Pasauliui prognozuojamas gėlo vandens trūkumas

Europos Komisija perspėjo, kad Europos Sąjungoje dėl vandens gali prasidėti konfliktai

Europos Sąjungos šalys gali pradėti pyktis tarpusavyje dėl mažėjančių gėlo vandens išteklių. Taip teigiama konfidencialiame Europos Komisijos dokumente, kuris kažkokiu būdu pateko į leidinio „Politico“ žurnalistų rankas. Remiantis EK duomenimis, dažnos sausros iki šio šimtmečio pabaigos taip pat gali prisidėti prie ES ekonominio augimo lėtėjimo.^[1]

Teigiama, kad perspėjimai apie dėl vandens stygiaus galinčius kilti konfliktus yra dalis bendro Europos Komisijos parengto komunikato, kuriuo ES narės bus raginamos sparčiau rengtis kovai su klimato kaita.

Dokumente, kuriuo remiasi leidinys, sakoma, jog EK vandens deficitą vertina kaip rimtą problemą, keliančią pavojų visoms gyvenimo sritims: maistui ir geriamam vandeniui, infrastruktūrai, ekonominei veiklai ir sveikatai.

„Šios rizikos gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant augančią konkurenciją dėl vandens išteklių ir vidiniais ar tarptautiniais konfliktais, kurių centre atsidurtų pasienio regionuose esantys vandens telkiniai“, - įspėjama kreipimesi.

Taip pat teigiama, kad dokumente pirmą kartą bus pateiktas Europos klimatinių rizikų vertinimas. Jis parengtas remiantis Aplinkos apsaugos agentūros analize. Rizikoms priskiriamos sausros, potvyniai, miško gaisrai, ligos, infrastruktūros pakenkimas ir k.t. Vadovaujantis EK vertinimu, iki 2100 metų dėl prastėjančios klimatinės situacijos, ES ekonominis augimas susitrauks 7 proc.

Kai kuriose šalyse konfliktų dėl vandens jau buvo

Dalis Europos valstybių jau susiduria su vandens deficito padariniais. Vasario pradžioje dėl išplitusios sausros Ispanijos regiono Katalonijos valdžia nusprendė skelbti nepaprastąją padėtį, kas lemia vandens naudojimo ribojimą. ^[2]

Autonominės bendruomenės lyderis Pere Aragonesas pareiškė, kad šiuos ribojimus pajus maždaug 6 mln. žmonių. Vandens Erbo upėje trūkumas tapo konflikto tarp Katalonijos ir Aragono priežastimi.

Praėjusių metų kovą Prancūzijoje vyko masinės protesto akcijos, nukreiptos prieš naujų vandens saugyklų statybas. Jų dalyviai teigė, kad tokie sprendimai žlugdo žemės ūkį. Planuojant pasatyti žemės ūkio reikmėms skirtą 700 tūkst. kvadratinių metrų vandens saugyklą Sent Solini miestelyje, yra numatyta apjungti 16 mažesnių vandens telkinių. Vietos ūkininkai teigia, kad šis sprendimas bus naudingas tik stambiesiems ūkiams, o mažieji liks be vandens.

Vandens problema neramina ir Jungtines Tautas

Generalinis Jungtinių Tautų sekretorius Antonijus Guterešas paragino tarptautinę bendruomenę aktyviau spręsti su geriamo vandens trūkumų susijusią krizę. Tai jis pareiškė kalbėdamas Pasaulinei vandens išteklių dienai skirtame renginyje.^[3]

Jis taip pat pasveikino į Niujorką atvykusį ir renginyje dalyvaujantį Tadžikistano prezidentą Imomalį Rachmoną bei prisiminė, kaip praėjusiais metais lankėsi Pamyre. Jeigu kalnų ledynai ištirps, Tadžikistanas gali likti be geriamojo vandens išteklių. O ledynai tirpsta veikiami klimato kaitos.

„Akivaizdu, kad visi 17 Tvaraus vystymosi tikslų susiję tarpusavyje ir vieni kitus papildo“, - pabrėžė JTO generalinis sekretorius. Jis priminė, kad švarus vanduo ir sanitarija yra net kelių išsikeltų tikslų, įskaitant kovą su skurdu, ekonomikos augimą ir mus supančios aplinkos tausojimą, įvykdymui būtinos sąlygos.

Iki amžiaus vidurio vandens poreikis padidės 40-ia proc., o klimato kaitos sukelti pokyčiai bus jaučiami vis stipriau. Pasak A. Guterešo, tai lems, kad aktualesnis taps ir vandens trūkumo klausimas.

„Iki 2050 metų kas ketvirtas Žemės gyventojas gyvens nuolatinio arba chroniško gėlo vandens trūkumo sąlygomis“, - pabrėžė jis.

Generalinis sekretorius taip pat akcentavo, kad pirmiausia tokiose situacijose nukenčia moterys.

„Žemo pragyvenimo lygio šalyse moterys ir mergaitės vandens nešiojimu kasmet sugaišta 40 mlrd. valandų, - nurodė jis. – Tiek pat laiko darbe praleidžia tokios valstybės kaip Prancūzija gyventojai. vandeniui gaištamą laiką galima panaudoti žymiai naudingiau. Kalbant apie mergaites, jos jį galėtų paskirti mokslams.“

A.Guterešas paragino tarptautines bendruomenes aktyviau kovoti su vandens trūkumu, nes, priešingu atveju, problema gali paskatinti įtampų tarp šalių augimą.

Šia dienai 40 proc. pasaulio gyventojų susiduria su vandens trūkumu. 80 proc. nuotekų į aplinką patenka neišvalytos. 90 proc. stichinių nelaimių, vienaip ar kitaip, susijusios su vandeniu. 4,5 mlrd. žmonių arba daugiau negu pusė visų Žemės gyventojų, neturi adekvačių sanitarinių sąlygų.

Galiausiai JTO generalinis sekretorius pristatė savo veiksmų planą, kuris nutaikytas į kelis tikslus: pakeisti požiūrį į vandens išteklių valdymą, suderinti esamas vandens programas su 2030 m. darbotvarke ir sutelkti politinę valią stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje.

Pildosi dar viena sąmokslo teorija?

Formaliai viskas skamba labai gražiai, tačiau tarp pastaruoju metu ore skaldančių sąmokslo teorijų vis dažniau galima išgirsti apie tai, jog, prisidengdamos kova su klimato kaita, transkontinentinės organizacijos, kurios gausiai remia tokias institucijas, kaip JTO, siekia paprastus žmones palikti ne tik be normalaus maisto, bet ir be geriamojo vandens. Kitaip sakant, užsmaugti visuomenę ne per pinigus ar materialinį gėrį, bet per gyvybiškai svarbius maisto ir vandens poreikius. Būtent todėl vis garsiau kalbama apie nuolatinį vandens trūkumą ir būtinybę „peržiūrėti jo išteklių valdymą bei naudojimą“.