Pamirškime pandemiją, kelią skinasi klimato karantinai
Anglijos Oksfordo miesto taryba ėmėsi distopinės idėjos spręsti aplinkosauginę užterštumo problemą. Oksfordšyro grafystės taryba pritarė planams, pagal kuriuos gyventojai, siekiant „išgelbėti planetą“ nuo visuotinio atšilimo, bus priskirti ir uždaryti vienoje iš šešių zonų.
Jau nuo 2024 m. Oksfordas bus suskirstytas į šešis rajonus, o automobilių vairuotojai turės prašyti leidimo važinėti tarp jų. Leidimus bus galima gauti ne daugiau kaip 100 dienų per metus.
Vadinamieji „eismo filtrai“ įvedami Oksfordo miesto ir Oksfordšyro grafystės taryboms siekiant tapti „15 minučių miestu“, kuriame bendrosios praktikos gydytojai, mokyklos ir parduotuvės būtų išdėstytos vietinėse zonose.
Tačiau mieste bus įrengiamos ne tik atskirtos zonos, bet ir elektroniniai vartai, neleisiantys laisvai judėti. Tai reiškia, kad leidimų negavę žmonės taps įkalinti savo gyvenamuosiuose rajonuose ir gyvens fantastinio filmo scenarijų primenančiame apokalipsės karantino režime.
O tokios idėjos plinta vis sparčiau. Įvairiais pavadinimais vadinami klimato karantinai ir atskiros miestų zonos jau yra išbandomos aibėje skirtingų miestų nuo Oksfordo iki Barselonos ar Melburno.
Baisiausias scenarijus tampa nauja realybe
Pagal naująją Oksforde pritaikytą schemą, gyventojams panorus išvykti iš savo zonos, jiems reikės gauti tarybos leidimą. Būtent taryba nuspręs, kas yra vertas laisvės, o kas ne.
Gyventojams bus leidžiama išvykti iš savo zonos ne daugiau kaip 100 dienų per metus. Norėdami išvykti, gyventojai turės užregistruoti savo automobilio duomenis taryboje, kuri vėliau stebės jų judėjimą išmaniosiomis kameromis visame mieste. Jei kuris nors iš 150 000 Oksfordo gyventojų daugiau kaip 100 dienų per metus važiuos už jiems paskirto rajono ribų, jam gali būti skirta 70 svarų sterlingų bauda. Medikams, gaisrininkams, policijos pareigūnams baudos taikomos nebus[1].
Nė vienas iš apribojimų nebus taikomas ir dviratininkams, el. paspirtukams, mopedams ir motociklams, autobusams, mikroautobusams, sunkiasvorėms transporto priemonėms, taksi.
Septynias dienas per savaitę, nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro gyventojus pagrindinėse gatvėse stebės ANPR kameros. Tokio masto kontrole Oksfordo grafystės taryba siekia maždaug 20 proc. sumažinti eismo intensyvumą.
Gyventojai išsigando ir pasipiktino „drakoniškais ribojimais“
Dėl vietos valdžios pasiūlytų pokyčių Oksforde ir viso Oksfordšyro grafystėje kilo masinės panikos banga. Pranešama, kad tarybos nariai susidūrė su užgauliojimais ir grasinimais, o leiboristų, libdemų ir žaliųjų valdomos tarybos bendrame pareiškime teigiama, kad šiuo metu „bendradarbiaujama su Temzės slėnio policija, kad būtų pranešama apie ekstremaliausius atvejus“.
Daugelis vietos gyventojų valdžios sprendimą tiesiai šviesiai vadina „klimato karantinu“ ir situaciją prilygina Berlyno sienai. Jau tūkstančiai piliečių spėjo pasirašyti peticiją, kurioje pasisako prieš tokį sprendimą ir ragina jį atšaukti[2].
Eddie Reevesas, Oksfordo grafystės tarybos konservatorių opozicijos lyderis, teigė, kad ši politika yra drakoniška, diskriminacinė ir brangiai kainuojanti.
