- Rusija perspėja Vakarus dėl konflikto eskalavimo
- JAV viceprezidentė vyks į Vokietiją, J. Bidenas – į Lenkiją
- Ukraina skelbia nukovusi rekordinį skaičių okupantų
- Ukrainos gynybos ministras gali būti atstatydintas
Rusija perspėja Vakarus dėl konflikto eskalavimo
Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainai įtraukia NATO į konfliktą ir perspėja, kad tai gali sukelti nenuspėjamą karinių įvykių eskalaciją.
„JAV ir jų sąjungininkės stengiasi kuo labiau pratęsti konfliktą. Tam jie pradėjo tiekti sunkiąją puolamąją ginkluotę, atvirai ragindami Ukrainą užgrobti mūsų teritorijas. Iš tikrųjų tokie žingsniai įtraukia NATO šalis į konfliktą ir gali lemti neprognozuojamą eskalacijos lygį“, – sako gynybos ministras Sergejus Šoigu[1].
Maskva ne kartą kaltino Vakarus ir NATO tiesioginiu įsitraukimu tiekiant ginklus Kijevui ir įspėjo, kad NATO ginklai yra „teisėti taikiniai“ jos ginkluotosioms pajėgoms.
Dėl sparčios konflikto Ukrainoje eskalacijos Vakarų pasaulį įspėjo ir Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas, kuris neseniai išreiškė susirūpinimą dėl karo krypties.
Jis perspėja apie tai, kad taikos perspektyvos mažėja, o „tolesnio eskalavimo ir kraujo praliejimo tikimybė vis didėja“.
„Bijau, kad pasaulis ne užmerktomis akimis žengia tiesiai į platesnį karą – bijau, kad jis tai daro jau visiškai plačiai atmerktomis akimis“, – sakė A. Guterresas[2].
JAV viceprezidentė vyks į Vokietiją, J. Bidenas – į Lenkiją
Konfrontacijos tarp Vakarų valstybių bei Rusijos grėsmei augant, aukščiausio rango Amerikos politikai toliau demonstruoja paramą Ukrainai.
Kasmetinėje savo kalboje Amerikos prezidentas Joe Bidenas patikino, kad Jungtinės Valstijos ir toliau vieningai remia Ukrainą, kuri priešinasi Rusijos invazijai; J. Bidenas patvirtino ir anksčiau išsakytus žodžius, kad Vašingtonas palaikys Ukrainą „tiek, kiek reikės“.
„Kalbėjau šioje salėje prieš metus, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vladimiras Putinas pradėjo žiaurų išpuolį prieš Ukrainą – žudikišką išpuolį, primenantį Antrojo pasaulinio karo metu Europos išgyventą mirtį ir sunaikinimą. Putino invazija buvo amžiaus išbandymas, išbandymas Amerikai, išbandymas pasauliui. Ar mes pasisakysime už pačius svarbiausius principus? Ar pasisakysime už suverenitetą? Ar ginsime žmonių teisę gyventi be tironijos? Ar ginsime demokratiją? Po metų žinome atsakymą: „Taip, mes tai padarėme“, – kalbėjo JAV prezidentas[3].
Atstovų Rūmų kontrolę perėmę respublikonai kritiškai vertina milijardinę JAV paramą Ukrainai, tačiau dalis politikos analitikų teigia, kad bent jau Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy ir dalis jo aplinkos įstatymų leidėjų palankiai įvertino J. Bideno parodytą tęstinį įsipareigojimą Ukrainai.
„Turiu pasakyti, kad mačiau daug daugiau palaikymo iš respublikonų pusės, kai jis kalbėjo apie Ukrainą, ypač tuo metu, kai jis sakė: „Mes remsime ją tiek, kiek reikės“, – teigia Elizabeth Shackelford iš Čikagos skyriaus pasaulinių reikalų tarybos.
O kol finansinės bei karinės paramos srautas į Ukrainą vis dar teka, JAV lyderiai karo siaubiamą šalį remia ir diplomatija. Pranešama, kad JAV viceprezidentė Kamala Harris vasario 16-18 dienomis vyks į Miuncheną, kur dalyvaus Europos saugumo konferencijoje[4].
Joje bus aptarta tolimesnė JAV ir Vakarų parama Ukrainai bei potencialus naujas Rusijos puolimo etapas. Vokietijoje K. Harris susitiks ir su Amerikos sąjungininkų Europoje atstovais.
Tuo tarpu pats prezidentas J. Bidenas šį mėnesį keliaus į Lenkiją, kur paminės Rusijos karo prieš Ukrainą metines. Skelbiama, kad J. Bidenas į Lenkiją vyks vasario pabaigoje, bet kelionė bus galutinai patvirtinta tik tada, kai apie ją paskelbs Baltieji rūmai.
Vis tik, Lenkijos prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais neseniai atskleidė, kad Lenkijos vyriausybė jau ruošiasi būsimam J. Bideno vizitui.
