Liūdnos prognozės Lietuvos vairuotojams: dyzelinas ir toliau brangs
Dyzelino kaina Lietuvoje jau pradėjo kilti, tačiau šis augimas, prognozuojama, artimiausiais metais tik intensyvės. Pagal ekspertų skaičiavimus, 2030-aisiais dyzelino kaina gali pasiekti net 2,5 euro už litrą. Tuo tarpu šalies pasienyje išsidėstę miesteliai atsidūrė kaip niekad pavojingoje pozicijoje, kai šių gyventojai ryžtasi kirsti sieną ir savo bakus pripildyti gerokai pigesniais degalais.
Pagrindinės priežastys, lemiančios šį kainų augimą, yra keli esminiai faktoriai. Pirma, didėjantys akcizai, kurie nuo 2025 metų kasmet kils ir 2028-aisiais pasieks 0,66 euro už litrą. Kadangi PVM skaičiuojamas nuo visos degalų kainos, su didėjančiais akcizais kils ir šio mokesčio dalis, tad dyzelino kaina iš esmės kils dar ir dėl to[1].
Antra, nuo 2027 metų įsigalios nauja ES emisijų prekybos sistema (ETS II), pagal kurią degalų pardavėjai turės pirkti aplinkos taršos leidimus (ATL), kurių kaina, pasak ekspertų, taip pat bus perkeliama ant vartotojų pečių. Ši naujovė dar labiau padidins dyzelino kainą, o 2030-aisiais ATL sudarys 0,54 euro už litrą. Be to, nors pirmos kartos atsinaujinančių degalų dalis kainoje šiuo metu yra minimali, su laiku ji taip pat didės dėl ES direktyvų, kurios skatina didinti atsinaujinančių išteklių dalį degaluose.
Dėl šių priežasčių dyzelino kaina neabejotinai brangs, tačiau tai taip pat skatina verslą jau dabar pradėti investuoti į efektyvesnes ir mažiau degalus naudojančias transporto priemones, taip pat pereiti prie biometano arba elektros varomų automobilių. Nors yra galimybė, kad Seimas koreguos akcizų tarifus, ypač atsižvelgiant į kaimyninių šalių mokesčius, ilgoje perspektyvoje dyzelino kainų mažėjimo tikėtis neverta. Visos ES šalyse vyks bendras perėjimas prie mažesnio priklausomybės nuo iškastinio kuro, todėl dyzelinas brangs ir toliau.
Seimas priėmė „žaliųjų“ kuro akcizų paketą: brangs dyzelinas, didės infliacija, o žemdirbiai susidurs su iššūkiais
Tuo tarpu Seimas priėmė naują „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, kuris nuo 2025 m., tikimasi, suvienodins dyzelino ir benzino akcizus, skatindamas dyzelino brangimą. Prognozuojama, kad dyzelinas gali brangti 4-6 centais per metus, o nuo 2026 m. dyzelino akcizas viršys benzino. Tai gali kelti nerimą dėl galimo degalų pirkimo iš mažesnes kainas siūlančių kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Lenkijos ar Baltarusijos, taip pat sukelti infliacijos augimą[2].
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad didesni degalų mokesčiai dar labiau paveiks prekių ir paslaugų kainas dėl didesnių pervežimo išlaidų. Žemdirbiams šis paketas taip pat kelia rūpesčių – padidėjęs akcizas ant raudonojo dyzelino gali stipriai didinti gamybos kaštus, ypač jei ūkiams reikės intensyviau džiovinti derlių. Nors tikslas – skatinti mažiau taršius degalus, ši reforma gali sukelti nepageidaujamų ekonominių ir socialinių pasekmių, kurias reikės atidžiai stebėti.
Sausio viduryje brangiausias benzinas fiksuotas Taline, dyzelinas – Vilniuje
Šią savaitę Talinas tapo brangiausiu miestu Baltijos šalyse pagal 95 oktaninio skaičiaus benzino kainas. Estijos sostinėje benzinas „Circle K“ degalinėse kainavo 1,679 euro už litrą, tuo tarpu Rygoje ir Vilniuje jis buvo pigesnis – 1,654 euro ir 1,559 euro atitinkamai[3].
Tačiau Vilnius savo ruožtu užėmė pirmąją vietą pagal dyzelino kainas – čia jis buvo brangiausias, siekdamas 1,699 euro už litrą. Taline dyzelinas buvo pigiausias, kainuojantis tik 1,609 euro už litrą. Toks kainų skirtumas tarp miestų atskleidžia įdomias tendencijas degalų rinkoje Baltijos šalyse.
Mažesni miesteliai jau susiduria su iššūkiais – jau pastebima degalų migracija
Nuo metų pradžios tendencingai augant degalų kainoms Lietuvoje, pasienio miestų gyventojai vis dažniau renkasi pildytis bakus Lenkijoje, kur kainos gerokai pigesnės. Tai sukelia nepatogumų, nes reikia gaišti laiką kelionėms, tačiau padeda sutaupyti. Dėl to mažesni miestai, tokie kaip Lazdijai ar Marijampolė, gali susidurti su ekonominiais sunkumais – mažesnė degalų ir kitų prekių paklausa gali lemti darbo vietų praradimą ir vietos verslų nuosmukį[4].
Kainų skirtumai tarp Lietuvos ir Lenkijos kelia ilgalaikių problemų, nes mažesniuose miestuose gali mažėti vartojimas ir gyventojų skaičius, o tai didins socialinę ir ekonominę atskirtį. Daugiau žmonių gali persikelti į didesnius miestus, ieškodami geresnių darbo galimybių ir paslaugų, kas dar labiau silpnins mažesnių miestų ekonomiką.
Nepaisant šių sunkumų, mažesnių miestų gyventojai ir toliau gali rinktis keliauti į kaimynines šalis dėl pigesnių degalų, tačiau ilgainiui tai gali sukelti dar didesnį miestelių tuštėjimą ir stiprinti ekonominę depresiją.