„Taryba teisinasi, kad iždas traukiasi, nors išleidžia milijonus svarų sterlingų valstybės lėšų įvairioms prieš verslą nukreiptoms, į miestą orientuotoms priemonėms, iš kurių ši yra tik viena. Vadinamajai „liberaliai“ tarybai už 6,5 mln. svarų sterlingų sukurti asmeninę laisvę ribojančių kamerų tinklą yra neįtikėtina. Išleisdama 800 000 svarų sterlingų per metus, taryba galėtų pagerinti oro kokybę, paskatinti vietos verslą ir paskatinti keliaujančius į darbą ir iš darbo, tiek aplinkkeliu, tiek už jo ribų, išlipti iš automobilių, nes „parkuok ir važiuok“ aikštelės būtų nemokamos“, – teigia E. Reevesas.
Rugsėjį ir spalį vykusiose konsultacijose, kuriose dalyvavo 5 700 vietos gyventojų, buvo išreikštas nevienareikšmis pritarimas sprendimui, tačiau jau tuomet buvo iškeltas klausimas apie vietos verslų, kultūrinių objektų išlikimą, taip pat apie šeimų, pagyvenusių asmenų gerovę.
Gyventojų kontrolės mastai auga visame pasaulyje
Klimato karantinų ir uždarymų atveju aplinkosauginės problemos yra tik pretekstas kontroliuoti visuomenes, kurios savo nuolankumą pademonstravo dar koronaviruso pandemijos metu.
Drakoniški ribojimai ir žmonių sekimo technologijos pritaikomos ne tik Oksforde. Australijoje, tiek Brisbene, tiek Melburbne jau taikomi panašūs ribojimai. Australijos Senate apie tai net kalbėjo senatorius Axel Antic, akcentuodamas, kad šalies miestai pamažu tampa „skaitmeninio stebėjimo rajonais“.
„Invazinės technologijos, tokios kaip veido atpažinimo kameros, automobilių numerių skaitytuvai, išmanieji žibintai, išmanieji stulpai, išmanieji automobiliai, išmanieji rajonai, išmanieji namai ir išmanieji prietaisai – visi jie prijungti prie belaidžių tinklų ir bendrauja tarpusavyje. Kas čia blogo? Juk technologijos yra gerai, ar ne? Visa tai skirta jūsų saugumui ir patogumui, ar ne? Na, kaip čia pasakius. Iš tiesų jūsų gatvės jus šnipinėja. Jūsų mobilusis telefonas šnipinėja jūsų miestus, šnipinėja ir jus. O infrastruktūra būsimiems kuriama jau dabar“, – teigia senatorius[3].
A. Antic teigimu, patys žmonės suteikia galimybę stebėti savo elgesį, o tai jau netrukus gali tapti Kinijai analogiška socialinio kredito sistema, centrinio banko skaitmenine valiuta, skaitmenine tapatybe.
Pastarieji dveji metai buvo tik generalinė repeticija
„Manote, kad neprivalėsite laikytis šių taisyklių? Klystate. Pastarieji dveji metai buvo generalinė repeticija, kurioje mes parodėme, kad mums viskas tinka. Australai mieguistai eina į šią technokratinę ateitį. Kol mes sėdime ir rankas sudėję bandydami išsiaiškinti, ar tai tikrai vyksta, Australija dreifuoja distopinės skaitmeninės ateities link“, – teigia A. Antic.
Klimato išsaugojimu uždangstyti piliečių ribojimai jau veikia ir Paryžiuje, Milane, Barselonoje, Londone. Idėja, gimusia per koronaviruso pandemiją, siekiama įteigti žmonėms, jog pėsčiomis ar dviračiais būtiniausius taškus būtų galima pasiekti per 15 minučių, o automobilio naudojimas būtų ribojimas arba už jį reikėtų susimokėti.
Tokie sprendimai grasina ne tik užkirsti kelią asmenims gauti būtiniausias prekes ar paslaugas, dirbti ar mokytis, bet ir kelia pavojų dar labiau suskaldyti visuomenę. Be to, atskiros zonos ir miestų padalijimai verčia prisiminti pačius juodžiausius istorijos momentus, pradedant nuo Berlyno sienos, padalinusios milijonus berlyniečių, iki žydų getų ar juodaodžių segregacijos.
