Rusija dalį branduolinių pajėgumų dislokuos Baltarusijoje
Šeštadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė netikėtą pareiškimą – pranešė, kad dalį savo taktinių branduolinių ginklų dislokuos ištikimos sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje, kuri ribojasi su trimis NATO narėmis – Lenkija, Lietuva ir Latvija.
Taktiniais branduoliniais ginklais vadinami tie, kurie naudojami siekiant konkrečių laimėjimų mūšio lauke, o ne tie, kurie gali sunaikinti miestus. Iki šių dienų nėra aiškus tikslus taktinių branduolinių ginklų skaičius, esantis Rusijos nuosavybėje.
Nepaisant to, ši žinia iš V. Putino lūpų vertinama kaip svarbus ir galimai pavojingas Rusijos žingsnis, atsižvelgiant į tai, kad jau daugiau nei metus kariaujanti Ukrainoje ir atsitraukti neketinanti Maskva vis atviriau grasina įvykių eskalacija Vakarams ir NATO.
Pats V. Putinas pareiškė, kad sprendimas branduolinius taktinius ginklus perkelti į Baltarusijos teritoriją nepažeis branduolinio ginklo neplatinimo susitarimo. Priešngai, šį savo sprendimą Rusijos lyderis prilygino JAV ginklų dislokavimui Europoje ir sakė, kad Rusija visiškos ginklų kontrolės Baltarusijai neperduos.
„Čia taip pat nėra nieko neįprasto: pirma, Jungtinės Valstijos tai daro jau dešimtmečius. Jos jau seniai dislokavo savo taktinius branduolinius ginklus savo sąjungininkių teritorijoje. Sutarėme, kad darysime tą patį: nepažeisdami savo įsipareigojimų, pabrėžiu, nepažeisdami savo tarptautinių įsipareigojimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo“, – valstybinei Rusijos televizijai teigė V. Putinas[1].
Vis dėlto, tai pirmas kartas nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, kai Rusija tokius ginklus iškelia už savo šalies ribų. Negana to, tai vyksta įtemptu laikotarpiu tarptautinėje arenoje ir pačioje Rusijoje, kur dalis karingai nusiteikusių ekstremistinių pažiūrų politikų ir žiniasklaidos veikėjų vis atviriau ragina Kremlių suduoti Vakarams jų paramą Ukrainai atšaukti galinčius branduolinius smūgius.
Pats V. Putinas nenurodė, kada ginklai bus perduoti Baltarusijai, tik pažymėjo, kad Rusija iki liepos 1 d. užbaigs ten esančios branduolinių ginklų saugyklos statybą.
Iš Vakarų – nerimastinga reakcija
Ekspertai ir politikos analitikai greitai sureagavo į V. Putino pareiškimus ir patvirtino, kad šis įvykis yra ypač svarbus; iki šiol Rusija didžiavosi, kad, priešingai nei JAV, nedislokuoja branduolinių ginklų už savo sienų.
Tiesa, vienas aukšto rango anonimu likti norėjęs JAV administracijos pareigūnas pažymėjo, kad Rusija ir Baltarusija jau kurį laiką kalbėjo apie branduolinių ginklų perdavimą.
„Nematėme jokių priežasčių koreguoti savo strateginę branduolinę poziciją ar požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą. Mes ir toliau esame įsipareigoję kolektyvinei NATO aljanso gynybai“, – sakė pareigūnas[2].
Tuo tarpu Hansas Kristinsesas, Amerikos mokslininkų federacijos branduolinės informacijos projekto direktorius teigia, kad šis Rusijos sprendimas yra dalis V. Putino žaidimo, kuriuo jis bando įbauginti NATO: ekspertas pažymi, kad perkelti ginklus į Baltarusiją nėra taktiškai naudinga, nes savo teritorijoje Rusija turi pakankamai galingų, tūkstančius kilometrų nuskrieti galinčių ginklų.
Buvusi JAV žvalgybos pareigūnė bei Rusijos politikos ekspertė Rebeca Koffler teigia, kad šis V. Putino žingsnis yra atsakas į NATO bandymus išplėsti savo aljansą įtraukiant Švediją ir Suomiją.
„V. Putinas rodo, kad jis nesitraukia, o juda į priekį. Tai Rusijos ir NATO žvilgsnis į vienas kitą. V. Putinas į šį žingsnį žiūri kaip į ilgalaikį laikysenos koregavimą, siekiant paruošti Rusiją karui su NATO, kurį Generalinis štabas laiko neišvengiamu, atsižvelgiant į tai, kad Maskva ir Vašingtonas tvirtai stovi ant šio konflikto eskalacijos slenksčio.“
Tarptautinė branduolinių ginklų panaikinimo kampanija šį V. Putino pareiškimą pavadino itin pavojingu eskalavimu.
