Sparčiai smunka regioninių bankų akcijos
Vos per kelias dienas JAV bankrutavo net trys didžiulės finansų įstaigos: Silicio slėnio bankas (SVB), kriptovaliutų skolintojas „Silvergate Capital“ bei į kriptovaliutas taip pat orientuotas „Signature“.
Tokia situacija sukėlė milžinišką įtampą visame Amerikos finansų sektoriuje, o ši įtampa, regis, niekur nedingsta. Priešingai, grasina virsti tikra panika.
JAV bankų akcijos ir toliau sparčiai smunka. Pirmadienį šalies bankų indeksas „KBW Nasdaq“ nukrito 11,7 proc. Neigiamas augančios krizės poveikis labiausiai palietė regioninius valstijų bankus. Pavyzdžiui, „First Republic“ banko indeksas nukrito 61,8 proc., „Western Alliance Bancorp“ – 47,1 proc., o „KeyCorp“ – 27,3 proc[1].
San Franciske įsikūrusio „First Republic“ banko prekyba buvo net kelis kartus sustabdyta dėl per didelio nepastovumo. Tuo tarpu Arizonoje įsikūrusio „Western Alliance Bancorp“ akcijos pademonstravo antrą prasčiausią regioninių bankų rodiklį. Los Andžele įsikūrusio banko „PacWest“ ir Jutos banko „Zions“ akcijos taip pat prarado daugiau kaip penktadalį savo vertės.
Iš 156 į biržos sąrašus įtrauktų JAV bankų, stebimų pagal „Refinitiv“ sektoriaus indeksą, 149 bankų akcijos pirmadienio dieną baigė smuktelėjusios, dažniausiai – itin ženkliai. Milžiniškus milijardinius nuostolius jau spėjo patirti net patys didžiausi šalies bankai.
Finansų sektoriuje kylant įtampai, daugelio JAV regioninių bankų skolintojai pritraukė dešimtis milijardų dolerių šiam sektoriui apsaugoti. Pirmadienį Federalinių būsto paskolų bankų sistema pardavė 88,7 mlrd. JAV dolerių vertės trumpalaikių obligacijų, kurias skolintojai galėtų panaudoti finansavimui[2].
Tuo tarpu investuotojai dabar jau nebemano, kad JAV centrinis bankas kitą savaitę vyksiančiame posėdyje ryšis dar didinti palūkanų normas taip kaip buvo prognozuota – 50 bazinių punktų. Kiek daugiau nei 50 proc. investuotojų tikisi, kad federalinių fondų palūkanų norma liks nepakitusi, o likusieji mano, kad padidinimas įvyks ketvirčiu procentinio punkto.
JAV – krentantis dolerio kursas ir pinigus išsigryninti skubantys žmonės
O sumaiščiai tęsiantis, antradienį JAV dolerio kursas, palyginti su daugeliu pagrindinių valiutų, nusmuko[3]. Įtampa bankų sektoriuje ir finansinė nežinomybė dalį ekspertų verčia įžvelgti ženklus, jog bankų sistema gali susidurti su dar didesnėmis, sisteminėmis problemomis.
Pavyzdžiui, 2022 m. pabaigoje JAV bankai turėjo 620 mlrd. dolerių nerealizuotų nuostolių. Tai reiškia, kad jie turi turto, kurio vertė sumažėjo dėl kylančių palūkanų normų. Šis skaičius ženkliai padidėjo, nes prieš metus siekė vos 8 mlrd. dolerių.
Dar praėjusią savaitę Federalinės indėlių draudimo korporacijos paskelbti dideli nerealizuoti nuostoliai rodo, kad bankų sistema susiduria su nauja rizika, kylančia dėl Federalinės rezervų sistemos didinamų palūkanų normų[4].
Sujungus bankų bankroto krizę ir įtampą dėl kylančių palūkanų normų, tiek JAV, tiek ir globalios ekonomikos ateitis atrodo ypač neapibrėžta. Tai pastebi ne tik finansų analitikai ar ekonomistai, tačiau ir vis daugiau eilinių piliečių, kurie bijodami prarasti savo santaupas, skuba išsigryninti pinigus.
Dar savaitgalį prie bankrutavusio SVB nusidriekė gausios eilės. O pirmadienio rytą jos dar labiau išaugo. Dabar Silicio slėnio bankas, turėjęs 17 filialų Kalifornijoje ir Masačusetse, privalo išmokėti klientams jų pinigus.
Eilėje prie įstaigos elektros verslą plėtojantis amerikieties Dave’as Barry JAV žiniasklaidai pasakojo, kad eilėje laukia tikėdamasis išeiti su čekiu arba pavedimu. Jis taip pat teigė, kad savaitgalį neturėjo jokios informacijos apie tai, ar pinigus iš viso pavyks susigrąžinti.
„Nulis informacijos. O mes turime įsipareigojimų dėl darbo užmokesčio. Esame elektros verslas ir šiandien po pietų turime įvykdyti darbo užmokesčio išmokėjimą. Todėl ir esu čia. Visi kiti eilėje tikriausiai daro lygiai tą patį. Kiekvieno situacija yra skirtinga, todėl tikiuosi, kad viskas išeis į gerąją pusę“, – teigė vyras[5].