„Jau tikrai žinome, kad prezidentas Joe Bidenas teigiamai atsilieps į prezidento Andrzejaus Dudos kvietimą ir atvyks į Lenkiją. Su Amerikos puse sutarėme, kad šio vizito datą paskelbsime tinkamu laiku, tačiau galiu patikinti, kad tai bus greitai“, – sakė Marcinas Przydaczas[5].
Ukraina skelbia nukovusi rekordinį skaičių okupantų
Antradienį Ukrainos pusė paskelbė, kad per paskutines 24 valandos nukovė rekordiškai daug Rusijos karių – 133 190. Taip pat pranešta apie tai, kad ukrainiečiai per kelias dienas sunaikino 25 rusų tankus[6]. Ši informacija nėra patvirtina nepriklausomų stebėtojų.
Karui Ukrainoje beveik pasiekus vienerių metų ribą, ekspertai yra linkę manyti, kad Rusija šiame kare jau prarado nuo 200 000 iki 270 000 karių: didelė dalis jų galėjo žūti, kiti galimai yra sužeisti nelaisvėje arba dingę be žinios[7].
Žvelgiant į modernių laikų karų suvestines, ekspertai teigia, kad vienam žuvusiam kariui tenka trys ar keturi sužeistieji. Ši teorija leistų manyti, kad rusai jau neteko bent 270 000 karių arba kitaip tariant, beveik visų, kurie prieš beveik metus pradėjo „nepaprastąją karinę operaciją“.
Tokia padėtis galėtų pakenkti Rusijos gebėjimui tęsti karą, tačiau per pastarąsias kelias savaites Rusija pirmą kartą per pusmetį pasiekė laimėjimų, nors pažanga vis dar yra menka, o Maskva neužėmė nė vieno didesnio miesto.
Jau keletą mėnesių įnirtingi mūšiai vyksta aplink ukrainiečių kontroliuojamą Bachmutą Donecko provincijoje, bet Rusijos pajėgos pradėjo puolimą ir prieš Vuhledaro miestą, kuris yra strategiškai svarbioje rytinės ir pietinės fronto linijų sankirtoje.
„Mūšiai dėl regiono įsibėgėja. Rusai į mūšį meta naujus dalinius ir naikina mūsų miestus ir kaimus“, – teigia Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenko.
Rusai jau kurį laiką telkia naujus karinius dalinius pagal rytines ir šiaurės rytines Ukrainos sienas. Ukrainos pareigūnai teigia, kad Rusija rengiasi naujai puolimo bangai per invazijos metines vasario 24 d.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis prognozavo, kad Rusija tikriausiai tęs puolimą Donbase, gali pradėti puolimą Zaporožės regione. Manoma, kad Rusija rudenį mobilizavo apie 300 000-500 000 karių, o dar tiek pat siekia mobilizuoti per ateinančius mėnesius.
Ukrainos gynybos ministras gali būti atstatydintas
Ukrainai su nerimu ruošiantis naujai agresoriaus atakos bangai, šalies viduje kalbama apie netikėtas permainas gynybos ministerijoje.
Pasirodė pranešimai apie galimą gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo atsistatydinimą arba atstatydinimą. Tokia informacija pasirodė po gynybos ministerijai pateiktų kaltinimų korupcija, nors pats ministras su skandalu tiesiogiai susietas ir nebuvo.
Manoma, kad O. Reznikovo situacija rodo tam tikrą skilimą Ukrainos vyriausybėje, o viešumą pasiekianti informacija šiuo klausimu – dviprasmiška.
Dar savaitgalį Ukrainos žiniasklaida, besiremdama informacija iš vyriausybės, skelbė, kad siekiant stiprinti karinį ir pramoninį bendradarbiavimą, O. Reznikovas bus perkeltas į strateginių pramonės šakų ministro postą, o jį poste pakeis šalies karinės žvalgybos agentūros vadovas generolas Kyrylo Budanovas[8].
Vis dėlto, neilgai trukus Ukrainos Aukščiausiosios Rados frakcijos „Liaudies tarnas“ vadovas Davidas Arakhamia pareiškė, kad artimiausią savaitę „jokių personalo pokyčių gynybos sektoriuje nebus“.
Pats O. Reznikovas sakė, kad atsistatydinti neketina, bet patvirtino, kad galutinį sprendimą dėl jo ateities priims prezidentas.
„Jei staiga sulaukčiau tokio pasiūlymo iš Ukrainos prezidento ar ministro pirmininko, jo atsisakyčiau, nes neturiu kompetencijos“, – sakė O. Reznikovas, komentuodamas perėjimą į kitą ministeriją.
Pats Volodymyras Zelenskis šiuo klausimu nekalba. Pagal šalies įstatymą, Ukrainos gynybos ministras turi būti civilis asmuo, tačiau O. Reznikovą pakeisti turintis K. Budanovas yra kariškis. Tuo tarpu O. Reznikovas, pagal profesiją yra teisininkas.
Karo Ukrainoje akivaizdoje Vakaruose jis užsitarnavo teigiamą reputaciją, tačiau Ukrainą krečiantys korupcijos skandalai atvedė iki O. Rezniko pavaduotojų ir kelių kitų ministerijos pareigūnų.
