Paminklą būtina išsaugoti autentišką ir nepakitusį
Pasak kai kurių archeologų, po didžiulio visuomenės pasipriešinimo, prieštaringai vertinamas planas vieną iš Egipto Gizos piramidžių uždengti granito danga greičiausiai nebus įmanomas, atsižvelgiant į uolienų prigimtį bei tarptautinius archeologinio restauravimo įstatymus[1].
Aplinkiniai į šią keblią situaciją taip pat nelinkę numoti ranka: dar užpraeitą savaitę paskelbtas projektas sukėlė ekspertų bei socialinės žiniasklaidos vartotojų kritiką ir pašaipas, daugeliui reiškiant susirūpinimą dėl senovės pasaulio stebuklo likimo, minėtą planą įvardinus „piramidės dengimo plytelėmis cirku“. Nepaisant skeptiškų atgarsių, Egipto antikvarinių vertybių ministerija teigė, neva restauravimu siekiama iš naujo sumontuoti šimtus granito blokų, anksčiau sudariusių Menkaurės piramidės – mažiausios iš trijų pagrindinių Gizos piramidžių – išorinį apvalkalą.
Imtis atitinkamų veiksmų, kaip žinia, privertė nelaukta kritinė diagnozė: nors iš pradžių 4500 metų senumo statinys buvo dengtas 16 granito blokų sluoksnių, šiandien jų liko viso labo 7. Tačiau nors Egipto Aukščiausiosios antikvarinių vertybių tarybos vadovas Mostafa Vaziris paskelbė apie galimus planus, pavadinęs šį projektą „šimtmečio siekiu“, kai kurie archeologai jau iš anksto tam nepritarė, tvirtindami, jog projektas veik neįgyvendinamas.
„Visi aplink piramidę esantys blokai yra neapdirbti ir neužbaigti. Jie visiškai netinkami atkurti piramidės paviršiuje“, – replikavo egiptologas ir buvęs antikvarinių vertybių ministras Zahy Hawas, darantis reikšmingą įtaką projekto likimui.
Galiausiai, net jeigu blokai būtų tinkami, pagal tarptautinius archeologinio restauravimo principus paminklo stilius turėtų išlikti nepakitęs.
Piramidė buvo pastatyta kaip monumentali kapavietė apie 2510 m. pr. m. e.
Piramidė buvo pastatyta kaip monumentali ketvirtosios dinastijos faraono Menkaurio kapavietė apie 2510 m. pr. m. e., o jos pradinis aukštis siekė 65,5 m. Tačiau laikas – anksčiau ar vėliau – paveikia mus visus: dabar pastarosios aukštis siekia 61 m. Ekspertų nuomone, nebaigta granito apdaila rodo, jog karalius Menkaurė mirė nebaigęs statinio.
Naujasis projektas šiuo atveju turbūt apsiribos tik piramidės topografiniu kartografavimu bei rastų granito blokų dokumentavimu; kitaip tariant, greičiausiai buvo pernelyg „paskubėta“ su tuo, kaip buvo įvardijamas planas, apie jį paskelbus plačiajai visuomenei. Aišku viena: nepaisant pakitusių užmojų, kasinėjimai vietovėje bus tęsiami, siekiant iškasti daugiau po piramide esančių uolienų sluoksnių, tikintis aptikti ir kitų svarbių radinių.
„Piramidės niekas nelies. Visos piramidės, apskritai – yra šventos“, – teigė Z. Hawas ir pridūrė, jog oficialūs komisijos rezultatai bus paskelbti per kelias ateinančias dienas.
Įdomiausia, jog kai kurie kritikai klaidingai manė, esą eilės granito blokų, gaubiančių apatinę Menkaurės dalį, kurią darbininkai kasinėjo aplink piramidės pagrindą, yra naujai rekonstruoti, tačiau egiptologai patikino, kad jie yra originalios struktūros dalis ir ten išbuvo šimtmečius. Neatsižvelgiant į šias aplinkybes, projektas, kuriam vadovauja Egipto ir Japonijos archeologai, truks trejus metus, o nukritusių blokų tyrimas, įskaitant fotogrametrijos bei lazerinio skenavimo metodus – mažiausiai vienerius metus.
Iš tikrųjų paveldosauga Egipte tapo garsiausių diskusijų šaltiniu po keleto prieštaringai vertinamų projektų, kurių metu buvo sulygintos istorinės teritorijos bei nekokybiškai atnaujintos šimtametės mečetės; nepasitikėjimo aura, kaip matome, gaubia iki šių dienų.
Egiptui iš turizmo gaunant 10 proc. BVP, paveldo klausimas – karštų diskusijų objektas
Menkaurė – tai mažiausia iš trijų pagrindinių Gizos piramidžių, stovinčių šalia Chafre ir Cheopso piramidžių, netoli legendinio Egipto sfinkso. Pastaroji garsėja dideliu plyšiu šiaurinėje pusėje, kuris, kaip pranešama, atsirado po to, kai XII a. tuometinis Egipto sultonas Al Azizas Utmanas įsakė nugriauti piramides[2]. Visgi dabartinį jos restauravimo planą archeologai smerkia ir lygina su Pizos bokšto tiesinimu – jog pastarasis neva išliktų vertikalus… Tiesa ta, jog darbininkai dar prieš kurį laiką pradėjo ardyti piramidę, tačiau po aštuonių mėnesių sustojo, nusprendę, kad projektas tapo per brangus; joje esantis griovimo plyšys – tai viskas, ką šie pasiekė.
Istorijoje būta galybė projektų, vadinamų „šimtmečio projektu“, bet užduotis atkurti Menkaurės piramidės granitinį korpusą laikoma viena reikšmingiausių. Šiaip ar taip, visi tarptautiniai renovacijos principai draudžia absurdiškas intervencijas, ypatingai tvarkant Egipto paveldą. Šią, švelniai tariant, kuriozinę situaciją, regis, iš anksto perprato komentatoriai, juokavę, esą projekto komanda turėtų įtraukti „tapetus ir kitus dažymo darbus“.
Dar daugiau kritikų suabejojo minėtu ėjimu dėl neseniai Egipte prasidėjusio ekonominio nuosmukio, žinant, kad šiais metais turi būti grąžinta 32 mlrd. dolerių paskolų, kurias apsunkina didelė infliacija ir smarkiai sumažėjusi prekyba per Sueco kanalą, kuris yra pagrindinė Egipto vyriausybės pajamų priemonė.
„Neįmanoma! Kada nustosime absurdiškai tvarkyti Egipto paveldą?“, – rašė egiptologė Monica Hanna.
Pastaroji viena pirmųjų pripažino, kad tarptautinė archeologų bendruomenė turėtų nedelsdama mobilizuotis reaguodama į neapgalvotus renovacijos darbus[3].
