Lietuva nusprendė finansavimą krašto gynybai pakelti iki 6 proc. BVP
Lietuva pirmoji Europoje pasiekė finišo tiesiąją – prie JAV valdymo vairo dar oficialiai neatėjus D. Trumpui, mes nusprendžiame pirmieji pasiekti reikalaujamų gynybos finansavimo rodiklių NATO šalims ir net juos viršyti savo krašto gynybai skiriant net 5,5 proc. BVP. Tokio dydžio išlaidų sau šiuo metu negali leisti net ir didžiosios Europos ekonomikos. Bet Lietuvai tai – nė motais – mūsų niekas nesustabdys.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pranešė, kad Valstybės gynimo taryba nusprendė 2026–2030 m. laikotarpiu skirti 5–6 proc. BVP krašto gynybai. Šis istorinis sprendimas skirtas stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, reaguojant į nuolat realią Rusijos karinės agresijos grėsmę. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Lietuvai būtina užtikrinti tinkamą kariuomenės įrangą, personalą ir infrastruktūrą, o investicijos turės maksimalų atgrasymo poveikį.
Siekiant įgyvendinti šį tikslą, 2023 m. pradėta formuoti nacionalinė kariuomenės divizija, kurios visi pajėgumai turėtų būti pasiekti iki 2030 m. Jo Ekscelencija akcentavo, kad tam būtinos didelės investicijos ir efektyvus resursų valdymas, o finansavimo šuolį numatoma pasiekti perskirstant biudžeto lėšas ir vengiant mokesčių didinimo gyventojams[1].
Prezidentas tokių investicijų svarbą aiškina Rusijos keliama realia grėsme Lietuvai.
„Mūsų saugumą užtikrina ir narystė Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei gintis būsime pasiruošę patys. Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę, įrangą, personalą, atsargas ir visą tai turi gauti laiku. Tik tokiu atveju investicijos į gynybą atsipirks ir turės maksimalų atgrasomąjį poveikį“, – teigė jis.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pažymėjo, jog būtina ne tik formuoti diviziją, bet ir tolygiai stiprinti likusią kariuomenę. Didelės investicijos numatomos sunkiajai ginkluotei, oro gynybai ir kitai karinei įrangai įsigyti. Avansiniai mokėjimai gamintojams paspartins įrangos tiekimą, o VGT sprendimai užtikrins efektyvų lėšų panaudojimą.
Šis planas leis Lietuvai tapti viena iš daugiausiai į gynybą investuojančių NATO valstybių. Prezidentas pabrėžė, kad šios investicijos ne tik sustiprins nacionalinį saugumą, bet ir padidins šalies įsipareigojimų NATO vykdymo patikimumą.
Mokestinis botagas dėl išaugusio finansavimo gynybai Lietuvos žmonių nenuskriaus
Tuo tarpu prezidentas aiškina, kad Lietuvos gyventojai dėl tokio ženklaus finansavimo padidinimo nenukentės ir didesnio mokestinio botago nepajaus, mat tokį rezultatą ketinama pasiekti perskirstant šalies resursus, atsisakant nereikalingų funkcijų kitose viešosiose srityse.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę vengti mokesčių didinimo gyventojams ir ragina efektyviai panaudoti finansinius instrumentus, kuriuos siūlo Europos Sąjunga.
Dar šiemet didinti finansavimą gynybai nėra įmanoma, todėl pagrindiniai pokyčiai numatomi nuo ateinančių – 2026 metų. Pasak Lietuvos vadovo, tokios priemonės demonstruoja rimtą Lietuvos požiūrį į gynybą ir pasirengimą stiprinti NATO atgrasymo pajėgumus.
Nusprendęs tam „pasirašyti“ prezidentas neslėpė ir to, kad po penktadienį tokios pasklidusios žinios Lietuva taps turbūt labiausiai tarptautinėje žiniasklaidoje aptariama valstybe, mat skirs didžiausią procentą savo gynybai lyginant su kitomis.