JAV efektas jaučiamas ir Europoje, situacija paveiks ECB sprendimą
Sukrėtimas JAV finansų rinkoje jaučiamas visame pasaulyje. Pirmadienį Europos akcijos smarkiai krito, didžiausią smūgį sugėrė Italijos bei Šveicarijos bankų akcijos[6]. Frankfurto ir Paryžiaus akcijų rinkos smuko maždaug 3 proc., o Milane vienu metu net beveik 5 proc. Londono bankų akcijų vertė sumažėjo 2,3 proc.
Ekspertai mano, kad JAV bankų krizė bent iš dalies paveiks ir Europos Centrinio Banko planus didinti euro zonos bazines palūkanų normas. Tiesa, sprendimo pakelti palūkanų normas galbūt ir nebus visiškai atsisakyta dabar, tačiau manoma, kad jos nebus didinamos gegužės mėnesį, kaip buvo kalbėta iki šiol.
„SVB žlugimas gali tapti atsargesnio centrinių bankų požiūrio katalizatoriumi“, – sako Šveicarijos „Pictet Wealth Management“ ekonomistas Frederik Ducrozet[7].
Tuo tarpu Vokietijos investicinio banko „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas teigia, kad dabar ECB neatsisakys 50 bazinių punktų palūkanų normos padidinimo, kurį planuoja atlikti šią savaitę, o ateityje bus atsižvelgiama į tai, kaip situacija klostysis anapus Atlanto.
„Jie tikriausiai užsimins, kad bus daugiau palūkanų normų kėlimų, nesakydami, ar tai bus 25, ar 50 bazinių punktų, kad duotų sau laiko pažiūrėti, kaip viskas klostysis toliau“, – sako ekspertas.
Lietuvoje galima susidurti su kreditų krize
Lietuvoje JAV bankų krizė taip pat pasitikta su nerimu. Šalyje ir taip susiduriama su milžiniška infliacija, žmonėms vis sunkiau tampa būtinybė padengti savo paskolų įsipareigojimus. Vien kalbos apie artėjančią plataus masto finansų krizę daugelį labai gąsdina.
Tačiau perlaidų startuolio „TransferGo“, kuris anksčiau yra dirbęs su SVB, generalinis direktorius Daumantas Dvilinskas sako, kad dar negalima drąsiai teigti, kad tai, ką matome Amerikoje, jau yra bankų krizė.
Jo teigimu, SVB žlugimą lėmė esminiai ir blogi mikro sprendimai bei didelė inovacijų įmonių koncentracija viename banke[8].
Savo ruožtu „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad JAV bankų žlugimas yra ne finansų, bet likvidumo krizė.
„Tokios krizės vadinamos likvidumo. Sudėliota daug saugiklių, kad tokių krizių išvengtume. Pirmas dalykas – indėlių draudimas, kad žmonės nebūtų suinteresuoti atsiimti pinigų, pvz., Lietuvoje nėra visai jokios logikos, prisiklausius kažkokių gandų, atsiimti indėlius iš finansinių institucijų, nes iki 100 tūkst. eurų pilnai viskas draudžiama. Kaip parodė „Snoro“ ir „Ūkio banko“ uždarymas, pinigai labai greitai išmokami su visomis palūkanomis. Toks draudimas galioja visoje ES“, – sako jis.
Ž. Mauricas teigia, kad panikuoti Lietuvos gyventojams kol kas nereikia, o JAV bankų likvidumo krizė būtų turėjusi didesnį poveikį mums, jei būtų kilusi didesniu mastu.
„Krizė ateitų ne iš bankų, o tada, kai kredito rizika didesnė. Jeigu ir bus, kol ji dar apsisuks, labai daug laiko užtruks – turi arba įmonės pradėti byrėti, arba gyventojai masiškai vėluoti grąžinti paskolas. Bankai ir finansų sektorius dabar – stipresnė pusė, ypač Baltijos šalyse. Dabar kitokio pobūdžio sukrėtimas“, – teigia Ž. Mauricas.
Tuo tarpu verslininkas Mindaugas Busila teigia, kad susiklosčiusi situacija primena, jog bankai yra trapūs ir niekada negalima žinoti ateities: tereikia 5-10 proc. išsigandusių indėlininkų, kurie ima reikalauti savo pinigų ir bankas jau išgyvena krizę[10].
Verslininko teigimu, reikia suvokti tai, kad bankų sąskaitoje laikomos lėšos yra tik indėlis.
„Tai nėra Jūsų pinigai, tai yra indėlis, kas yra investicinis produktas. Ir Jis yra apdraustas iki 100 000 eurų. Todėl netiesa, kad tik maža dalis Lietuvos gyventojų investuoja – absoliuti dauguma gyventojų yra investuotojai t. y. indėlininkai“, – sako verslininkas M. Busila [10].
