Nutekintuose susirašinėjimuose – J. D. Vance’o panieka sąjungininkams Europoje
Šiomis dienomis daug triukšmo sukėlė netikėtai paviešinti JAV administracijos pareigūnų susirašinėjimai, kuriuose atvirai kalbama apie JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos neigiamą požiūrį į sąjungininkus Europoje. Susirašinėjimus netyčia gavo ir paskelbė leidinio „The Atlantic“ žurnalistas Jeffrey Goldbergas.
Šiuose pokalbiuose aukščiausio lygio administracijos pareigūnai, įskaitant viceprezidentą J. D. Vance’ą, gynybos sekretorių Pete’ą Hegsethą, nacionalinio saugumo patarėją Michaelą Waltzą ir aukštą prezidento patarėją Stepheną Millerį, aptarė numatomą karinį smūgį Jemeno husių sukilėliams. Pokalbiuose išryškėjo, kad nors oficialiai operacija grindžiama rūpesčiu dėl prekybos kelių saugumo ir Irano sulaikymo politikos, realus motyvas – priversti Europą pajusti savo priklausomybę nuo JAV karinės galios[1].
J. D. Vance’as savo žinutėse atvirai abejojo smūgio tikslingumu, argumentuodamas, kad operacija pirmiausia naudinga Europai:
„Manau, kad darome klaidą“, – rašė jis ir pabrėžė, kad per Sueco kanalą keliauja vos 3 proc. JAV prekybos, tačiau net 40 proc. Europos prekybos. „Stipriausia priežastis tam – kaip [Trumpas] sakė – perduoti žinią Europai.“
J. D. Vance’as, kuris anksčiau sukėlė skandalą Miuncheno saugumo konferencijoje, apkaltindamas Europos lyderius vengimu atstovauti savo rinkėjų interesams, susirašinėjime neslėpė savo paniekos sąjungininkams (veikiausiai Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei). Europą jis niekinamai vadino „atsitiktine šalimi, kuri 30–40 metų nėra kariavusi karo“, nors Didžioji Britanija kartu su JAV kariavo Irake ir Afganistane.
Pastebima auganti J. D. Vance’o įtaka D. Trumpo administracijai
Šis pokalbių paviešinimas taip pat atskleidė vidinius administracijos nesutarimus. J. D. Vance’as pripažino, kad planuojamas smūgis Jemene prieštarauja D. Trumpo viešai demonstruojamai politikai Europos atžvilgiu.
„Nesu tikras, ar prezidentas supranta, kaip tai nesuderinama su jo dabartine žinute Europai“, – teigė J. D. Vance’as ir siūlė bent mėnesiui atidėti operaciją, kad būtų galima tinkamai paruošti visuomenę.
Šis pokalbis parodė ir didėjančią viceprezidento J. D. Vance’o įtaką administracijos užsienio politikai. Diskusijoje dalyvavo ir Andy Bakeris, J. D. Vance’o nacionalinio saugumo patarėjas, bei Danas Caldwellas, žinomas kaip susilaikymo politikos šalininkas Pentagonui priklausančiose institucijose.
D. Trumpo administracija negailėjo karčių žodžių dabartinei Europai
Į paviešintus pokalbius Europos lyderiai sureagavo labai jautriai. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas apkaltino J. D. Vance’ą, kad jis esą „siekia sukelti konfliktą“ tarp Europos ir JAV. Kiti Europos diplomatai taip pat neslėpė susirūpinimo, J. D. Vance’ą pavadindami „labai pavojingu Europai“.
Nepaisant susirašinėjime išryškėjusios administracijos narių antipatijos Europai, gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pažymėjo, kad operacija atspindi „pagrindines Amerikos vertybes“, o M. Waltzas pabrėžė, jog tik JAV gali atkurti tarptautinės laivybos saugumą. Tačiau jis sutiko, kad reikia suskaičiuoti operacijos kaštus ir reikalauti Europos padengti jos išlaidas.
„Jei manote, kad tai reikalinga, – pirmyn. Tik nekenčiu minties, kad vėl gelbėjame Europą“, – atsakė J. D. Vance’as.
P. Hegsethas į tai reagavo dar griežčiau:
„Visiškai pritariu tavo pasibjaurėjimui europiečių išlaikymu. Tai APGAILĖTINA.“ Bet jis taip pat pridūrė: „mes esame vieninteliai planetoje (ar mūsų pusėje), galintys tai padaryti.“
Diskusiją užbaigė prezidento patarėjas Stephenas Milleris:
„Prezidentas davė žalią šviesą, tačiau netrukus turėsime aiškiai pasakyti Egiptui ir Europai, ko iš jų tikimės mainais.“
O kitas aukštas D. Trumpo patikėtinis Steve’as Witkoffas neseniai pareiškė, kad Europos vietą galėtų užimti Persijos įlankos valstybės:
„Jos gali tapti daug svarbesnės nei Europa. Šiandien Europa yra disfunkcinė.“
Jam antrino ir populiarus politinis komentatorius Tuckeris Carlsonas, pridurdamas, jog „tai būtų naudinga pasauliui, nes Europa miršta“.
Kai kurie ekspertai tikina, kad šis vidinių susirašinėjimų paviešinimas gali turėti rimtų pasekmių transatlantiniams santykiams. Jų nuomone, Europa vis aiškiau suvokia, kad D. Trumpo administracijos viduje stiprėja radikali srovė, kurios tikslas – ne bendradarbiauti, o konfrontuoti su sena partnere.
