Pensijų fondai gynyboms infrastruktūrai siūlo skirti 3,6 mlrd. eurų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) paskelbė, kad antros pakopos pensijų fondai iki 2028 metų galėtų investuoti iki 3,6 mlrd. eurų į šalies ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą[1]. Visgi, dalis pensininkų griebiasi už kišenių ir dangstosi palto skvernus. Jie baiminasi, jog jų gyvenimas gali dar labiau apkarsti. Mat investavimas ne ten, kur galbūt žmonėms apsimoka, tačiau ten, kur stokoja valdžia, gali reikšti, kad fondai nori padėtį išnaudoti savo naudai.
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis tikina: šiuo metu didžioji dalis pensijų fondų turto investuojama į užsienio vertybinius popierius, tačiau, liberalizavus investavimo taisykles ir sukūrus tinkamus finansinius instrumentus, būtų galima nukreipti daugiau lėšų į Lietuvos projektus. Vienas iš tokių, apie kurį pastaruoju metu kalbama garsiausiai – gynybos infrastruktūra[2]. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį, jog pensijų fondai jau anksčiau turėjo galimybę investuoti Lietuvoje, bet didžioji dalis lėšų buvo nukreipta į užsienio rinkas[3].
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus taip pat siūlo, kad daugiau valstybės valdomų įmonių galėtų pritraukti privataus kapitalo, parduodamos savo akcijas biržoje. O tai neva padidintų pensijų fondų susidomėjimą investuoti Lietuvoje ir prisidėtų prie ekonomikos augimo bei gynybos finansavimo. Jam antrina ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pastarasis, „kibdamasis į parankę“, sako, kad didesnės pensijų fondų investicijos Lietuvoje, galinčios pasiekti 30–35 proc., skatintų šalies ekonomikos augimą ir, visų svarbiausia, padėtų surinkti papildomų lėšų gynybai[4].
Kalbant apie krašto gynybą, Lietuva – vienų pirmųjų, nusprendusių sėsti už pionierės vairo. Šalis nusprendė 2026–2030 m. laikotarpiu skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto gynybai. Šiemet Lietuvos krašto apsaugos ministerijai skirta 2,508 mlrd. eurų, kas sudaro apie 3,03 proc. šalies BVP[5].
Vis dėlto, svarstoma, kada gyvenimas Lietuvoje pagerės ir, ar pildant vieną kišenę – nenukentės kita. Pensininkai sako, esą jau ir juos, taip neva vargingai gyvenančius, užsimota sugretinti su gynybos tikslais.
Lietuvoje 2024 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 539 eurų iki 600 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – nuo 574 iki 640 eurų[6]. Šiemet pensija siekia 673 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja vidutiniškai 81 euru – nuo 640 iki 721 euro. Tačiau baksnojama pirštu, jog pensijų dydis Europoje skiriasi net ir iki 10 kartų. Pavyzdžiui, Islandijoje vidutinė mėnesinė pensija 2024 m. siekė apie 2762 eurus[7]. Lietuvos pensininkų padėtis prastesnė už vidutinę situaciją Europoje. Šiuo metu šalyje skaičiuojama per 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
Gerovės valstybėje 44 proc. senjorų išgyvena už mažiau nei 500 eurų
Kai kurie valdininkai mėgsta džiaugtis, esą pensijos Lietuvoje auga. Tačiau oficiali statistika rodo, jog pensijoms išleidžiame bene mažiausiai Europos Sąjungoje (ES). Remiantis 2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms ES vidutiniškai išleidžiama 12,9 proc. nuo BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia tokios šalys kaip Graikija (16,4 proc. BVP), Italija (16,3 proc.), Austrija (15,0 proc.), Prancūzija (14,9 proc.) ir Portugalija (14,2 proc.). Lietuvoje, 2021 m. „Eurostat“ duomenimis, pensijoms skiriama apie 7,1 proc. šalies BVP[8].
Tačiau kiekvienas eilinio piliečio dangų temdantis reiškinys, regis, turi pateisinimą. Pavyzdžiui, mėgstama pabrėžti Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikotarpį – neva nepriklausomos Lietuvos istorija pernelyg trumpa pensijų sistemai subręsti. Kita vertus, tai netrukdo plyta po plytos statyti krašto gynybos biudžetą. Galbūt ne veltui ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prasitarė, jog gyventojų rūpinimasis senatve turėtų būti reikšmingesnis – kitaip sakant, daugiau mažiau pačių lietuvių reikalas.
2024-ųjų duomenimis, Gerovės valstybėje maždaug 44 proc. šalies senjorų gavo mažesnę nei vidutinė pensiją, siekiančią mažiau nei 500 eurų. Papildomų sunkumų kelia ir didėjančios pagrindinės išlaidos būstui ir maistui. Nors prie mažų pensijų gavėjams mokamos priemokos, atsižvelgiant į naują 450 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, ant „gerovės“ svarstyklių dedamas netolimoje ateityje brangsiantis šokoladas, kai kurie mėsos gaminiai ir kt.
Valstybė ir toliau ieško būdų didinti krašto apsaugos finansavimą
Valstybė ir toliau ieško būdų didinti krašto apsaugos finansavimą. Nausėda šiuo klausimu žeria variantus: įdarbinti gyventojų indėlius, sukuriant naują skolinimosi instrumentą, dalį lėšų ištraukti iš šešėlio, į valstybės biudžetą pervesti didesnes sumas, kurias iš užsienio rezervų uždirba Lietuvos bankas, skolintis. LIPFA vadovas T. Gudaitis komentuoja:
„Matant kontekstą, kuriame gyvename, manome, kad svarbu išnaudoti visas galimybes pritraukti lėšas į gynybos infrastruktūrą“, – sako jis. Tikinama, esą norint nedidinti mokesčių, papildomai šalies gynybos finansavimui būtina skirti apie 12 mlrd. eurų. Tokiu būdu neva būtų įgalintos pensijų fondų lėšos, tuo tarpu pensininkams būtų užtikrinama papildoma grąža.
Iki 2028 m. antros pakopos pensijų fondai į šalies ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą potencialiai galėtų investuoti iki 3,6 mlrd. eurų. Tačiau jiems, kaip teigiama, reikalingi investavimo instrumentai, liberalizuotos investicijų diversifikavimo taisyklės bei kaupiamosios pensijų sistemos stabilumas.
„Matome, kad Lietuvos pensijų fondai galėtų didinti savo pensijų dalį į gynybos infrastruktūrą. Mūsų skaičiavimais ta suma galėtų būti 3,6 mlrd. eurų“, – priduria jis.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu didžioji dalis Lietuvos pensijų fondų valdomo turto yra investuojama į užsienio valstybių vertybinius popierius – daugiausia į įvairių pasaulio šalių įmonių akcijas ir jų fondus bei skolos vertybinius popierius. Beveik milijardas eurų jau dabar skiriamas Lietuvai: trečdalis – įmonių akcijoms, privataus kapitalo, infrastruktūros ir nekilnojamojo turto fondams; du trečdaliai – kredito instrumentams: valstybės ir įmonių obligacijoms bei kitiems aukšto likvidumo instrumentams.
