Naujas aljansas kelia nerimą JAV
Praėjusią savaitę Kinijos, Irano ir Rusijos jūrų pajėgos rengė bendras karines pratybas Omano įlankoje. Pekinas tuomet skelbė, kad pratybų tikslas – pagilinti šalių karinių dalinių bendradarbiavimą ir suteikti „teigiamos energijos“ regioninei taikai ir stabilumui[1].
Tačiau tokiose pratybose nei JAV, nei Vakarai „teigiamos energijos“ tikrai neįžvelgė. Tokios bendros pratybos rodo vis didesnį Rusijos, Kinijos ir Irano suartėjimą, o tai gali turėti įtakos globaliai jėgų pusiausvyrai.
To apraiškos pastebimos jau dabar, kai karą Ukrainoje pradėjusią Rusiją vis dažniau viešai užtarti skuba ne tik komunistinė Kinija, tačiau ir Iranas.
Vienas iš aukščiausiųjų šios šalies lyderių Sajedas Ali Hoseinas Chamenėjus neseniai pareiškė, kad būtent JAV nėra suinteresuotos nutraukti karo[2].
„Tai JAV iš tikrųjų pradėjo karą Ukrainoje. JAV sukūrė pagrindą karui, kad galėtų išplėsti NATO į rytus. Dabar iš karo Ukrainoje didžiausią naudą taip pat gauna JAV. Vargšai žmonės Ukrainoje susiduria su tokia kančia, o ginklų gamybos įmonės JAV gauna naudos, todėl jos nesutiks nutraukti karo“, – teigė Irano lyderis, pernai Vladimirui Putinui sakęs, kad NATO pati būtų pradėjusi karą, jei Rusijos prezidentas „nebūtų ėmęsis iniciatyvos“.
Tokia vieša parama Rusijai ir stiprėjantis bendradarbiavimas rodo, kad Vakarų atskirtos bei stipriai sankcionuotos šalys siekia sukurti savitą aljansą, kuris atsvertų JAV ir Vakarų jėgas.
Žvelgiant į tokį scenarijų, ekspertai perspėja, kad Irano, Rusijos ir Kinijos santykiai ir glaudesnis jų bendradarbiavimas gali tapti rimtu iššūkiu tiek JAV, tiek ir jų partnerių galiai bei įtakai daugelyje pasaulio regionų.
Rusija, Kinija ir Iranas turi nuoskaudų viena dėl kitos, tačiau yra vienijamos neapykantos Vakarams
Nors Kinija, Rusija ir Iranas tarpusavio santykiuose nestokoja įtampų, o gilioje šalių istorijoje netrūksta skaudulių, šiuo metu jos tarsi yra priverstos susiburti ir bendrai veikti prieš Vakarus: taikydama sankcijas Rusijai, Amerika ėmėsi griežtos pozicijos ir Kinijos atžvilgiu, o pastangos atgaivinti Irano branduolinį susitarimą žlugo[3].
Negana to, visoms trims šalims taikomi įvairaus lygio sankcijų paketai, todėl jos yra priverstos bendradarbiauti ir dėl finansinių tikslų.
Žinoma, svarbi yra ir istorija. Tiek Rusija, tiek ir Kinija ar Iranas jaučia nuoskaudą dėl Vakarų imperializmo ir JAV vienpoliško pasaulio valdymo po Šaltojo karo laikotarpio. Suvienytos bendrų nuoskaudų, drauge jos tampa stipresnės.
O tai, kad toks bendradarbiavimas yra įmanomas, parodo ir Sirija. Čia Irano ir Rusijos interesai sutampa, šios šalys susivienijo siekiant išlaikyti Sirijos diktatorių valdžioje, taip pakenkiant JAV siekiams.
Tačiau tikriausiai būtų sudėtinga ginčytis, kad šioje trijulėje įtakingiausia ir bene realiausiai dabartinę pasaulio tvarką pakeisti galinti šalis yra Kinija.
Juk Kinija yra antra didžiausia pasaulio ekonomika. Tai yra viena iš didžiausių pasaulio valstybių tiek plotu, tiek ir pagal populiaciją. Čia sparčiai plėtojamos moderniosios, aukščiausio lygio technologijos, o visuomenė yra kontroliuojama griežtos komunistų partijos rankos. Vis gi, Kinija iš šios valstybių grupės, bendro aljanso su Iranu ir Rusija, tikriausiai, siekia išvengti labiausiai.
Tiek Rusijai, tiek ir Iranui Kinija yra pagrindinė tokios galios ir įtakingumo partnerė. Rusijos, o tuo labiau Irano vizijos keisti pasaulio santvarką atrodytų naivios ar net juokingos, jei jų pusėje nestovėtų ir Kinija.
Rusija ir Iranas deda akivaizdžias viltis į Kinijos užsienio politiką, tačiau Pekinui tokie partneriai nepriduoda prestižo, be to, nėra jau tokie naudingi, kaip galima manyti: Rusija sudaro mažiau nei 2 proc. viso Kinijos eksporto, o JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – 25 proc.
Tikėtina, kad kinų pragmatiška politika ir sąlyginis neutralumas kelia nerimą Maskvai ir Teheranui, nepaisant to, kad Rusija desperatiškai trokšta bet kokios pagalbos, iš bet kurios pusės.
Šioje istorijoje nederėtų pamiršti ir istorinių Rusijos, Kinijos, Irano nuoskaudų, kurios dabar tikrai stebuklingai neišnyko. Manoma, kad Rusijos politikos elitas nėra sužavėtas partneryste tik su Kinija ir Iranu.