„Viskas sukasi ne tik apie procentus, apie kuriuos mes čia kalbame. Be jokios abejonės, jie turbūt atkreips tarptautinės žiniasklaidos dėmesį, nes Lietuva taps daugiausiai į krašto apsaugos finansavimą investuojančia valstybe. Svarbu suprasti, kad viskas skirta ne tik parodomosioms akcijoms. Tai, pirmiausiai, mūsų gilus supratimas, kad siekiant maksimalaus atgrasymo efekto, privalome investuoti į savo gynybos pajėgumus ir juos stiprinti“, – teigė prezidentas, dar kartą pakartodamas, jog nacionalinė divizija šiuo klausimu yra labai svarbi.
Matyt, Jo Ekscelenciją taip paveikė NATO vadovo Marko Rutte pasvarstymai, kad visa Europa galėtų daugiau investuoti į savo gynybą paaukojant socialinę žmonių gerovę, kad net pats prezidentas nutarė nieko nelaukti ir priimti sprendimą pats pirmas. Belieka tikėtis, kad kartu su „nereikalingų“ viešųjų paslaugų atsisakymu, Lietuvos vadovas taip pat sumažins ir Prezidentūros patarnautojų gretas, arba bent jau dalį pareigybių finansuos iš savo asmeninių lėšų, nes Lietuvai dabar reikia taupyti.
NATO vadas apie Europos apsaugą: arba ženkliai didinkite išlaidas gynybai, arba teks mokytis rusų kalbos
Šią savaitę NATO generalinis sekretorius Markas Rutte’as rėžė įtikinančią kalbą, kad Europos žmonėms jau greitai neprireiks nei pensijų, nei kitų socialinių išmokų, jei nebus gerokai daugiau investuojama į gynybinius klausimus. Na, nebent, dalis europiečių pasiryš lankyti rusų kalbos kursus arba išskraidinti savo sėdimąją į Naująją Zelandiją.
M. Rutte’as tvirtino, kad tikslui pasiekti reikia visai nedaug – BVP padidinti iki 3,6-3,7 proc. Tuo tarpu jau pusę lūpų kalbama, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus NATO esą spaus Europą savo išlaidas gynybai didinti bent jau iki 5 proc. BVP.
Dėl tokių kalbų susirūpinimą jau išreiškė net Europos gynybos ministrai, mat to įgyvendinti kone neįmanoma! Vokietijos atstovas Borisas Pistorius teigė, kad orientuotis tik į procentus yra nenaudinga, ir 5 % tikslą pavadino nerealiu Vokietijai, nes jis sunaudotų daugiau kaip 40 % nacionalinio biudžeto. Italijos ministras Guido Crosetto akcentavo, kad ekonominio sunkmečio metu tokios išlaidos šaliai būtų neįkandamos, tačiau pasiūlė panaudoti investicijas į gynybą ekonomikai skatinti[2].
Šiuo metu tik 24 iš 32 NATO narių atitinka 2 % ribą, o Lenkija dar iki tokio Lietuvos sprendimo buvo arčiausiai 5 % ribos.
O štai dabar vos žemėlapyje įregima Lietuva ima ir parodo pasauliui, kas yra pasiruošęs skirti daugiausiai! Kitoms valstybėms siunčiama žinutė irgi pakankamai aiški.
Lietuva jau pasitraukė iš Oslo susitarimo, svarstomas ir Otavos konvencijos denonsavimas
Visgi, tai ne pirmas Lietuvos sprendimas pastumiantis ją į dar didesnį įtampų sūkurį. Štai pačiame geopolitinių kivirčų centre atsidūrusi Lietuva dar prie Lauryno Kasčiūno išėjusi iš Oslo konvencijos, kuria buvo draudžiami kasetiniai šaudmenys.
O dabar štai svarstomas „karinis patarimas“ trauktis ir iš Otavos konvencijos, įpareigojančios nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Tačiau svarstyta, kad tokie sprendimai iš tiesų nesaugiausi yra patiems civiliams gyventojams, kai tuo tarpu ministrai sau saugiai pralauks neramų laikotarpį uždaruose bunkeriuose arba Velykų salose. Mat net ir pasibaigus kariniam konfliktui, dar kurį laiką į žemę įkastos minos išlieka aktyvios – užtenka vos ant jos užlipti, kad sprogmuo aktyvuotųsi.
