- Kuo geriau išlaikei matematikos tarpinį patikrinimą, tuo labiau būsi baudžiamas už klaidas, padarytas laikant valstybinį brandos egzaminą
- Formuojasi įspūdis, jog egzaminų sistema baudžia mokinius už anktesnius pasiekimus
- To nenumatė nei mokiniai, nei mokytojai. Primenu, kad pirminis tarpinių patikrinimų tikslas buvo sumažinti mokinių stresą!
- Švietimo sistema turėtų būti grindžiama lygybės ir teisingumo principais
Kuo geriau išlaikei matematikos tarpinį patikrinimą, tuo labiau būsi baudžiamas už klaidas, padarytas laikant valstybinį brandos egzaminą
Geri matematikos tarpinio patikrinimų rezultatai (20 taškų) sukuria diskriminacinę sistemą: kuo geriau išlaikei matematikos tarpinį patikrinimą, tuo labiau būsi baudžiamas už klaidas, padarytas laikant valstybinį brandos egzaminą.
Taigi, tarpinių patikrinimų rezultatai tampa spąstais.
Iliustruokime šią situaciją:
A. Mokinys iš antros egzamino dalies (VBE2) surinks 51 tašką ir pasiliks tarpinio patikrinimo įvertinimą (20). Taigi, bendras rezultatas 20+(51×1,34) = 88 taškai.
B. Mokinys iš antros egzamino dalies (VBE2) surinks 51 tašką, tačiau bus pasirinkęs perlaikyti I egzamino dalį ir, tarkime, surinks 40t (maksimumą). Taigi, bendras rezultatas 40+51=91 taškas.
Mokinys, kuris perlaiko VBE1 ir surenka 40 balų, surenka daugiau taškų (91 prieš 88). Rezultatai gali skirtis ir dar daugiau.
Formuojasi įspūdis, jog egzaminų sistema baudžia mokinius už anktesnius pasiekimus
TP balai (20 taškų) yra fiksuoti ir į galutinį rezultatą įtraukiami su dauginimo koeficientu. Tai lemia mažesnį galutinį rezultatą, palyginus su mokiniais, kurie perlaiko ir surenka didesnį VBE1 balą (pvz., 40 taškų).
TP balai daro mokinių galutinį rezultatą labiau priklausomą nuo VBE2 balo (padidinto koeficiento).Mokiniai, pasirinkę perlaikyti VBE1, gali gauti geresnį rezultatą, net jei jų VBE2 balas yra toks pat.
Galima teigti, kad dabartinė sistema tam tikrais atvejais baudžia mokinius už gerą pasirodymą I egzamino dalyje praeitais metais.
Jei mokinys prieš metus gerai pasirodė tarpiniuose patikrinimuose (TP) ir gavo maksimalų balą (pvz., 20 taškų), jis norėdamas nepabloginti savo situacijos, tarsi privalo perlaikyti pirmąjį patikrinimą, kad ir kaip keistai tai skambėtų.
To nenumatė nei mokiniai, nei mokytojai. Primenu, kad pirminis tarpinių patikrinimų tikslas buvo sumažinti mokinių stresą!
Tuo tarpu mokinys, kuris nepatenkinamai pasirodė TP arba neatliko tarpinių patikrinimų, turi galimybę pakelti savo rezultatą perlaikydamas VBE1 (pvz., surinkdamas 40 taškų). TP balai į galutinį rezultatą įtraukiami su dauginimo koeficientu (pvz., 1,34). Tai reiškia, kad galutinis rezultatas tampa labai priklausomas nuo VBE2 (antros egzamino dalies) rezultatų.
Kiekviena klaida VBE2 tampa kritiška, nes mažesnis balas čia tiesiogiai paveikia galutinį dauginamąjį rezultatą. Tie, kurie perlaiko VBE1 ir surenka geresnį balą (pvz., 40), turi daugiau galimybių kompensuoti galimas klaidas VBE2 dalyje, nes jų galutinis balas tiesiogiai sudedamas (be koeficientų).
Kiekviena klaida per VBE2 daro didesnę įtaką galutiniam balui mokiniams su TP balais, palyginti su tais, kurie perlaiko VBE1 ir gauna tiesiogiai sudedamą balą.
Tokia sistema sukuria papildomą stresą ir spaudimą mokiniams, ypač tiems, kurie gerai išlaikė TP. Jie žino, kad kiekviena klaida VBE2 gali kainuoti labai brangiai, ir tai gali neigiamai paveikti jų rezultatus.
Dėl TP balų dauginimo koeficiento, galutinis rezultatas tampa labiau priklausomas nuo VBE2 balo. Tai reiškia, kad mokiniai su aukštais TP balais yra labiau baudžiami už klaidas VBE2, nei tie, kurie perlaikė VBE1.
Dėl šių priežasčių galima daryti išvadą, kad dabartinė matematikos brandos egzamino vertinimo sistema yra nesąžininga ir diskriminacinė. Ji sukuria nelygias galimybes mokiniams, priklausomai nuo jų pasirodymo tarpiniuose patikrinimuose.
Juk visi šie mokiniai konkuruos dėl stojimo į aukštąsias mokyklas. Ne visi mokiniai buvo informuoti apie šiuos pokyčius, spręsdami perlaikyt I egzamino dalį.
Švietimo sistema turėtų būti grindžiama lygybės ir teisingumo principais
Dabartinė matematikos brandos egzamino vertinimo sistema prieštarauja šiems principams ir sukuria akivaizdžiai nelygias galimybes mokiniams, priklausomai nuo jų pasirodymo tarpiniuose patikrinimuose.
Ši situacija kelia klausimų dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kompetencijos ir atsakingumo, taip pat Nacionalinės švietimo agentūros. Ar apie tai buvo komunikuojama pakankamai, mokiniams apsisprendžiant dėl egzamino perlaikymo?
Tikiuosi, kad žiniasklaida ir visuomenė atkreips dėmesį į šią problemą ir pareikalaus atsakomybės iš ŠMSM.