akimis, gyvenimas – kaip ir politinis kelias – yra vingiuotas – jau nuo pat pradžių. Ir nors, pavyzdžiui, konservatorių vertybės per laiką smarkiai keitėsi, šis įspėja, esą genderistinė ideologija – vienas iš didžiausių demokratinio pasaulio pavojų. Iš paskos, be kita ko, žingsniuoja ir emigracijos bei skaitmenizacijos žala idant kontroliuoti tautą, – šiuos elementus Gražulis taip pat regi pro ypatingo masto pavojaus filtrą. Todėl jis įsitikinęs, kad tik „stojantis piestu“ bus užgesinami diktatūrinės valstybės židiniai.
„Riba“ su Ugniumi Kiguoliu kiekvieną penktadienį 19 val.
Auklėjimas sovietmečiu buvo kupinas savo taisyklių. Kita vertus, sąžinė bei empatija, kaip ir šiuo metu, buvo pagrindinė savitarpio pagalbą žyminti filosofija. P. Gražulis nuogąstauja, jog gali būti, kad nūdienos laikai pavydi praeičiai, dėl ko kartais jis nejučia pradeda žvalgytis atgal, save priskirdamas euroskeptikui.
Kaip atrodė P. Gražulio paauglystė, ramstantis pečiais su 15 brolių bei seserų? Kokią reikšmę turėjo malda vaikystės namuose? Ką vyras mano apie politinius pažadus, kurie, anot jo, niekuomet neišvys dienos šviesos? Už ką politinis veikėjas buvo patupdytas į areštinę? Ką jis bendro turėjo su kunigų judėjimais? Kas sieja Leniną su genderizmo ideologija? Ar pasaulio „susimažinimo“ teorijos turi kažką bendro su populiacijos mažinimu? Ką politinis veikėjas turi galvoje sakydamas „neperlenkti lazdos su žaliuoju kursu“? Kodėl P. Gražuliui nesvetimas orientavimasis į vidaus politiką – ir mažesnis kišimasis į užsienio reikalus?
Dėmesio, pilna ir necenzūruota laidos „Riba“ versija visuomet prieinama tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.
