Vakarų sankcijos Rusijos nestabdo
Europos Sąjunga (ES) nuo vasario 5 d. uždraudė importuoti dyzelino, benzino ir naftos produktus iš Rusijos. Tačiau vis daugiau ekspertų atvirai teigia, kad sankcijos, įvestos Rusijos energetikos produktams neveikia ir iki šiol nepasiteisino.
Negana to, bene garsiausiai už sankcijas Rusijos energetikos sektoriui pasisakančios Baltijos šalys praėjusiais metais iš rusų eksportuotojų daugiau nei dvigubai padidino suskystintų dujų pirkimus. Dalis šio įsigyto produkto vėliau buvo parduota net Ukrainai.
Ekspertai akcentuoja, kad Rusijai vis geriau sekasi išvengti Vakarų sankcijų ir ribojimų, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šiais metais Rusijai net pranašauja didelį ekonomikos augimą, kuris gali būti didesnis nei kai kuriose Europos šalyse.
ES Rusijai įvedė naujas sankcijas, tačiau senosios dar nesuveikė
Sekmadienį ES įvedė naujausią sankcijų Rusijai paketą. Juo taikomas embargas rusiškiems dyzelino, benzino ir kitiems naftos produktams[1]. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Rusija labai priklauso nuo pajamų, gaunamų iš naftos ir dujų pramonės. Vis dėlto, ar šios sankcijos iš tiesų paveiks Rusiją, abejojama.
ES ir toliau išlieka didžiausia rusiškos naftos importuotoja, o dėl Vakarų sankcijų jau anksčiau naujų partnerių paiešką pradėjusi Rusija dabar gali džiaugtis ir energetikos sektoriuje sutvirtintais prekybos saitais su Kinija bei Indija, kurios gali pasigirti milžiniškomis rinkomis.
Dėl šių veiksnių net ir praėjus beveik metams po Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir staigios Vakarų reakcijos į agresorės veiksmus, sankcijos Rusijai vis dar neatrodo veiksmingos.
Kaip teigia „Sankey Research“ prezidentas ir pagrindinis analitikas Paulas Sankey, energetikos išteklių kainų ribą inicijuoja „finansų srityje išsilavinimą turintys biurokratai, nesuprantantys naftos rinkų“.
„Iš patikimo šaltinio girdėjau, kad Saudo Arabija klausinėjo, kaip taip yra, kad rusiška nafta vis dar tebeteka. Dėl to kyla klausimas, kas bus su artėjančiomis sankcijomis produktams, nes atrodo, kad jos tiesiog neveikia“, – teigia ekspertas[2].
Analitinės įmonės „Vanda Insights“ įkūrėja Vandana Hari teigia, kad ji taip pat skeptiškai vertina naujus apribojimus Rusijos naftos produktams.
„Žaliavinės naftos kainų apribojimas buvo gana nereikšmingas. Manau, kad jų planuojami rafinuotų produktų apribojimai – apie 100 JAV dolerių už barelį dyzelinui ir švariems produktams ir galbūt apie 45 JAV dolerius degalams, pavyzdžiui, mazutui – tikriausiai taip pat bus nereikšmingi“, – teigia V. Hari.
Dalis ekspertų vis dėlto įžvelgia Vakarų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui naudą, tačiau pabrėžia, kad siekiant pilno sankcijų efektyvumo, situacija turi pasikeisti.
„Atrodo, kad kainų riba veikia, tačiau ji veikia dėl netinkamų priežasčių. Sandoriai dėl rusiškos naftos faktiškai sudaromi esant fiksuotai 60 JAV dolerių už barelį kainai, tačiau ne dėl to, kad pirkėjai laikosi viršutinės kainų ribos, o dėl to, kad nesusietą rusiškos „Urals“ kainą riboja sankcijos ir dėl to atsirandanti rinkos dinamika“, – teigia „Energy Intelligence Group“ naftos rinkų ekonomistas Julienas Mathonniere[3].
Tuo tarpu tyrimų bendrovės „Crystol Energy“ generalinė direktorė Carole Nakhle teigia, kad draudimas ir viršutinė kainų riba gali būti laikomi sėkmingais tik tuo atveju, jei jie baigsis numatytomis pasekmėmis Rusijos ekonomikos augimui. Ekspertės manymu, naujasis ES sankcijų paketas ir jo poveikis bus nedidelis, o tikrajam poveikiui nustatyti gali prireikti net labai ilgo laiko tarpo.