„Karo Ukrainoje kontekste klaidingo apskaičiavimo arba klaidingos interpretacijos tikimybė yra itin didelė. Dalijimasis branduoliniais ginklais gerokai pablogina padėtį ir kelia katastrofiškų humanitarinių padarinių riziką“, – teigiama organizacijos tviterio paskyroje.
Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pažymi, kad rizika, jog karas gali peraugti į branduolinį karą, tebėra labai maža ir pabrėžė, kad V. Putinas branduolinio karo scenarijaus įgyvendinti šiuo metu nesirengia.
Tuo tarpu NATO taktinių branduolinių ginklų perkėlimą į Baltarusiją pavadino pavojinga ir neatsakinga praktika.
„NATO yra budri ir mes atidžiai stebime situaciją. Nepastebėjome jokių Rusijos branduolinės pozicijos pokyčių, dėl kurių turėtume koreguoti savo“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirbis taip pat sakė, kad JAV gynybos pareigūnai nepastebėjo jokių požymių, kad V. Putinas jau būtų pradėjęs keisti savo taktinių branduolinių ginklų išdėstymą.
„Iš tikrųjų nematėme jokių požymių, kad jis ketintų panaudoti branduolinius ginklus”, – sakė J. Kirbis.
Savo ruožtu Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas įspėjo Baltarusiją, kad jai gali būti taikomos tolesnės sankcijos, jei joje bus laikomi Rusijos branduoliniai ginklai.
„Rusijos branduolinių ginklų laikymas Baltarusijoje reikštų neatsakingą eskalaciją ir grėsmę Europos saugumui. Baltarusija vis dar gali tai sustabdyti, tai yra jos pasirinkimas. ES yra pasirengusi atsakyti tolesnėmis sankcijomis.“
Sankcijos – neveikiančios ir keičiančios pasaulio tvarką
Tačiau tokie ES perspėjimai apie sankcijos neturėtų paveikti net ir Baltarusijos režimo. Dar baigiantis Kinijos prezidento kelionei Maskvoje, Xi Jinpingas Vladimirui Putinui pasakė, kad dabar „vyksta pokyčiai, kurių nebuvo per 100 metų“. Ir tikrai, abi šios šalys aktyviai remia pasaulio persitvarkymo idėją, o tokiame pokyčių etape Vakarų sankcijos tampa neveikiančios.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, JAV ir sąjungininkės paskelbė vienas iš griežčiausių įmanomų sankcijų, taip siekiant sužlugdyti Rusijos ekonomiką. Tačiau jau praėjusią vasarą rublio kursas buvo stipriausias per daugiau nei septynerius metus. Šių metų sausį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikė prognozę, jog Rusijos ekonomikos rezultatai 2023 m. bus geresni nei Vokietijos ar Jungtinės Karalystės.
Akivaizdu, kad toliau taikant sankcijas, pavojus kyla jau patiems Vakarams, ypač JAV. TVF ekonomikos patarėja Gita Gopinath pati atskleidė, kad sankcijos Rusijai gali susilpninti dolerio dominavimą. Matome ir tai, kaip Vakarams nuo pasaulio siekiant atskirti Rusiją, ši atranda naujų, įtakingų partnerių.
Taip kuriasi nauji prekybos, investicijų ir finansų blokai, o vis daugiau ekspertų pažymi, kad JAV pasiekė tam tikrą „negrįžimo tašką“, tačiau nei prezidento Joe Bideno administracija, nei kiti partneriai to nepripažįsta arba atsisako tai pripažinti[3].
Regionui gresia dar didesnė įtampa ir nestabilumas
Vis dėlto, į branduolinių taktinių ginklų perkėlimą į Baltarusiją negalima žiūrėti ir aplaidžiai. Manoma, kad jei toks scenarijus išsipildys, situacija regione taps dar labiau įtempta.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigia, kad šis žingsnis „šiurkščiai prieštarauja Baltarusijos žmonių valiai ir atspindi tolesnį Baltarusijos pajungimą Rusijos kontrolei“.
„Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje tiesiogiai pažeidžia Baltarusijos konstituciją ir šiurkščiai prieštarauja Baltarusijos žmonių valiai įgyti nebranduolinės valstybės statusą, išreikštą 1990 m. Baltarusijos valstybinio suvereniteto deklaracijoje“, – sako S. Cichanouskaja[4].
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksijus Danilovas šį rusų ir baltarusių planą įvertino kaip Baltarusijos vidaus destabilizacijos pavyzdį.
„Kremlius paėmė Baltarusiją kaip branduolinę įkaitę“, – teigia jis.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis patarėjas Michailas Podoliakas pašiepė V. Putino planą, sakydamas, kad Rusijos lyderis yra pernelyg nuspėjamas.
„Darydamas pareiškimą apie taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, jis prisipažįsta, kad bijo pralaimėti ir viskas, ką jis gali padaryti, tai gąsdinti taktika“, – tviteryje rašė M. Podoliakas.