Dalis skundžiasi, kad iš Kinijos gaunama parama yra pernelyg menka, o Iranas tarptautinėje arenoje nėra pakankamai įtakingas, kad bendradarbiavimu su juo būtų galima didžiuotis.
Tuo tarpu Kinijos diplomatai neslepia susierzinimo dėl nenuspėjamų Rusijos planų Ukrainoje, o eiliniai kinai vis dar jaučia nuoskaudą Rusijai, kai ši XIX a. užgrobė dalį Kinijos žemių.
Kinijos lyderiui lankantis Maskvoje, Japonijos premjeras atvyko į Ukrainą
Kol numanomas Rusijos, Kinijos ir Irano aljansas, regis, tebėra pirminiuose kūrimosi etapuose, Maskva ir Pekinas siekia stiprinti dvišalį bendradarbiavimą. Tai neabejotinai padarys Kinijos lyderio Xi Jinpingo apsilankymas Rusijoje, kur su V. Putinu yra aptariami ne tik šių šalių santykiai, tačiau ir karo Ukrainoje situacija.
Antrąją prezidentų susitikimo dieną vykusios diskusijos nieko naujo neatskleidė: Pekinas tvirtina, kad yra neutralus tarpininkas, Xi Jinpingas vėl teigė, kad Kinija pasisako už taiką ir dialogą, o V. Putinas pareiškė, kad Rusijos ir Kinijos paskelbtos bendros deklaracijos „atspindi ypatingą dvišalių santykių pobūdį“[4].
Kol Kinijos ir Rusijos lyderiai švaistosi pagyromis vienas kitam, Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida apsilankė Ukrainoje, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu[5]. Japonijos premjeras taip pat aplankė Bučą, padėjo gėlių prie ten esančios bažnyčios aukoms atminti.
„Apsilankęs Bučoje jaučiu didelį pasipiktinimą žiaurumu. Norėčiau atstovauti Japonijos žmonėms ir pareikšti gilią užuojautą tiems, kurie neteko savo artimųjų, buvo sužeisti dėl šio žiauraus akto“, – kalbėjo jis.
Japonija pati turi teritorinių ginčų tiek su Kinija, tiek ir su Rusija, todėl šiai šaliai ypač didelį susirūpinimą kelia glaudūs Pekino ir Maskvos santykiai.
Tačiau dėl šalies vidaus politikos principų Japonijos parama kariaujančiai Ukrainai yra menka ir apsiriboja tik šalmais, neperšaunamomis liemenėmis, dronais bei humanitarinėmis priemonėmis. Tokijas prisijungė ir prie JAV bei Europos valstybių sankcijų Rusijai.
Japonijos premjeras iki šiol buvo vienintelis G-7 lyderis, kuris nesilankė Ukrainoje. Dabar jis tapo pirmuoju Japonijos vadovu, atvykusiu į aktyvią karo zoną nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų.
JAV jau netrukus Ukrainai turėtų perduoti „Abrams“ tankus
Tuo tarpu karo Ukrainoje eigai beveik nekintant, JAV skuba šalį aprūpinti visa įmanoma ginkluote, galinčia padėti įveikti okupantus ir deda visas įmanomas pastangas kuo greičiau pristatyti „Abrams“ tankus: apie tai prabilo pats Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby, pažymėdamas, kad tankų pristatymo procesas „artimiausiu metu paspartės“[6].
Anksčiau JAV Kariuomenės sekretoriaus padėjėjas logistikai ir technologijoms Dagas Bušas sakė, kad kariuomenė turi planą ir jį vykdo, tačiau negali kalbėti apie detales, o kariuomenės sekretorė Christine Wormuth buvo užsiminusi, kad tankai Ukrainos nepasieks dar ne vieną mėnesį.
JAV Kariuomenės sekretoriaus padėjėjas logistikai ir technologijoms D. Bušas dabar taip pat pažymi, kad išsiųsti tankus į Ukrainą nebus paprasta, tačiau jis deda viltis, kad įranga bus paruošta ir neilgai trukus, galės pasiekti partnerius.
„Tai ne tik tankų siuntimas. Pats savaime tankas nėra karinis pajėgumas. Reikia siųsti visą paketą. Į jį įeina šaudmenys, transporto priemonės jam prižiūrėti, degalai, reikia atlikti sistemos mokymus, kad ji galėtų būti palaikoma mūšyje. Turime paruošti įrangą išvykimui taip, kad tai nepaveiktų JAV kariuomenės dalinių pasirengimo ir nedarytų įtakos įrangos tiekimui kitiems sąjungininkams, kuriems taip pat stengiamės įvykdyti jų užsakymą tankams „M1 Abrams“, – teigia jis.
Tuo tarpu Oklahomoje tęsiasi ukrainiečių karių apmokymai. Nuo sausio mėnesio čia mokosi net 65 Ukrainos kariai. Jie įgyja žinias apie tai, kaip naudoti gynybinių raketų sistemą priešo lėktuvams sekti ir numušti. Jau netrukus kariai išvyks iš Oklahomos į papildomus mokymus Vokietijoje, o po to drauge su „Patriots“ sistemomis grįš į Ukrainą[7].
Tiesa, kada tiksliai tai įvyks, atskleidžiama nėra dėl saugumo sumetimų, tačiau Pentagono atstovas spaudai sakė, kad tai bus greičiau, nei planuota iš pradžių.
„Dėl operacijos saugumo priežasčių neketinu kalbėti apie pristatymo terminus, tik pasakysiu, kad esame įsitikinę, jog galėsime „Patriots“ ten nugabenti pagreitintu laiku“, – teigia JAV oro pajėgų brigados generolas Patas Ryderis.