Baltijos šalys dvigubai padidino rusiškų dujų pirkimus
Sankcijų veiksmingumui kelią užkerta ir daugelio ES šalių demonstruojamas ribojimų apėjimas. Jeigu valstybė yra įsipareigojusi laikytis Bendrijoje priimtų sankcijų, privatus verslas sumaniai apeina daugelį sankcijų.
Tai rodo ir duomenys, kurie atskleidžia, kad už sankcijas rusų energetikos produktams garsiai pasisakiusios Baltijos šalys pernai pačios padidino suskystintų dujų iš Rusijos pirkimus[4].
Remiantis trijų prekybos ir krovinių tvarkymo šaltinių duomenimis, 2022 m. Rusijos eksportuotojai daugiau nei dvigubai padidino suskystintų naftos dujų pardavimus į Baltijos šalis, kurių dalis dar buvo parduota ir tai pačiai Ukrainai.
Rusija padidino bendrą suskystintų naftos dujų pardavimą Lietuvai, Latvijai ir Estijai iki 331 tūkst. tonų, nuo 159 tūkst. tonų ankstesniais metais. Rusijos suskystintų naftos dujų pardavimai Latvijai pernai išaugo 77 proc. iki 232 tūkst. tonų, tiekimas Lietuvai išaugo 8,5 proc. iki 72 tūkst. tonų, o Estijai – 42 proc. iki 27 tūkst. tonų.
Lietuvos energetikos ministerija teigia, kad nei suskystintų gamtinių dujų terminalas, nei kita valstybinė infrastruktūra rusiškų naftos produktų importui nenaudoja, o tai padaryti gali tik privatus verslas.
„Rusiškų suskystintų naftos dujų importas ir verslo santykiai su Rusija yra vertinti kaip moralinis aspektas, ir tokių įmonių vadovai, akcininkai patys galėtų plačiau pakomentuoti apie verslo santykių su Rusija palaikymą šiais precedento neturinčiais karo Europoje laikais“, – teigiama ministerijos pranešime[5].
Iš tiesų, Lietuvoje veikianti įmonė „Gazimpeksas“ patvirtino, kad 98 proc. savo suskystintų dujų atsigabena iš užsienio. Įmonės vadovas patvirtina ir tai, kad dujas perka ir iš Rusijos.
„Nėra, kur nupirkti propano. Jei būtų kur nupirkti kitur, tai, aišku, iš Rusijos mes nepirktume“, – sako „Gazimpekso“ įkūrėjas Jonas Šarkauskas.
Rusijos ekonomika gali pralenkti Vokietijos
Sankcijas sėkmingai apeinanti ir naujus partnerius atradusi Rusija ne tik kad nejaučia Vakarų sankcijų svorio, tačiau net rodo palankius ekonomikos augimo ženklus.
TVF dabar jau keičia savo ankstesnes prognozes ir skelbia, kad Rusijos ekonomika šiemet gali augti daugiau nei kai kurių Europos valstybių.
TVF padidino ne tik 2023 m., bet ir 2024 m. Rusijos ekonomikos augimo prognozes. Nors Rusijos centrinis bankas įspėjo, kad infliacijos rizika išlieka, o praėjusiais metais šalies ekonomika susitraukė 2,2 proc., TVF prognozuoja, kad šiemet ji padidės 0,3 proc., o kitąmet, net 2,1 proc. Tai reiškia, kad 2023 m. įvertis padidintas net 2,6 proc., o 2024 m. – 0,6 proc[6].
Jei šios prognozės taps realybe, Rusijos ekonomikos rezultatai bus geresni nei Vokietijos ar Jungtinės Karalystės. TVF prognozuoja, kad didžiausia žemyno ekonomika Vokietija augs vos 0,1 proc., o Jungtinės Karalystės ekonomika susitrauks 0,6 proc.
Stebėtinas Rusijos ekonomikos atsparumas paneigė bet kokias išankstines Vakarų ekonomistų prognozes. Praėjusiais metais ekspertai spėjo, kad Rusijos ekonomika susitrauks mažiausiai 10 proc.
Vis dėlto, išsipildė Rusijos centrinio banko scenarijus, kai šalies ekonomika sparčiai prisitaikė prie naujos ekonominės realybės. Dabar manoma, kad Rusijos centrinis bankas išlaikys 7,5 proc. pagrindinę palūkanų normą, o infliacija mažės.