Vis dėlto, Ukraina reagavo į šią žinią rimtai ir sušaukė neeilinį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį bei apkaltino Maskvą žengus „dar vieną provokacinį žingsnį“, kuriuo siekiama pakenkti „visai tarptautinei saugumo sistemai“.
Rusija tęsia gąsdinimo politiką
O Rusija toliau siekia įbauginti Vakarus tiek dėl paramos Ukrainai, tiek dėl NATO plėtros. Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas neseniai pareiškė, kad NATO šalys jau dabar yra aktyvios konflikto Ukrainoje dalyvės.
„Iš tikrųjų NATO šalys yra konflikto šalys. Jos pavertė Ukrainą vienu dideliu kariniu miesteliu. Jos siunčia ginklus ir šaudmenis Ukrainos kariams, aprūpina juos žvalgybine informacija“[5].
Šis artimas Rusijos prezidento V. Putino sąjungininkas taip pat perspėjo Vakarus, kad Maskva turi „modernių unikalių ginklų, galinčių sunaikinti bet kurį priešininką, įskaitant Jungtines Valstijas“.
Rusijos saugumo tarybos sekretorius N. Patruševas teigė, kad Amerikos politikai, patekę į savo pačių propagandos spąstus, tebėra įsitikinę, kad tiesioginio konflikto su Rusija atveju JAV yra pajėgios suduoti prevencinį raketų smūgį, po kurio Rusija nebegalės atsakyti, tačiau tai neva tėra „trumparegiška kvailystė“.
„Rusija yra kantri ir savo kariniu pranašumu nieko negąsdina. Tačiau ji turi modernių unikalių ginklų, galinčių sunaikinti bet kurį priešininką, įskaitant Jungtines Valstijas, iškilus grėsmei jos egzistencijai“[6].
Rusijos valstybinės televizijos laidų vedėjai taip pat vis dažniau kalba apie tai, kad Rusija gali suduoti branduolinį smūgį Vakarams. Valstybinės rusų televizijos laidos vedėjas Aleksejus Gudašnikovas eteryje kalbėjo taip:
„O kas, jei jie ne tik neprieštarauja, bet iš tikrųjų nori, kad mes smogtume? Leiskite man paaiškinti, kodėl… Manau, kad šimtai milijonų amerikiečių to nenori. Tačiau yra tam tikra elito dalis, kuri žino, kad bet kuri raketa, išskyrus hipergarsinę, atskrietų per 30 minučių. Jie galėtų pasislėpti po žeme ir laukti kelių atakų. Po to jie kalbės apie siaubingą Rusijos žiaurumą ir apie tai, koks tai buvo baisus genocidas. Visi kiti mirs, išskyrus Joe Bideną. Visi kiti mirs, išskyrus Zelenskį. Visi kiti mirs, išskyrus vyriausybes Londone ar kitose NATO šalyse, nes jos turės laiko išvykti. Tai galima padaryti per kelias minutes, o jie turės 20-30 minučių laisvo laiko. Todėl įtariu, kad šie vaikinai yra pasirengę ir tokiam įvykių posūkiui. Jie tai puikiai supranta ir yra pasirengę. Galbūt tai atrodo kaip beprotybė, bet, kita vertus, remiantis jų pareiškimais, būtent taip ir atrodo“.
Tariamas Rusijos blefas kažkada gali pasirodyti esantis tiesa
Nors dalis ekspertų, analitikų ir pačių politinių bei saugumo lyderių ramina Vakarų visuomenes teigdami, kad savo branduoline retorika Rusija tik siekia įbauginti, buvęs JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas mano, kad Rusijos prezidentas galimai neblefuoja, bent jau dėl savo grasinimo perkelti branduolinius ginklus į kaimyninę Baltarusiją[7].
„Manau, kad jis blefavo, kai anksčiau bandė grūmoti branduoliniu kumščiu. Dabar galbūt jis neblefuoja ta prasme, kad iš tikrųjų gali perkelti taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją, o tai yra atskira problema.“
Eksperto teigimu, kariniu požiūriu, net jei V. Putinas tai padarytų, iš tikrųjų tai neturėtų didelės reikšmės, nes jau yra žinoma, kad Kaliningrade yra daug branduolinių atsargų, raketų, sparnuotųjų raketų, bepiločių lėktuvų ir kovinių galvučių.
„Tai vieta, kuri iš esmės jau seniai yra Rusijos karinis objektas, atsiradęs dar Sovietų Sąjungos laikais. Taigi pajėgumai, kuriuos Rusija jau turi Kaliningrade, gali kelti didžiausią grėsmę. Nemanau, kad idėja perkelti keletą taktinių branduolinių ginklų į Baltarusiją keičia šią pusiausvyrą.“
